*
Pasiliekame teisę atminti,
Iš visų galimybių tik vieną.
Atmintis tavo kapui paminklas,
Atminties nerūdijantis plienas.
*
Šiandien nevažiuosime į jokias kapines. Kodėl to negaliu padaryti, pavyzdžiui, poryt? Arba po savaitės? Nepamatę šiandien manęs prie artimųjų kapo galvosite, kad aš jų nemylėjau? Galvokite, jei toks jūsų primityvus mąstymas…
Šiandien visą dieną galvosiu apie tuos, kurie anapus. Apie tai, kiek daug gėrio gavau iš jų. Apie tai, ko ir aš, ir jūs neturėtume daryti. Apie tai, kad išeinantiems tūkstantį kartų lengviau už artimuosius, kurie pasilieka.
Esu pagyvenęs ir šio to jau matęs žmogus. Būtų keista, jei nebūčiau supratęs kai kurių dalykų. Pavyzdžiui, kad mirusiųjų pagerbimas iš tiesų yra savęs paguodimas, atgaila. Bet juk tam nereikia būti prie kapo!
*
Ne, ne dėl to, kad šiandien bus pernelyg daug automobilių keliuose, nevažiuosime į kapines. Noriu bent šiek tiek pakeisti šį gyvųjų pasaulį, mūsų santykį su išėjusiaisiais…
Atsakymai
Dalius, 2018-11-02 08:51:23
Aš ir, Bronislovai, per Visus Šventus nevažiuoja kitan miestan ant senelių kapų. Bet visada namie Kaune aplankau karių kapus ir Petrašiūnų kapines su ten besiilsinčių “didžiavyrių” ir “didzimoterų” kapais. Pagerbiu, O ir tą žmonių gausa gražu. Tokie visi geri atrodo. Bet kuriuo atveju tai nuostabi mūsų tradicija. O kur Jūs norėtumėte, Bronislovai, būti palaidotas? Žemaitijoje ar Petrašiūnuose?
Rostanas, 2018-11-02 11:09:32
Lapkričio pirmoji yra ne tik kapų lankymas, bet ir galimybė susitikti su gyvaisiais, artimaisiais, su kuriais dėl įvairiausių priežasčių neturime laiko susitikti. Tai yra ir galimybė pakelti savo subi… nuo TV ir PC ir išlįsti iš savo urvo. Ne į tema, bet pagalvojau: jei įvyktų sąjūdis ir vieni sudalyvautų šiandien, kiti kitą savaitę ar dar kada, tai kokie rezultatai būtų?..
Gyvename moralinio lūžio laike, kai senosios kartos su rimtimi ir liūdesiu prisimena mirusiuosius, o naujosios kartos pačios to nesuprasdamos su Helouvyno šventimu tarsi džiaugiasi mirtimi ir tarsi garbina mirtį.
Dirbtinės gėlės kapinėse – tai dar vienas įrodymas, kad gyvename dirbtiniame pasaulyje. Betrūksta, kad vyrai pradėtų moterims nešti dirbtines gėles… Iš pradžių dirbtinės gėlės su špakliumi kaukėtoms moterims, o vėliau bus dirbtinės gėlės dirbtinėms moterims… Nebėra pagarbos gyvybei, taip pat nebėra laisvės troškimo…
petras, 2018-11-02 14:27:16
Rostanai, aha, nupjautos gėlės, labai didelė pagarba gyvybei 🙂
ir kodėl tu su liūdesio prisimeni mirusuosius, kažką blogo tau padarė ? Na būna išskirtiniai atvejai, kai labai jauni žmonės miršta ir pan. bet jei žmogus mirė nuo senatvės, tai dėl ko liūdėt reikėtų ?
Rostanas, 2018-11-02 18:50:30
Petrai, gerai tu čia pastebėjai. Galbūt reikėjo parašyti, kad nebėra vertinamas natūralumas. Kad ir nupjautos gėlės, bet vistiek jos yra gyvos gėlės, o ne dirbtinės.
Dėl mirusiųjų, tai aš kalbėjau ne apie save, bet palyginau ką matau, kaip žmonės seniau elgdavosi per Vėlines ir kaip elgiasi ir elgsis naujosios kartos.
Mano nuomone, liūdesys yra normalus jausmas tiems, kurie palaikė stiprius ryšius su mirusiuoju. Kai žmogus numiršta, tas prisirišimas laikui bėgant silpsta ir dingsta, o kartu dingsta ir liūdesys.