Jūs pastebite, kaip viskas rikiuojama: iki Kalėdų – po Naujųjų Metų? Planinės operacijos, dideli pirkiniai, kelionės, darbų ataskaitos, egzaminų sesijos… Viskas! Atrodo, kad vienos dienos bus mėlynos, kitos – baltos, trečios – žalios. Atrodo, kad kažkas pasikeis tolydžiame laike…
*
Ne! Laikas tikrai tolydus. Laikas dabar tamsus. Nejauku lėtai judėti tamsoje…. Ir ne laikas dabar stabdyti. Ir ne laikas dabar ką nors diskretizuoti (mano studentai žino, ką reiškia diskretizuoti tolydžius dydžius, pavyzdžiui, laiką; šiuo atveju – skaidyti į mėlynas, baltas ir žalias dienas).
Kažkas gims dar šiais metais, kažkas – vos prasidėjus kitiems. Kažką spėsime užbaigti, bet kažką spėsime ir pradėti. Nepasiduosime pirkinių karštligei, tiesa? Bet neišeisime iš savo gyvenimo atostogų, tiesa? Įsidarbink, kaip ir aš žadu, Kalėdų seneliu, mokesčių surinkėju, muitininku, kelionių vadovu, mokytoju, sargu, žiopliu ir sekliu vienu metu! Įsuk dienų smagratį, kad suktų tavo dienas automatiškai, kaip pats to negalėsi (pavyzdžiui, girtas gulėsi… arba ligoninėje…).
*
Studentai taikosi visus egzaminus išlaikyti prieš Kalėdas. Naujovė! Man patinka! Po to – maunam į Kanarus, tiesa? Nespėsite pasiruošti? Kam pasiruošti – Kanarams ar egzaminams? O po Naujųjų spėtumėte? Nejaugi tikrai imtumėte ruoštis?…
*
Moksleiviai svajoja apie atostogas. O kitoje temoje kalbama, kad kai kurie moksleiviai nori mokytis. Ką tiems daryti? Mėgiamą veiklą pakeisti nemėgiama? Ne! Mokytis galima ir ne mokykloje. Tiesiog būtina kartais mokytis ne mokykloje. Pavyzdžiui, restorane. Prabangiame. Kartą per metus.
Galima mokytis dviese. Suglaudus galveles. Užsiklojus vienu pledu. Nenusirengus…
Galima mokytis brendant per žiemos mišką. Per pievą – tylią baltą dykumą. Ar dažnai mes būname dykumoje? O verta!
***
Svarbiausia dabar – gyventi greitai! Bėgi, bėgi, bėgi, šuolis – ir jau 2011 metai! O tu vėl bėgi, nes jau kitaip negali…
Atsakymai
sonata, 2010-11-26 10:38:51
Neseniai man brangūs žmonės sveikino su gimtadieniu ir klausė, ko linkėti. Prašiau tik laiko. Nes laikas – tai galimybė pasirūpinti tais, kuriems tuo metu labai reikia. Laikas – tai galimybė daugiau pasirūpinti sveikata. Laikas – tai galimybė daugiau uždirbti. Laikas – tai galimybė pasidžiaugti gyvenimu. O tempas tai beprotiškas. Kaži, kur nulėkism:)
petras, 2010-11-26 11:06:14
gaila, bet žmonės negalės duot laiko daugiau, nei jo yra 🙂 ar čia buvo užuomina visiem ait namo ?:D
ST, 2010-11-26 11:10:27
Klausausi įrašo apie dzenbudizmą. Man patinka…
Laiko nėra. Yra tik dabartis. Tai protas sukuria laiko iliuziją. Jis naršo po prisiminimus, modeliuoja ateitį, vertina, kritikuoja, planuoja, analizuoja, sukelia emocijas, kuria nuolatinį minčių monologą (dialogą?), … Protas, kuris yra tik įrankis, perima “Aš” kontrolę, įtikina kad jis ir yra “Aš”. Tapk stebėtoju. Stebėk protą, emocijas. Protas ir emocijos pamažu nurims. Ateis ramybė, džiaugsmas, taika, …
sonata, 2010-11-26 11:57:53
ST: kilo noras Jūsų komentarą nusiųst šefui, bet pagalvojau, kad paprašys parašyt prašymą “savo noru” ir tada ateis “ramybė, džiuagsmas ir taika” 🙂 Gal dar palauksiu:)
Burgis, 2010-11-26 12:11:00
„Laikas bijo piramidžių.“ Nieko jis nebijo! Niekaip jo nesulėtinsime, nesustabdysime… Bet mes galime paspartinti savo gyvenimą. Ne lėkimą, o gyvenimą. Ne blaškytis po laiko narvą reikia, o gerai įsikurti ir gyventi tame narve…
Aš, 2010-11-26 12:13:09
Ūkiškai į laiką galima pasižiūrėt, laikas baigsis – užkas… O ką jau žmogus nuveiks, kol tas laikas baigsis, tai čia kiekvienam savo 🙂
ST, 2010-11-26 12:49:35
Dzenbudizmas 🙂
Laikas negali baigtis. Negali baigtis tai ko nėra. Laikas tik iliuzija. Niekas nevyksta praeityje. Negalim jos nei pajusti, nei išmatuoti. Galim tik “prisiminti”. Bet kai mes “prisimenam”, darom tai dabartyje. Dabartyje mūsų protas formuoja praeities iliuziją. Negalim pajusti ir ateities kol ji netapo dabartimi. Iš praeities (kuri tėra iliuzija) ir dabarties mūsų protas formuoja ateities iliuziją. Ateities negalim objektyviai pamatuoti. Tėra tik nuolat kintanti dabartis. Norėdamas išmatuoti kaitą protas sukuria laiko iliuziją.
sonata, 2010-11-26 13:10:58
na tai taip, Laikas yra jis ar nėra gal ir nesibaigia. Kažkada baigiasi laikas konkrečiai būtybei. O gal ir jos nėr? Tuoj apsičiupinėsiu:D
ST, 2010-11-26 13:41:13
Mirtis yra iliuzija. Stebėk protą. Stebėk koks jis neramus, kaip jame gimsta mintys, kaip jos nuolat keičiasi. Neanalizuok, nevertink tų minčių. Tiesiok stebėk. Ir suprasi, kad Tu esi daugiau nei tavo Protas. Kad tavo emocijos, tavo protas, tavo kūnas nėra tai ką pavadintum “Aš”. Tu esi Būties dalis. Būtis neatsiranda ir neišnyksta. Ji yra dabartyje. Kas nutinka mirties akimirką? Išnyksta iliuzija, kad “Aš” yra lygu “Mano Protas”. Tad Mirtis tėra iliuzija.
sonata, 2010-11-26 17:24:55
mh… Mielas, (-a) ST, nenorėčiau matyti reakcijos mamos, kuriai teigiama, kad jos šešiamečio mirtis tėra iliuzija.
attente, 2010-11-26 21:44:05
Zenbudizme nieko nereikia suprasti pažodžiui 🙂 Jei priimsi šiuos žodžius kaip žodžius, tai tikrai nieko nesuprasi ir viskas atrodys kažkokia nesąmonė, kažkokie nerealūs svaičiojimai.
Viską pasaulyje kuria mūsų protas – gimimą, mirtį, džiaugsmą, liūdesį ir ką tik nori. Tik visiškai išgryninęs savo protą vienuolis priima mirtį visiškai ramiai. Todėl mus ir lanko begalinis skausmas praradus mylimą žmogų. Mes prie jo prisirišame. Kažkur skaičiau, kad, kai miršta žmogus, mums būna gaila ne pačio žmogaus, o kyla tik klausimas “Kaip aš gyvensiu be jo?”
Mūsų protas kuria perskyras – gera, bloga, liūdna, linksma ir t.t.. Ir, deja, to atsikratyti nepavyks be ilgų ilgų ir įtemptų meditacijos pratybų. Mirties baimės ir liūdesio – taip pat. Beje, vienuoliu tampama taip pat dažniausiai po didelių sukrėtimų, dažniausiai – mirčių.
ST, 2010-11-26 23:49:12
Protas yra tik įrankis. Tai civilizacijos produktas. Nereikia susitapatinti su įrankiu. Nereikia leistis jo užvaldomam.
Tiek to 🙂
V., 2010-11-27 08:42:22
attente, ST
Eikit jūs su savo atseit iliuzijom. Mirtis yra mirtis, ji atima mums brangius žmones, ir nei mūsų gyvenimas po to jau nebėra toks, koks būtų su jais, nei jie begali įsiprasminti, ypač jei jauni numiršta. Pasakykit, pvz., svetainės šeimininkui, kad jam ir trijų anūkų pakaktų, jei ketvirtam nutiktų nelaimė. Koks protas galėtų suvokti tokią beprasmybę? Iliuzija?
Rasa, 2010-11-27 11:23:17
V.: “…Koks protas galėtų suvokti tokią beprasmybę?” – mirtis, kaip ir bet koks gyvenimas (net “neįsiprasminusių” ;), nėra beprasmybė, tai natūralus ir visuomet prasmingas procesas. Tik tiek.
O kadangi šiomis dienomis teko pagalvoti gerokai apie mirtį, turiu pasakyti, kad mes begaliniai egoistai. Kaip AŠ gyvensiu be kažko, kaip MAN bus sunku, MAN jo reikia, MUMS jo truks… Retai per laidotuves verkiama žmogaus, dažniau save ir savo baimes apraudam, attente buvo teisi (-us?) 🙂
Štai merdėjo moteris, nesena ir graži, energinga, labai labai puiki, ir sąžiningai pasakysiu, meldžiausi, kad ji greičiau numirtų, nes labai ją mylėjau. Nes tai JĄ išvadavo iš kančių, kurių buvo nukamuota paskutiniais metais. Mirtis būna ir graži… Nežinau ar visi suprasit, bet mačiau- būna graži…
Aš irgi esu egoistė, žinoma. Ir kartais taip norisi, kad kažkas gyventų, kad savo gyvybę atiduotum jam, jei galėtum, bet… Viskas yra taip, kaip turi būti…
V., 2010-11-27 13:20:11
Ne, Rasa, kai miršta vaikai, nei mirties “teisingumo”, nei “dėsningumo”, nei prasmės neįžiūriu. Matau didelę didelę neteisybę.
Rasa, 2010-11-27 13:48:55
V.: Argi? Jūs teisi, jei žiūrim iš vienos pusės. O jei pažiūrėtume iš kitos ir pagalvotume tarkim apie žudiką – maniaką. Ar ne geriau būtų buvę, jei jį dar vaikystėj būtų aplankius mirtis, kol nenukankino begalės žmonių? Mes nežinom, koks gyvenimas buvo nutrauktas. O gal atimta ateity laukusi begalinė kančia? Vėlgi aš nemanau, kad ir tas maniakas ar kitoks žmogus nereikalingas, tiesiog viskas sąlygina. Kartais sunku spręsti ar gyvenimas geriau už mirtį. Nes visi norim galvoti: …ir gyveno jis ilgai ir laimingai…
Vaikai… Štai vienos alkoholikės vaikutis užduso. Manau dėl nepriežiūros. Baisu? Baisu ir liūdna… Galėjo augti. O kaip galėjo augti? Kokius 15m. mažiausiai iki kol užaugs būtų buvęs mušamas, gal prievartaujamas, alkanas ir traumuotas. Kai į buteliuką įpilama silpno alkoholio, kad geriau miegotų… Gal būtų palengvėję jam užaugus, jei būtų pabėgęs iš namų, o gal ir ne.
Saulius, 2010-11-27 15:41:26
“jeigu” “o kas būtų” ir pan. …
nors su budizmu “ginčijuosi”, bet dėl to visiškai pritariu tam budizmui: kiek gi galima tampytis ten ir šen, grįžtį į praeitį, kaitalioti likimus, čiupinėtį įvykį tai iš vienos tai iš kitos pusės ir absoliučiai pamiršti kas vyksta šioje akimirkoje.
loreta, 2010-11-27 16:45:02
žodžiai žodžiai žodžiai… Žmogui labai norisi viską kontroliuoti, bet kad ir savo žodžių kartais negalime suvaldyti, ką jau kalbėti apie gyvenimą ir tuo labiau mirtį. Juk kai ji ateina, mūsų jau nėra…