Šiandien mūsų princesei Laurai – pusė metų. Šiandien mokiau pirmąją 15-os penktokų grupę, kurioje buvo tamsiaodė Isabella, gimusi Kentukyje. Šiemet mokysiu net kelis buvusių gimnazistų vaikus. Šiandien mūsų krepšininkai pateko į ketvirtfinalį, nors nieko gero iš komandos nesitikėjau. Šiandien pajutau, kad rašyti šioje svetainėje galiu (noriu) tik mirkydamas kojas – kažkokia apatija apėmė ne tik mano svetainę, bet ir visą žiniatinklį… O gal man tik taip atrodo? Atsigręžiu į praeitį, skaitau Rabindranatą Tagorę, – aprašė viską, ką ir aš jau supratau.
*
Žmogau, žmogau – pajusk, kaip laikas švilpia pro ausis. Tai ne vėjas rudens, tai mūsų greitos dienos. O jie verčia mane skaityti šimto puslapių „Viešųjų pirkimų įstatymą“ su septyniais ar daugiau įstatymo pakeitimo įstatymais. Tai tie mane verčia, kurie seniai neskaitė ir nesilaiko dešimties eilučių Įstatymo. Tai tie, kurie įtikėję, kad gyvens amžinai, kaip faraonai tikėjo… Jie skuba apdovanoti ir įamžinti vienas kitą, o laikas lėtai ir kantriai trina visus tuos niekingus įsiamžinimo ženklus. Ne, jūs tik paklausykite – „Viešųjų pirkimų įstatymas“! Kur dingo satyrikai, aš jūsų klausiu? Juk tai tokia tema, kad žmonės po 100 metų mirs iš juoko – liepė pirkti viešai, kad nevogtų!
*
Draugai mano brangiausieji, jūs atsimenate, kaip mes šventėme įkurtuves namuose, iš kurių tądien Laura išvažiavo gimti į Kauną? Tai buvo vakar, tiesa? Ne, tai buvo prieš pusę metų! Ir tuos pusę metų mes visi su jumis, su jūsų ir mūsų vaikais, anūkėliais gyvename lygiagrečiai – visi kartu. Kokia tai dieviška dovana, tiesa?
*
Einu laimingas gulti, nes jei ilgai rašyčiau, tai pasirodytų, kad yra daug daug daug daug daug geresnių dalykų už „Viešųjų pirkimų įstatymą“. Ir yra tikrasis gėris, kad net tas „įstatymas“ nesukliudė Laurutei sulaukti pusės metų. Sveikiname!
Atsakymai
Rasa, 2010-09-07 22:23:41
Tagorė rašė gerai… Ką skaitot? 🙂
**
Begalinių pasaulių jūros krante susitinka vaikai. Dangus bekraštis tvyro virš galvų, ir šėlsta neramus vanduo. Begalinių pasaulių jūros krante susitinka vaikai ir šoka krykštaudami.
Jie stato smėlio namelius ir žaidžia su tuščiom kriauklelėm. Iš suvytusių lapų daro laivelius ir šypsodami plukdo juos ant plačių gelmių. Vaikai žaidžia pasaulių jūros krante.
Nemoka jie nei plaukti, nemoka nei tinklų užmesti. Perlų žvejai pasineria ieškoti perlų, pirkliai keliauja laivais, o vaikai renka bangų nugludintus akmenėlius ir vėl išbarsto. Neieško jie paslėptų lobių, nemoka jie tinklų užmesti.
Kvatodama banguoja jūra, ir blyškiai boluoja kranto šypsena. Mirtį nešančios bangos dainuoja vaikams beprasmes balades kaip motina, supanti kūdikio lopšį. Jūra žaidžia su vaikais, ir blyškiai boluoja kranto šypsena.
Begalinių pasaulių jūros krante susitinka vaikai. Audra klajoja danguje be takų, laivai skęsta jūroje be kelių, aplink siautėja mirtis, o vaikai sau žaidžia. Begalinių pasaulių jūros krante vyksta didysis vaikų susitikimas.
(Tagorė)
Nepris, 2010-09-08 00:18:21
Gražiai ir teisingai surašėt, ir B.B. ir Rasa, gėriuosi. Ačiū.
Burgis, 2010-09-08 08:54:21
Ačiū. Skaitau indų noveles.
*
– Jei nori pamatyti savo vyrą, aš jį pakviesiu.
– Verčiau mirti! – atsakė Čondora.
*
(Tagorė) Jei vyras išduoda žmoną, vienas iš jų turi mirti – tokia R.Tagorės mintis man priimtina.
Rasa, 2010-09-08 10:27:43
Ohoho 🙂 Vienas turėtų mirti? 🙂 Turbūt tai turėtų būti žmona, ko gi ji nesugebėjo būti tokia nepakartojama, kad vyras nematytų ir nenorėtų kitų! 😛 Nes vyrui tai ko gi mirti, jis rado kitą malonumą, jam gerai… 😛
O jei žmona išduoda vyrą? Kažin tada kaip turėtų būt? 😛 Tada irgi turbūt ji turėtų mirt, ko gi ji buvo tokia tikra kalė… 😀
Ai, gal geriau tegul visi gyvena… 😉 Juk turi žmogus (abu turiu galvoj) spėt pamatyt, ko neteko ir ką ir kiek iš to gavo… 😀
Rasa, 2010-09-08 10:50:24
O man Tagorė- tai jo “Sodininkas”, jo “Paklydę paukščiai”, “Vaikai” 🙂
**
“…Kadai mes sapnavom esą svetimi.
Mes pabudom ir radom,
kad esam brangūs vienas kitam…” (atrodo iš “Paklydusių paukščių” 🙂
**
“…Prijaukintas paukštis buvo narvelyje, laisvės paukštis buvo miškuose. Jie susitiko atėjus metui, tokia buvo likimo lemtis. Laisvės paukštis šaukia: “O mano meile, skriskime į miškus”. Narvelio paukštis šnabžda: “Ateik čionai, gyvenkime kartu narvelyje”.
Laisvės paukštis sako: “Tarp sienų, kur vieta išskleisti sparnams?” “Deja, – sušunka narvelio paukštis, – aš nežinočiau, kur nutūpti dangaus platybėse”. Laisvės paukštis kalba: “Mano mylimasis, dainuokime girių dainas”. Narvelio paukštis atsako: “Atsisėsk šalia, aš išmokysiu tave mokytojo kalbos”. Miškų paukštis sušunka: “Ne, deja, ne! dainos negalima išmokti”. Narvelio paukštis atsako: “Deja, man, aš nežinau girių dainų”.
Jų meilė yra pilna stipraus ilgesio, bet jie niekados negali skristi liesdamiesi sparnais.
Per narvelio virbalus jie žiūri, ir veltui noras pažinti vienas kitą. Iš ilgesio jie sudaužia sparnus ir dainuoja: “Ateik arčiau, mano meile!” Laisvės paukštis šaukia: “Negali būti, aš bijausi užvertų narvelio durų”. Narvelio paukštis šnibžda: “Deja, mano sparnai yra bejėgiai ir mirę”…” (atrodo iš “Sodininko”)
*****
Geros visiems dienos 😉