Nesusikalbame…

Pasikartokime: jei žmogus žmogui – žmogus, tai ir žmogus žmogui – žmogus. Bet visuomenė per tūkstantmečius pamiršo tai. Ir jau visai viską sujaukė internetas. Tik pažiūrėkime:

1. Niekas jau negalėtų pasakyti, kaip visuomenės nariams paskirstomi atlyginimai (ne vien pinigais). Kas ir kaip tai daro? Kodėl taip? Visi žino tik tai, kad dėl atlyginimų reikia kovoti. Grupėmis. Įvairiais būdais. Tai ir vadinama prasmingu žmonių gyvenimu?

2. Visi turi būti lygūs, negali būti pranašesnių. Ypač žiniatinklyje. Nesvarbu, kad ten daug pacientų. Vien už tokį požiūrį baudžia net svetainės šeimininką. Griežtai baudžia. O štai vaikystėje mūsų kaime buvo ne viso proto žmogelis, visi tai žinojo, kalbėjo ir niekas nieko nebaudė. Tik buvo prisakyta nesišaipyti iš neįgaliojo. Aš ir nesišaipau iš tos, kuri man šiandien parašė.

3. Mokytojai (plačiąja prasme – vadovai, dėstytojai, treneriai, kunigai…) nebesigėdi pasirodyti nemokyti. Prieš kelis tūkstančius metų niekas nebūtų išdrįsęs pasivadinti mokytoju, jei būtų žinojęs, kad kas nors gali demaskuoti jo nemokytumą. Galėjo akmenimis užmėtyti. Nukryžiuoti. Dabar niekas nieko negali!

4. Kaip tampama mokytojais, vadovais, valdžios atstovais? Lemia protas? Garbė? Jėga? Paveldima? Per kelis tūkstantmečius taip pasikeitė kriterijai, kad dabar panašiau, jog jų visai nėra. Sėkmingai taikomas Miunchauzeno principas pakelti save už plaukų.

5. Atsirado milijonai žmonių, kurių darbas – griauti kitų žmonių sukurtas užkardas. Advokatai. Raštininkai. Įstatymų leidėjai. Bankininkai. Prekybos agentai. Vaikų darželių darbuotojai. Muitininkai. Jei žmonės sutartų kitaip – visų tų pareigybių neliktų. Deja, nuo tada, kai atsirado rašto aiškintojai, milijonai žmonių sutinka pakęsti tarpininkus. Tarpininkai – nuo žodžio „tarpti“…

6. Žmonės (ir jūs) pyksta, kai kiti žmonės bando juos įvertinti. Bet amžių amžius tai buvo daroma, kartais net labai žiauriai, grubiai. Dabar, panašu, perlenkėme į kitą pusę. Kiekvienas linkęs įvertinti pats save. Labiau teigiamai, žinoma.

7. Žmonėms tik atrodo, kad per amžius susikūrė patogesnį gyvenimą. Vaizdo ir garso centras namuose valdomas keturiais įmantriais pulteliais. Golfo įranga kainuoja kaip automobilis, o to žaidimo mokslas pranoksta burlaivių kūrėjų išmintį. Maisto parduotuvėse žmonės ieško tinkamo maisto. Automobiliais žudoma intensyviau nei špagomis.

***

Stabtelkime. Būtent – stabtelkime! Trejų metukų Kotryna parodė man sužeistą pirščiuką. Ir mudu pasikalbėjome. Apie reikalus. Kaip žmonės. Nes abu dabar ryškiau matome pasaulio problemas…

Atsakymai

Burgis, 2011-09-19 14:47:43

Įvertinkite. Nepyksiu.

petras, 2011-09-19 15:48:51

Man tai kažkodėl atrodo, kad per visus tuos tūkstantmečius žmogus iš esmės nepasikeitė, pakito tik aplinka. susikūrė “patogesnę” aplinką. tačiau kuo toliau tuo labiau vieni pasidaro priklausomi nuo kitų. manau ateity 99 proc.žmonių nebegalės gyvent be 1 proc. nes nesupras esmės ir nežinos kaip valdomi kompai, robotai ir t.t. o politikoj jau senai pas mus viduramžiai 🙂 o demokratijos likęs tik pavadinimas kurio reikšmė jau nebepasiekiama utopija. taip kad niekas nesikeičia. ai tik žmonių daugėja baisiai smarkiai

petras, 2011-09-19 15:51:09

ta prasme 99 proc. žmonių nežinos kompiuterių, robotų veikimo principo ir be spec. programų negalės valdyt nieko, o kompiuteris bus pagrindas mūsų susikurto patogaus gyvenimo. tad realiai gyvensim nelabai ką mokėdami ir priklausomi nuo kitų. arba ne :DD

Regina, 2011-09-19 18:40:14

Kas pasikeitė? Jūsų kaime tas durnelis žinojo savo vietą, jis nebuvo nei Jūsų bendradarbis, nei viršininkas, nei politikas, jis buvo – tiesiog – durnelis.Dabar mes visi kaip vorai į butelį sumesti į kolektyvus pačia blogiausia to žodžio prasme. nes niekas tikra mūsų nesieja – neturime nei bendros praeities, nei ateities, nei bendrų draugų ar bendros atsakomybės. Todėl bendrystę, kuri turėtų formuotis (ar nesiformuoti) natūraliai, pakeitė kolektyvai (= gaujos, bandos, kaimenės…), kažkodėl svarbus pasidarė šitų svetimųjų vertinimas, nes… po vieną jau neišgyventume civilizacijos džiunglėse (bent jau mokesčius mokėti privalėtume vien už tai, kad egzistuojame), mes tikrai priklausome nuo tūkstančio tarpininkų, ir nežinia kurią dieną kuris tarpininkas susireikšmins taip, kad ims griauti tavo gyvenimą.

Mes nesusikalbame ir dėl to, kad esame įkalinti kalbos ribotume. Štai jūs sakote: “Skauda”, ir aš sakau: “Skauda”, o juk tai tokie skirtingi jausmai, kad nėra žodžių jiems nusakyti, nėra tos liniuotės, kuria jų panašumą ar skirtumą pamatuotume.

nuoba, 2011-09-19 20:22:01

Su trejų metų Kotryna lengviau susikalbėti. Ji bando senelį suprasti. O kai bando, tai negali nesisekti. Su trisdešimt trejų metų Kotryna susikalbėti bus sunkiau. Bus tiek protinga, kad net nesistengs suprasti.

nuoba, 2011-09-19 21:11:07

Dėjusiam minusą: tai dėl ko nesusikalbam?

Aurius, 2011-09-19 21:29:11

Mūsų geriausi mokytojai yra vaikai. Kai vaikai uždavinėja klausimus tai klausia pats Dievas.

Dievas mums nurodo ir pedagoginę sistemą. Atsakinėkim į vaikų klausimus ir išauginsim genijus. Nu jei ne genijus tai įdomius žmones tai tikrai.

Deja, švietimo sistema žlugdo šią, natūralią pedagoginę sistemą. Vaiko klausimų eiga rodo jo kryptingumą.

klausimas yra svarbiausias dalykas, atsakymus paprastai mes žinome.

Taigi, yra gera proga šio vaiko nesužlugdyti.

pardon, čia aš vesu naują temą.