Netikėtas posūkis

Perskaičiau Agatos Kristi (Agatha Christie) detektyvą „Didysis ketvertas“. Tiesą sakant, prarijau per keletą valandų. Knygelė parengta tipišku „pulp fiction“ stiliumi: „išsipūtęs“ popierius, daug tuščių vietų, daug rašybos klaidų. Nieko nepadarysi, visi nori uždirbti…

Bet nusivyliau ne tuo. Kažkoks visai ne „kristiškas“ detektyvas: kažkokia vaikiška fantastika, primityvūs epizodai nuteikia taip, kaip nuteiktų namas, pastatytas iš „Lego“ elementų (negalima sakyti kaladėlių!).

*

Pradėjau tyrinėti metriką. Pirmą kartą detektyvas paskelbtas 1927 metais. Leidykla nurodyta, spaustuvė nurodyta, autorių teisių apsaugos nuorodos yra. Vis tiek kažkas man nepatinka…

*

Ėmiau ir paskambinau į leidyklą! Tiesiog pasidomėti, kas dar iš A. Christie leidžiama, kaip leidžiama. Atsiliepė vadybininkė, ir iš jos balso supratau, kad ne aš pirmas tuo domiuosi. Paklausė, kur mane galėtų rasti. Nustebau, bet pasakiau…

*

Nepraėjo nė valanda ir prieš mane gimnazijoje išdygo įdomus žmogus. Nesenas, nedidelio ūgio, apvalainas, pliktelėjęs. Labai mandagus.

– Mes atsiprašome, – pradėjo jis, – įvyko didelis nesusipratimas! Jūs perskaitėte ne A. Christie detektyvą, o mūsų samdyto autoriaus kūrinėlį iš serijos „Pamėgdžiojant klasiką“. Matote, knygas spausdiname Hong Konge, taip pigiau, o ten ėmė ir supainiojo turinius…

Netekau žado!

– Bet juk metrikoje parašyta, kad knyga spausdinta Kaune!

– Taigi, atsiprašome, žinote, tie mokesčiai smaugia, muitai, – ėmė nedrąsiai dėstyti išmoktą giesmelę vyrukas.

– Tai ko jūs čia? – paklausiau apstulbęs.

– Jūs už knygą užmokėjote dvidešimt litų…

– Dvidešimt vieną, – pataisiau aš.

– Gerai, dvidešimt litų ir devyniasdešimt devynis  centus, o mes jums dabar grąžinsime du šimtus litų! Tikiuosi, tai padės jums užmiršti tą nesusipratimą?

– Bet aš dar nusipirkau ir visai panašią knygelę „Listerdeilo paslaptis“…

– O, tai tikrai A.Christie kūrinys, užtikrinu jus!

Paėmiau pinigus (kodėl turėčiau neimti?!), maloniai atsisveikinau su leidyklos atstovu ir ėmiau skaityti „Listerdeilo paslaptį“. Dar tik pradėjau. Kai baigsiu, jums parašysiu įspūdžius…

Atsakymai

Burgis, 2012-07-25 10:58:42

Taigi?…

Pentium100, 2012-07-25 12:09:12

Firma pripažino savo klaidą, ir ne tik grąžino sumokėtus pinigus, bet pridėjo dar ir savų kaip kompensaciją.

Kad visos firmos taip elgtųsi…

Aišku, nežinau ar ta firma taip elgiasi su visais, kurie skambino to reikalu ar tik su Jumis, bet vistiek gerai. Daug firmų nepripažins savo klaidų, o jei priverčiami pripažinti (per teismą), tai stengiasi atsipirkti nuolaidų kuponais ir t.t. (atsiprašome, kad taip įvyko, bet jei norite kompensacijos tai teks pirkti kitą mūsų produktą).

Mykolas, 2012-07-25 12:35:17

oho kaip būna…

Mykolas, 2012-07-25 12:48:58

mintis! Reikia eit tos knygelės pirkt. O ką toliau daryt aprašyta aukščiau. 🙂 (179 Lt pelno)

petras, 2012-07-25 13:24:17

mano patirtis neleidžia patikėti šia istorija 🙂

NiekurNeiva, 2012-07-25 13:59:44

petras,

mano irgi. Palaukim tęsinio…

Rasa, 2012-07-25 14:15:44

Pas jį buvo atėjęs Erkiulis Puaro, manau… “Nesenas, nedidelio ūgio, apvalainas, pliktelėjęs. Labai mandagus”

Žydrūnas, 2012-07-25 14:20:11

fantastika 🙂

sonata, 2012-07-25 16:00:52

oje… užvakar “suvalgiau” tos pačios serijos tos pačios leidyklos a la Agata Kristi “Paskutinė Puaro byla” (19 lt), vakar “Juoda kava” (23 lt)… neskaniai taip… pamaniau – vertėjas blogas, ar variantas trumpintas. Dvejojau, ar šiandie pirkti “užsimigdymui” “Didįjį ketvertą”. Jau aišku, kad nepirksiu. Reiks rimtesnes leidyklas paremt:)

Burgis, 2012-07-25 16:22:54

Aha, „Listerdeilo paslaptis“ yra ne viena istorija, o daug! Pirmąją perskaičiau – tikrai A. Christie!

petras, 2012-07-25 16:26:03

taigi rašytojas būna visada parašytas prie pavadinimo knygos 🙂 ar čia nuslėpė ?

launė, 2012-07-25 17:28:28

Skaitau Mrio Puzo “Kvailiai miršta”.Imu abejot,ar tai to autoriaus knyga..

petras, 2012-07-26 11:15:54

Duonos ir žaidimų. gali būt ir geroji pusė šitų bajerių. išlieję neapykantą ir pyktį internete, žmonės gal ramiau miega namuose ?

Burgis, 2012-07-26 16:11:19

Gerai jau, gerai, prisipažįstu – tai buvo pokštas. Tik antroji dalis pokštas! Skaitydamas tą nelabai vykusį detektyvą pagalvojau: drabužius klastoja, gėrimus, muziką – kodėl negalėtų suklastoti literatūros? Pastebėjote, anas detektyvas parašytas 1927 metais, o tas, kurį skaitau dabar – 1934 metais. Kitas reikalas! Juk rašytojai irgi tobulėjo. Bet kolekcionieriai kartai labai vertina ankstyvąją kūrybą. Tai ją ir galėtume pamėgdžioti. Verslo schemą nurodžiau… :-)))

VIlius J, 2012-07-27 00:24:33

Iš visos širdies rekomenduoju perskaityti šią A. Kristi knygą:http://en.wikipedia.org/wiki/Murder_on_the_Orient_Express

Tai buvo pirmoji A. K. knyga mano rankose ir ji buvo bei yra tiesiog nuostabi.

Dominykas, 2012-07-27 00:25:44

^ TAAAAAIP! 🙂

Burgis, 2012-07-27 08:10:27

Šaunuolė Rasa, atpažinusi Erkiulį Puaro, nors aš ir stengiausi jį „užmaskuoti“…

laisvas, 2012-08-04 04:40:04

Pentium100: tipiškas, šiuolaikiškas, krikščioniškas mąstymas. Pavogiau, sukalbėjau 3 Tėve mūsų, 3 sveika Marija ir toliau galiu plagijuoti(sukčiauti), vogti. Ir t.t..