Kodėl aš vėl skaitau Ericho Marijos Remarko “Triumfo arką”? Atsitiktinai. Buvo TV konkursas, pamačiau lentynoje tą knygą ir supratau, kad labai miglotai prisimenu turinį…
Nereikėjo man jos pradėti skaityti! Kaip gerai, kad Vaiva po švenčių išvykdama paliko dvi knygas (Ruth Rendell “Vaikeliai girioje” ir Renatos Šerelytės “Mėlynbarzdžio vaikai”), bet perspėjo: pirmoji – detektyvas, galima perskaityti, o antrosios skaityti neverta – pernelyg liūdina. Teisingai, pirmoji – vidutinio lygio detektyvas, greit perskaičiau, o antrąją pradėjau ir atidėjau: nemėgstu tokių autorių (jau rašiau apie Ričardą Gavelį), kurie mėgaujasi gebėjimu pranokti šlykštumą gamtoje.
Ir “Triumfo arkos” man dabar nereikėjo pradėti… Dabar. Bet apskritai kiekvienas ją turi perskaityti bent kartą, kad pagalvotų apie galimą niekšybės dydį (Girdžiu sakančius: “Ir tau reikia, ir tau!” Viena, aš jau kažkada skaičiau ir, tikiuosi, šio to pramokau, antra, aš jau per senas…). O jauni skaityti turi, nes jauni gali būti žiaurūs, niekšai. Paskaitykite bent ištrauką:
2* Amžinai tavo Šarlis (pranc.)
Atsakymai
Vikas, 2010-01-25 23:30:47
Kažkaip ši ištrauka nepasirodė man tokia jau baisiai šlykšti.
Vikas, 2010-01-25 23:31:41
Greičiau karčiai ciniška.
Manfredas, 2010-01-26 10:14:09
Pranokt šlykštumą gamtoje turbūt ne taip jau ir lengva…
Tačiau tiesa, Ė. M. Remarkas yra Ė. M. Remarkas. Iki jo R. Gaveliui toli.
vv, 2010-01-26 11:00:29
kad nieko cia sleikstuli keliancio. Cinizmas ir tiek. Kartais reik pabut ciniku, nerozinis tas gyvenimas, oj ne..
beje, jeigu cia skaitosi slykstu, tai Irvingo turbut net nemeginot skaityt. Ten momentais irgi yra panasiu situaciju.
Burgis, 2010-01-26 11:45:38
Manfredui: gamtoje šlykštumo apskritai nėra; tai mes, žmonės, žodžių konstrukcijomis ir vaizduote sukuriame tą šlykštumą; nemėgstų tų, kurie stengiasi ir persistengia…
vv: Irvingo kažką skaičiau, bet irgi nepamenu… Apskritai, yra daug mokančių sukurti šlykštumu (V. Nabokovas, F. Makortas ir kt.).
neringa, 2010-01-26 12:00:27
Mane tai visai tokia traukia,ciniska,bet kartu ir sukrecianti kuryba.Nemegstu tu saldziu pasakeliu,jeigu jau raso turi paliest,turi itraukt ir sukrest.o sioje istraukoje gana svelniai sakyciau pavaizduota realybe,tik tiek…
O., 2010-01-26 12:53:33
Gal išgarbintosios Ivanauskaitės neskaitėt? Skrepliai, vėmalai, kruvini tamponai, būsimos prostitutės šlaunimis tekanti sperma… (atsiprašau labai, tik kelis žodžius pakartoju). Mane tąso nuo tokios literatūros. Čia britkumo antiestetika, ar kaip? Bet į jos knygas negaliu net žiūrėt.
Kokia jūsų nuomonė?
Burgis, 2010-01-26 13:05:25
O.: už tai ir yra Jurgos Ivanauskaitės įamžintojų…
Kažkada išsivedžiau tokią teoriją, gal jums patiks. Įsivaiduokime emocinę skalę nuo niūriausių, žiauriausių, ciniškiausių, šlykščiausių emocijų kairėje iki šviesiausių, linksmiausių, maloniausių, romantiškiausių dešinėje. Per vidurį – nulis, drungna, štilis. Dabar tu imiesi kūrybos (literatūros, teatro, dailės, etc.). Klausk savęs: į kurią pusę nuo nulio reikia pastumti rodyklę, kad emocinis poveikis būtų kuo didesnis (o tau – kuo didesnė garbė, populiarumas, honorarai, etc.). Teisingai – į kairę! Ir kuo toliau.
Jie, kūrėjai, tai žino. Bet ir aš tai žinau.
O čia dar reikia pagalvoti apie mazochistus…
petras, 2010-01-26 13:17:00
Nei šlykštu, nei ciniška. tiesiog epizodas iš žmonių gyvenimo. Ir šiaip, kiek žmogus befantazuotų ir bekurtų siaubo istorijų, muilo dramų, komedijų ir t.t., fantazija niekada neperspjaus realybės, o ir atpasakojimas niekada nesuteiks to realumo jausmo.
bet o kadangi mes dažniausiai viso to nepatiriam, tai mum reikalingos kitų žmonių fantazijos. todėl vieniem labiau patinka šlykštumas, britkumas ir vėmalai. kitiem saldi romantika ir ožiaragiai. bet reikalingi visi 🙂
Ramune, 2010-01-26 14:03:10
Burgiui: nesutinku. Na, neišeina tikros kūrybos į skalę suvesti. Per paprasta ,,matematika”. Aišku, yra ir tokių, rašinėtojų bei kitokio plauko menininkų. Ypač daug jų Lietuvoje.
O tai, kas ciniška ir žiauru-kinta. Baironas, didysis romantikas, rašė vienaip, o gyveno – …. Jau vien incestas jo gyvenime. Šiurpu. O paskaitykit jo poeziją.
Ne, per lėkšta kūrybą vertinti pagal schemas. Nesutalpinama. Nepasveriama. Ir ne emocinis poveikis ar efektai čia yra svarbiausi.
Vikas, 2010-01-26 14:23:46
Taip, tikrai pilna rašliavos, kur šlykštumas būna tik dėl šlykštumo, bet taiklūs, kad ir ciniški pastebėjimai apie bendrą žmogiškumo būklę skaitytoją kartais priverčia atsikvošėti ir susimąstyti, nusimesti infantilumo kaukę ir pradėti blaiviai žiūrėti į savo aplinką ir santykius su aplinkiniais.
Tikrai nesutiksiu, kad V. Nabokovas yra tik šlykšt-rašys. Ta pati “Lolita” man visada asocijuojasi su mintimi, kad mes patys daug mažiau pažįstame save, negu galvojam, tikriau visai nepažįstam, ir bet kada mumyse gali prabusti žvėris.
Rasa, 2010-01-26 14:28:20
Kazkas sake, kad si istrauka ciniska. Pritarciau Petrui, tai ne ciniska, tai realybe. O kas to nemato, gal gyvena uzsimerke? Gal tam ir reikia tokiu knygu, kad atsikvosetu, padetu, pamatytu? O gal kazkam lemgviau gyventi matant tik viena puse, bet ar tada tas gyvenimas tikrai realus?
D., 2010-01-26 15:38:50
Rasai: o ar visiems reikia to realumo? Po to ir vaikšto gatvėmis išgąsdintommis akimis bijodami kam nors nusišypsoti ir laukdami už kampo kokio pavojaus. Aš manau jog jei kas mažiau apie tai rašytų ar rodytų per tv, gal ir mažiau viso to būtų realybėje. Pvz. tiek rodo per žinias kokia korupcija valdžioje ir pan., ar kas pasikeitė? Visi tik galvoja jog jei valdžia vagia, tai kuo aš blogesnis.
neringa, 2010-01-26 16:33:24
Rasytojai neskatina taip slyksciai elgtis,jie paprasciausia pavaizduoja tokia realybe savo kuryboje.Man J.Ivanauskaite yra megstamiausia lietuviu rasytoja!Labai truksta jos ir jos romanu…
Zmogus turi atsirinkt bloga nuo gero,jeigu jis panores vogti,paziurejes kazkokia laida,vadinasi jo vidus ir taip supuves,ne laida cia kalta.
Rasa, 2010-01-26 17:07:36
D.: as netapatinciau tv ziniu su romanais 🙂 O gal reiketu?
Vis tik gal kai kurie vyrai paskaite pav. toki romana kazkoki, pav. nemesteltu isgirde apie isprievartauta mergina “Ji pati kalta”? Viltis durniu motina, aisku, bet kai taip mazai supratimo zmoniu tarpe, noretusi, kad zmones, paskaite gera, tegul liudna ir sunkia knyga, savo noru ramiai pamastytu. Nes mes kartais taip greit pasmerkiam kitus, ne trupucio neisigiline i kito busena. Kasdienis pavyzdys: moteriske kalba apie kaimyne: “O ta k… vaika pasigavus”, o apie seriala verkia “Vargse mergina laukiasi, o ja paliko…” As paklausiu tik, ar ji zino tos k… kaimynes istorija, kad ja taip lengvai gali pasmerkti? Ir kodel uz trigubai didesne k… televizijoj ji beveik verkia? 🙂
O., 2010-01-26 18:56:36
Man atrodo teisinga B.Burgio mintis, kad lengviau tapti populiariu rašant šlykštybes…
Žmonės mėgsta šiurpintis. Pažiūrėkit, kaip puola prie laikraščių ir kriminalinių laidų. Paskui džiaugiasi, kad ne jiem tai nutiko.
Gilesni, tikresni dalykai literatūroje ne visuomet lieka pastebėti dėl to, kad nebuvo tokie sukrečiantys ar brutalūs.
Rasa, 2010-01-26 19:12:31
O.: Grazus, tikri ir gilus dalykai pasakojami pasakose ir pabaigiami vestuvemis… O paskui jau prasideda romanai… Ir visaip juose buna… 🙂
Zmones labai nori girdeti, kad ju artimiesiems ir pazistamiems viskas gerai. Stai todel tarkim mano mama iki dabar nezino, kad jaunystej mane norejo isprievartauti. Norejo mane matyti gerute dorute mergyte, tokia jiems ir buvau. Jie nepazino manes. Nenoras suprasti zmoniu tokiu, kokie jie yra, tikru, nera labai gerai. Labai stengiuos, kad man su savais vaikais taip nebutu. Kaip jie besielgtu… Nugrybavau, bet vis tik, jei vyras bent pabandytu suprasti is kokios nors knygos, ka jaucia mergina, kai jis bando ja isprievartauti, ar jis panoretu tai daryti? Abejoju. Beje, man pasiseke, as buvau stipresne tuo metu… Ir dziaugiuosi, kad turejau mustyniu “pradmenis”. Juokauju…
Vel gi as atskiriu grozine literatura nuo ziniasklaidos, nenoriu ziureti pinigu darymo is svetimu bedu, bet jei jums tai panasu ir lygintina su literatura, man keista. Galit pasakyti, kad tai irgi pinigu darymas. Bet geras knygas rasytojai manau raso ne del pinigu, o del to, kad jiems jos nebetelpa sirdyje.
Stanislovas, 2010-01-26 19:29:27
Man patinka Remarkas. Aštriai rašo. Na bet kai rašai apie šlykščius dalykus, tai ir turi būti šlykštu, o ne romantiška. Tas vadinamas cinizmas sukrečia skaitytoją, priverčia susimąstyti. Parodo kaip romantika prie upės išgaruoja ir “jau per vėlu”. Va kur kas “šlykščiau” rašo jis “Gyvybės kibirkštis”.
O., 2010-01-26 20:39:31
Rasai
Na, nebūtinai “romanai prasideda po vestuvių” – nesupaprastinkite. Aš tik noriu pasakyti, kad pamačius ant šaligatvio skreplį, nebūtina atsigręžti pasižiūrėti, kaip jis atrodo, o juo labiau apie jį rašyti. Bjaurumai tekste ne visuomet pagrįsti siužetu. Kartis tiesiog bjaurumas dėl bjaurumo.
D., 2010-01-26 21:45:39
Rasai: na nemanau jog sužinot ką jaučia prievartaujama mergina reikia perskaityti knygą. Jei psichika sveika tai ir taip turėtų būti aišku. Beje kai kam gal labai malonu skaityti prievartaujamų merginų atsiminimus. Man ne (nors planuoju perskaityti „Moteris Berlyne”, bet tai dėl kitų dalykų).
Kas dėl žinių, tai ten parašiau tik kaip pavyzdį, kalbėjau bendrai apie žiniasklaidą.
D., 2010-01-26 22:14:18
Rasai: ir dar, aš manau jūsų tėvai jūs nenorėjo matyti dora, bet užauginti doru žmogumi. Ar jūs nenorite savo vaikų užauginti dorais? O kaip tai padaryti vieno teisingo atsakymo nėra. Labai jau plati tema.
Justina, 2010-01-27 02:21:03
O!… mėgstamiausia mano paauglystės knyga, nežinojau, kad ir – direktoriaus :); o šiaip labiausiai įsiminė kažkuri herojė, kuri jau žinodama, kad vėžys/ mirs visiems iškelia didelę puotą (Ravikas galvoja: o, kad ji žinotų… kaip jai reikės pasakyti…) o tada ramiai ir oriai su visais atsisveikina ir išvažiuoja sau viena – į tylą.
Pentium100, 2010-01-27 02:37:13
Rasai:
“jei vyras bent pabandytu suprasti is kokios nors knygos, ka jaucia mergina, kai jis bando ja isprievartauti, ar jis panoretu tai daryti?”
Kažkur internete skaičiau, kad prievartautojams labiau rūpi ne pats veiksmas (surastu kur tai padaryt už pinigus), o kontrolė ir siaubo įvarymas aukai, daugmaž “aš tave išp… o tu man nieko nepadarysi, nes aš čia šeimininkas”. Tuo tarpu sadistams prievartavimas tai tiesiog dar vienas kankinimo būdas prieš nužudant.
Rasa, 2010-01-27 14:01:16
O.: mes kazkaip nesusikalbam, nes… Apie ka mes kalbam- ar apie bjauruma, slykstuma tekste ar apie sunkuma, kuri palieka tekstas? Pradekim nuo Burgio mineto Remarko. Remarkas man tikrai ne tas, kuris raso slyksciai. Kad gali buti sunku “ant dusios” paskaicius, pritariu. Bet man jo knygos puikios.
Jei kalbetume apie Ivanauskaite, jos knygos zmonems dazniausiai arba labai patinka arba visai nepatinka. Man jos pernelyg uzslegiancios, as per daug stipriai i jas reaguoju, todel manau, kad man nereiketu ju skaityti, nors turbut 4 esu skaicius 🙂 Vis tik ne slykstybes man is ju liko atminty, sunkumas, skausmas tu aprasomu zmoniu. Manau, kad jos geros, tik tiesiog ne man… :))
Slykstuke laikau knyga, kur slykstumas aprasomas tik del slykstumo, tokia skandinavu rasytojo neseniai bandziau skaityt, bet numeciau salin :))))) Slykstumo daug, turinio nera- tokiu nenoriu.
Del to skreplio… Fui :))) Paimkim kitoki pavyzdi. Girdziu musa mano kaimynuka, girdziu; “duok plyta, pribaigsim…” Naktis, baisu… Galiu apsimesti, kad viskas OK ir nueiti paziureti prol anga i nuostabu naktini dangu… O as kazkodel negaliu nematyti, todel kvieciu “mentus”, saukiu, kad liautusi, bijau, bet… Kita diena jo tyliai istartas “aciu jums” buvo grazesnis uz naktini dangu… Taigi, apie realybe ir skreplius mes cia, ar ne? :))) Realybe reik matyti ir jei pamatei skrepli, del dievo, pagalvok, kad tai slykstu ir nespjaudyk pats!!! O ne nueik ir apsimesk, kad jo ten nebuvo… :)))
Rasa, 2010-01-27 14:06:40
Pentiumui simtiniam 🙂 na, mane ne maniakas prievartautojas buvo uzpuoles, daznai tai daro paprasciausiai girti kvaili vyrukai, kuriu norai tuo metu didesni uz alkoholio uzslopinta prota. Jie nori cia ir dabar!
Kadangi kitiems tai gali buti slykstu, tai nesiplesiu :)))) Be to, tai kita tema…
Rasa, 2010-01-27 14:13:22
Klausimelis man iskilo:
Mielieji, o KO mes tikimes, skaitydami knygas? Ko tikites jus? Isminties, tik geru potyriu, realaus pasaulio pazinimo, pasaulio pamatymo kitomis akimis, isgalvoto pasaulio grozio, jausmu sukretimo, KO? Tikrai idomu pasidare!
Jei manytume, kad knygose turi rasyti tik pozityvius dalykus, kaip tada su Anderseno “Undinele”, “Eglute”, “Mergaite su degtukais”, kaip su “Kliudziau”, “Brisiaus galas”? Ar vaikus reikia tik saugoti nuo visko ar ismokyti matyti viska, bet rinktis geri?
Ronaldas, 2010-01-27 14:37:11
Išskirčiau ir kitokį „pigų polupiarumą“ suteikiantį būdą — liūdną pabaigą. Nemėgstu tokių knygų, kurią perskaičius iškyla mintys: „galėjau neskaityt, nes tik liūdniau pasidarė“. Tiesa, yra ir tokių rašytojų, kurie tą sugeba pateikti itin subtiliai, nesiekdami nelaiminga pabaiga knygai suteikti didesnę vertę, pvz. Remarkas „Juodasis obeliskas“.
Lina, 2010-01-27 17:33:33
Pirmiausia prisipažįstu, kad nesu literatūros žinovė, tik vartotoja.
Remarką aš skaičiau, tiksliau rijau, turbūt rinkamiausiu laiku, bebaigdama mokyklą. O kai gerokai vėliau norėjau pakartoti tuos ‘išgyvenimus’, man jau buvo per daug melodramos.
Paskutinis man didelį įspūdį palikęs autorius A. McCall Smith, skaičiau ir mėgavausi.
Ko tikiuosi skaitydama? Pasakysiu ko bijau – mėgėjiškumo, primityvumo, schematiškumo, holivudiškumo. Komerciniu požiūriu tokios knygos turbūt pasiteisina, rinka tiesiog užversta. Liūdna ir baisu, tai spąstai, dėl patrauklumo prikaišioti pigių sensacijų.
Povilas, 2010-01-29 17:30:59
Jeigu neturite daugiau kuo nusivilti – paskaitykite SENĄJĮ TESTAMENTĄ. Kraujas, kraujas, kraujas… Vargu, ar galima visa tai, apie ką rašoma, priimti paraidžiui, greičiau priešingai – reikia aiškintojų (Krnelijus Platelis, berods, gerai tai išmano). Bjauresnės knygos nesu turėjęs rankose.
O., 2010-01-29 19:01:57
O ką galvojate apie Gavelio “Vilniaus pokerį”?
sonata, 2010-01-29 20:34:04
To O : tą patį, ką ir apie Gavelio “Septynis savižudybės būdus” – pretenzijos rašyti “stipriai” taip ir palieka pretenzijomis.
Manfredas, 2010-01-31 00:19:22
Sonatai: įdomumo dėlei, kas Jūsų nuomone iš tikrųjų rašė “stipriai”, pvz. stipriau už R. Gavelį?
p. Burgiui: sutinku dėl “šlykštumo” gamtoje nebuvimo, o dėl to populiarumo, tai kažin ar R. Gavelis tikrai populiaresnis už H. Radauską ar P. Širvį…
burgis, 2010-01-31 16:47:49
O.: Apie R. Gavelį jau esu rašęs čia… Buvau paslėpęs “Vilniaus pokerį” nuo savo nepilnamečių vaikų, kad tas talentingas šlykštybių rašytojas nesugadintų vaikams romantinio laikotarpio. O gal ir padėjo?
Rasa, 2010-02-01 12:41:21
Pons Burgi, Jūsų pavardė gražiau atrodo rašoma iš didžiosios raidės :))))
Pasidalinkit mintimis, tarkim kada Jūsų nuomone vaikas jau užaugęs tiek, kad skaitytų Gavelį? Nesakau apskritai, kad jį reikia skaityti, bet turiu galvoj tokias knygas? Ar tikrai reikia slėpti knygas? Iki dabar manau, kad mano mama buvo neteisi, neleisdama dėdei duoti man Remarko “Vakarų fronte nieko naujo”. Juo labiau, kad (irgi jau rašiau) pirmas perskaičiau būtent tas knygas, kurių man neleido 🙂 Iki dabar pavadinimai išliko: “Nauja knyga apie vedybinį gyvenimą”; “Erškėčių paukščiai” ir t.t. 🙂
Ką ir kiek reikia slėpti nuo vaikų? IKI KADA? Įdomi būtų visų nuomonė, nes ji labai skirtinga.
Slepiam žiaurumą, laidotuves, smurtą, liūdesį, o paskui bac tas gyvenimas ir užkrenta jiems staiga, kaip perkūnas iš giedro dangaus…
petras, 2010-02-01 13:09:12
joa nuo manęs tai knygų niekas neslėpė vaikystėj, bet skaičiau belenką, iš serijos drąsiųjų keliai arba pasakas :)) gal neįdomios pasirodė iš pirmo karto, daba nieko nebeskaitau.
Rasa, 2010-02-01 15:19:11
Petrui: aš tai manau, kad kai neslepi, tai vaikams ir neįdomu, renkasi tai, kas jiems patinka 🙂 Bet suaugę skirtingai auklėja vaikus. Labai skirtingai 🙂 Tikiuosi, Burgis laiku paslėpė tai, kas jo nuomone netinkama, o ne neleido skaityti 🙂 Paslėpti į kokį rūsį ir neleisti skaityti yra skirtingi dalykai 🙂
Siūliau saviškiams paskaityti Nabokovą ar Ivanauskaitę, Gavelį, kurio knygos nepabaigiau pati, papasakojau apie ką maždaug knygos. Jie atsakė, kad dabar dar nenori, gal kada nors… Jei būčiau kaip mano mama, gal nebūčiau davus ir Hemingvėjaus “Kam skambina varpai”, nors dukra laiko tai viena geriausių jos skaitytų knygų. Ten rašoma nuostabiai apie meilę (direktorius kažkada rašė tą nuostabią ištrauką), bet juk ten rašoma ir taip: “…Ir pamačiau, kaip kunigas, pasikaišęs skvernus, lipa per suolą, o puolantieji kapoja jį pjautuvais, o paskui kažkuris sugriebė jam už sutanos ir pasigirdo klyksmas, kitas klyksmas, ir pamačiau, kaip du vyrai pjautuvais kapoja jam nugarą…” Bet juk tai vis vien puiki knyga, su viskuo, kas joje yra!
Kažkodėl prisiminiau dar (kalbant apie “baisius” dalykus :))))), kaip radau tėvų paslėptus prezervatyvus 🙂 Buvau dar nedidelė, neatsimenu, ką jie pralemeno, bet atsimenu jų veido išraišką ir savo suvokimą :”ups, čia kažką labai blogo radau…” kadangi jie neišmekeno nieko padoriai suprantamo, sužinojau “tiesą” ten, kur sužino visi vaikai, kai nuo jų kažkas slepiama- gatvėj. Pasirodo, tai buvo “kandonai”, kurie naudojami labai “nešvariems” reikaliukams :)))) Išvada- “tėvai daro kažką siaubingo, bjauraus, PATYS SKAITO siaubingas knygas, o nuo mūsų slepia… Ar galima jais tikėti?” :))))
Oi tas grožis, šlykštumas, svajonės, sunkumas ir realybė… Viskas greta. Galvojau pirmai pati sau, ar teisingai elgiasi Nomeda (Marčėnaitę turiu galvoj), kad abu savo mažuosius vežasi į vaikų namus? Jie po to pergyvena, nekalba, stresuoja ir t.t. Kaip jūs manot, teisingai?
O., 2010-02-01 19:29:32
Teisingai.
petras, 2010-02-02 13:17:02
viskas teisinga 🙂
ne į temą. galvojau ssrs laikais senesneis nebuvo prezervatyvų :DD išties gyveni ir sužinai daug naujo.
petras, 2010-02-02 13:17:25
senesniais*
O., 2010-02-02 16:53:23
Petrai, buvo. Tik vaistinėse, o ne kaip dabar visose parduotuvėse prie kasų, kartu su šokoladukais.
sonata, 2010-02-02 22:30:41
Manfredui: man nepalyginimai stipresnį įspūdį paliko Gabrielio Garsijos Markeso “Patriarcho ruduo”. Tokio slogučio efekto “neišlaužia” (atleiskit už gatvinį slengą) visos į krūvą sudėtos Gavelio knygos (?!).
burgis, 2010-02-03 21:00:28
Sonatai: keista, iš tos knygos nieko labai šlykštaus nepamenu… Gal kad pats jau patriarchas? 🙂
sonata, 2010-02-04 13:01:38
p. Burgiui: aš juk rašiau, kad “stipriai”. Tai nėra sinonimas “šlykščiai”. Atsiprašau.
Burgis, 2010-02-06 10:14:21
Sonatai: ačiū, supratau.
gabriele, 2011-05-02 21:06:22
mane labai sudomino ištrauka ir prisipažystu neskaičiau šios knygos, KOLKAS 🙂