Skaitau Mopasaną… Nuobodu taip, kaip buvo nuobodu tiems, kurie aprašomi. Paryžiaus aukštuomenė: priėmimas, vėl priėmimas, pasivažinėjimas karieta, meilužė, kita meilužė… Nuobodybė. Tekstas „lėtas“ kaip ir tas gyvenimas, kuris aprašomas. Drungnas tekstas ir drungnas gyvenimas. Aš dar nežinau, kaip bus toliau, bet manau, kad tas dailininkas meilužę iškeis į jos dukrą…
***
O dabar bus taip: baigsiu darbus, židinį užkursiu ne vakare, o ryte, kad, grįžus iš darbo žmonai, būtų šilta ir jauku. Skaitysiu „lėtas“ knygas. Lėtai valgysiu. Lėtai vaikštinėsiu. Pamėgsiu prietemą. Mąstysiu žvakių šviesoje. Vėlai gulsiu, vėlai kelsiu…
***
Nesąmonė! Nieko to nebus. Aš gyvenau, gyvenu ir gyvensiu greitai! Mopasanas to nesuprastų. O aš jo herojams nepavydžiu. Net meilužių…
Atsakymai
Burgis, 2014-11-10 13:19:05
Kas žino, kas žino…
klausimas, 2014-11-10 19:26:33
O iš kokios Jūs Adefagija aplinkos?(Adefagija – apsirijimo deivė). Ką ryjat, ar nuolat ryjat, laiko tarp rijimų užtenka postams rašyti?
scania, 2014-11-10 19:57:08
Lėtiems vakarams, sode, ant suoliuko, yra kaimietis poetas Stasys Jonauskas. Kurį reikia skaityti iš eilės, neskubant. Jis užčiuopia laiko gysleles. Jis įkvepia.
O Mopasanas neįkvepia. Kad ir prie žvakių.
pwl, 2014-11-11 08:58:34
O aš skaitau Umberto Eco. Įtraukiantis, savaip judrus, kaskart nenuspėjamas, bet išlaikantis iškeltą kartelę. Tinka ir vakarui ir dienai.
Aušra, 2014-11-11 13:13:09
Laba diena,
bet žvakes ir knygas reikės pirkti…, bet ramybė labai siejasi su ilgaamžiškumu. Tai gerai.
Turiu klausimą ne į temą,kaip vertinti lietuvių kalbos mokytoją, kai jos mokiniai įvertinti taip: dviems vaikams 7, o visai likusiai klasei 6,5,4…iki 1,5. Kalbu apie gimnazijos 9-okus.
Burgis, 2014-11-11 13:41:46
Aušrai: čia mūsų gimnazijoje ar kitoje? Nepriklausomai nuo to, atsakymas toks: arba gimnazija mokytoja pasitiki, arba ne; jei pasitiki, tai mokytoja darbus gali vertinti taip, kaip ji vertina; jei nepasitiki, tai ji neturi dirbti toje gimnazijoje.
Paprasta.
daiva, 2014-11-11 16:06:14
O priimkit gyvenimo metamą iššūkį- išmokti gyventi lėtai ar bent jau lėčiau, tai sudėtinga. Aš pati labai to norėčiau. Juk kiekybės jums nebereikia, tegyvuoja kokybė.
loreta, 2014-11-11 18:50:02
Aušrai: Manau, vertinimas visai proporcingas:) Žinoma, trūksta Jūsų vaiko dešimtuko, na, bet ką padarysi:):)
petras, 2014-11-11 20:00:14
Aušra, nepergyvenkit, jei jūsų vaikas ateityje stos į lietuvos universitetą (aukštąją), tai mokyklos baigimo rezultatai turės labai menką indėlį lyginant su abitūros egzaminų rezultatais. bent jau taip būdavo, nebent kas pasikeistų netikėtai (bet ir tai, svarbūs 12 tos klasės vidurkiai, o ne 9tos), tad realiai jokio skirtumo ar gauna 10 ar 7 maksimaliai klasėje. Nebent jūsų vaikas iš tikro mokosi vidutiniškai. tai reiktų keist mokyklą, o gal po metų kelių pasirodys mokytojos darbo vaisiai ir nudžiugins vaikai tėvelius dešimtukais ir devintukais 🙂
Daiva, 2014-11-11 21:41:48
Aušrai: Šiuo metu reikėtų vertinti ne mokytoją, dėsčiusią vaikams vos porą mėnesių, o vaikų lietuvių kalbos pagrindus. Matyt, pagal KTU gimnazijos keliamus reikalavimus jie yra nepakankamai geri. Šią mokytoją bus galima įvertinti pavasarį, kai matysis vaikų pažanga. O ji įmanoma tik esant pasitikėjimui Mokytoja.
GZ, 2014-11-11 23:42:31
Prisimenu, kaip KTUG chemikas Šiūša mums penketukininkams globaliems proto bokštams dvejetus surašė. Visi jį ir jo dalyką pagarboj po to laikė. Iki šiol šypseną kelia.
Dabar mano atžalos kai ką rūgštesnio gauna, tai ir sureaguoja. Aš kiek pasinervinu. Paskui pasidžiaugiu.
sonata, 2014-11-11 23:45:02
Aušrai: vertinimas yra pakankamai subjektyvus dalykas. Kažkada savo atžalos rašinį daviau įvertint dviem viena kitos nepažįstančiom aukštos kvalifikacijos mokytojom. Vertinimai gerokai skyrėsi: 6 ir 10. Gimnazijoj buvo pirmas nuo galo su matematikoj, dabar Universitete užgriūtas įvairiausių matematikų lavina, bet gauna stipendiją. Taip kad…