Rašau pagautas įspūdžio: ką tik per LTV baigiau žiūrėti “Auksinių scenos kryžių” įteikimo ceremoniją. Tiek scenos, etiketo broko seniai nebuvau matęs… Suprantu, kad aktoriai, režisieriai gali rengtis kaip nori (kaip gali? kaip moka?) net savo šventės dieną, bet nesuprantu, kodėl jie taip nemoka kalbėti? “Ačiū labai” už tokią pamoką!
Kaip aš dabar aiškinsiu moksleiviams, studentams, kad geriau numirk, bet nepaduok rankos vyrui pirma, kol nepasisveikinai su šalia esančia moterimi, jei pats kultūros ministras demonstruoja nekultūrą vos užlipęs ant scenos?
Kaip gali ką tik iš garbaus amžiaus šviesios asmenybės rankų premiją gavęs režisierius eiti nuo scenos nematydamas, kad vieniša iš paskos eina premijos įteikėja?!
Pridėkite TV transliacijos broką (LTV nebegali transliuoti tiesiogiai, nebegali!) ir suprasite, kaip pikta dėl sugadinto puikaus renginio, kaip gaila kelių jame dalyvavusių aukštos klasės atlikėjų.
Guodžiuosi matęs salėje Seimo pirmininką, Premjerą, ministrų – nejaugi jie nieko nepamokys? Nepasimokys?
Atsakymai
Andrius, 2009-03-27 23:50:26
Etiketas, mano galva, yra bene įdomiausias ir naudingiausias mokslas. Tik ne per dieną perprantamas.
Aš apdovanojimų nemačiau, bet vakar bandžiau žiūrėti garsiąją “Žaldokynę” per LTV2. Anksčiau nebuvau matęs. Labai patiko. Deja, po pirmosios dalies miegas mane nugalėjo.
Atsakymas, 2009-03-27 23:16:33
Pasidžiaukime kauniečių apdovanojimais (be Seimo pirmininko, ministro ir kitų “vertingų” veikėjų): http://kauno.diena.lt/dienrastis/menas-ir-pramogos/teatro-dienai-fortunos-ir-nikeliuoti-ragai-208814
Sveikinu teatralus!
VV., 2009-03-28 11:03:37
Ypač elegantiškai atrodė, kai garsusis režisierius Koršunovas ant scenos klausėsi p. Dauguvietytės giriamosios kalbos rankas į kelnių kišenes susikišęs. Čia dabar turbūt tokia mūsų “aukštuomenė”.
Rasa, 2009-03-28 17:49:12
Žinot ką, ponai etiketiški? O pas mus jau žaibavo ir griaudėjo! Girdėjot? Dabar tai jau tikras pavasaris…
O kalbant apie etiketą, kažkada kažko ieškojau sau, nes sudvejojau. Žinot ką radau? Apie naudojimosi viešu tualetu etiketą. Buvo įdomu, juokinga ir naudinga. Na, pav. aš tokia mužikė ir nežinojau, kad “pagal etiketą, einant į viešą tualetą – t.y. ten, kur jų daug vienoj vietoj – reikia prieš reikalus atliekant nuleisti vandenį” Čia kad negirdėtų kaimynai, ką darysit, ypač jei pirdausit 🙂 Garantuoju, ne aš viena to nežinojau! Nes, nuėjęs į viešą tualetą džiaugiesi, jei prieš tave buvęs žmogus apskritai, po savęs, nuleido vandenį… 🙂
Rasa, 2009-03-28 18:16:56
Užsigalvojau mišrainę pjaustydama apie etiketą… Kasdienis mandagumas daugmaž visiems žinomas. Bet ar moko vaikus pav. per etiką dabartinę etiketo? Mano vyras senais laikais per kažkokias pamokas mokėsi, aš ne. Ir kartais kažko išmoksti prireikus, kartais sudvejoji. Dabar šypsausi, nes prisiminiau (gėda man), kad eidama pas vieno iš vaikų mokyklos direktorių (atsidusau, kad apskritai reikėjo ten eiti…) vis tik pasiskaičiau, ar dera man, kaip esu pratus, paduoti jam ranką sveikinantis :))) Nes šiaip viršesnis paduoda “vargšesniam” 🙂 Bet, dabar žinau, moteris gali pirma paduoti, nebus nemandagu 🙂 Cirkų būna su tuo etiketu. Pav. aš pripratus, kad vyras man duris atidaro. Tai tapo kasdieniu įpročiu. Nuėjau pas gydytoją, paskui einu iš kabineto, jis iš paskos, irgi kažkur ėjo. Aš prie durų automatiškai sustojau, jis irgi, vos neatsitrenkė. Paskui abu susigėdom ir abu čiupom duris atidaryt viens kitam… 🙂
łłø, 2009-03-28 19:44:18
Kalbant apie etiketą tuolete: įdomus filmukas apie etiketą
http://www.youtube.com/watch?v=IzO1mCAVyMw
Atsakymas, 2009-03-28 20:08:16
Rasai: etikos pamokose etiketo mokyti galima, nors tai ir nėra tiesioginė šių pamokų paskirtis. Etika, kaip žinome, yra filosofijos sritis, kuri kartais pavadinama praktine filosofija, nes gvildena moralės klausimus. Todėl ji mokyklose ir siūloma kaip alternatyva tikybos pamokoms.
O gražiausia, manyčiau, būtų, jei etiketo pamokas tėvai asmeniniu pavyzdžiu teiktų savo pačių vaikams. Pripažinkime, kad nėra įtaigesnės pedagogikos, kaip tėvų pavyzdys.
Rasa, 2009-03-28 20:37:27
Atsakymui: tėvai turėtų mokyti, taip. Bet… Na, aš esu iš tokių tėvų, kurie nesilanko pav. aukštuomenės baliuose 🙂 Galiu paaiškinti apie įvairių taurių, peilių ir šakučių naudojimą, tikrą stalo serviravimą, bet juk namie aš tikrai taip nedengiu stalo, neturiu tiek visko 🙂 Be to, kartais pakviečia tave (turiu galvoj mane 🙂 labai turtingi žmonės į balių. Jubiliejų prabangiam viešbuty. Na, aš jaudinuosi, kad viskas būtų gerai, apsirengiu kaip priklauso, vyrą įkišu į kostiumą ir t.t. O gaunasi, kad tik jis vienas ir yra su kostiumu. Ir į vyno taures pusė žmonių prisipila sulčių 🙂
Būtų gerai, kad šiek tiek tų gražių dalykų mokytų mokykloj.
Kasdienius dalykus vaikai žino, bet tarkim dabartiniams paaugliams daugumai gėda paduoti ranką mergaitei, lipant iš autobuso.
Atsakymas, 2009-03-28 21:57:31
O ar dabartinio paauglio tėtis mamai paduoda ranką, kuomet ji lipa iš autobuso, automobilio?
O dėl vadinamųjų “aukštuomenės” balių tai galima pasakyti, kad Jūsų svečiai su sultimis vyno taurėse juose atrodytų labai padoriai, net per daug gerai 🙂 Ne kartą susidarė įspūdis, kad vadinamoji “aukštuomenė” ne taip seniai su kiaulėmis iš vieno lovio ėdusi 🙁
Manyčiau, kad svarbiausias dalykas bet kurioje situacijoje – taktas ir saiko pojūtis. O etiketo detalės tuomet gan lengvai įsisavinamos 🙂
Matilda, 2009-03-28 22:42:06
Etiketas- kaip ir mėlynasis kraujas- jis arba yra , arba ne. Tai yra gaunama su motinos pienu. Aristokratai tuo ir skiriasi iš kitų, kad viską moka, nes tai jiems yra įgimta. Etiketo galima išmokti, galima tobulinti įgūdžius, bet vis tiek aristokratas iš karto atskirs, kas yra kas. Deja, kai mūsiškis ,,elitas” kilęs dažniausiai iį vagių ir kitokių asocialų, iš jų tikėtis etiketo būtų mažiaisiai naivu. O kai žmogaus siela tuščia- jam niekas nebepadės- nei universitetų diplomai, nei etiketo vadovėliai, nei asmeniniai mokytojai.
Rasa, 2009-03-28 23:30:16
Matildai: nežinau, ką Lietuvoje galima būtų vadinti tikrais aristokratais, bet vieną kolegę šiuo metu tokią turiu 🙂 Mane perspėjo, kad neatviraučiau per daug, nes pasisukus situacijai kita puse, peržengs, kaip per šiukšlę 🙂 Aš nepergyvenu, be to, kol kas man tikrai įdomu su ja dirbti 🙂 Aš tiesiog klausau, kai ji nori kalbėtis. Tarsi romaną skaitytum: apie gimnazijas, kur buvo mokoma lenkiškai, apie giminių bėgimą į Braziliją ir Prancūziją, apie bajorus šlėktas, praloštus dvarus, lėbavimą ir pasitraukimą į Varšuvą, apie aukles ir ponių arbatėles, apie vestuvines sukneles su ilgiausiais šleifais, apie nupirtą Kauno dalį, apie tapytojus ir milijoną kitų dalykų. Iš manęs juokiasi kitos, bet man tikrai įdomu klausytis tokių vyresnių žmonių. Ta ponia jau pensininkė. Bet tikrai ponia 🙂 Paprašiau, kad atsineštų man nuotraukų parodyt, kur ji su ta įžymia suknele vestuvine iš už užjūrių atsiųsta…
Gerai neaiškus sakė, kai kalbėjom apie vaikų auklėjimą: “Kiekvienam siūlau gyventi nuosavoje realybėje…” Taip ir gaunasi… Kai pažiūri į kai kuriuos žmones, puikiai supranti, kad mes ne tam pačiam pasauly gyvenam. Man mano suprantamiausias, nė už ką nenorėčiau naštos ir atsakomybės būti aristokrate, būčiau šeimos gėda 🙂 Uždusčiau…
Bet malonu tiesiog pasižiūrėti, kai ko pamokyti ir kai ko pasimokyti. Juokiuosi dabar rašydama, bet šiandien būtent apie tą kolegę pagalvodama nusipirkau į darbą labai subtilų ir gražų indelį arbatai suberti, sveriamos skanios arbatos ir cukraus mažais gabalėliais… Pavaišinsiu pirmadienį… O aš tai ką… Aš geriu stiprią kavą. Be cukraus. Man gerai iš patogaus ir mielo iš namų atsinešto puodelio :)))) Bet žinau, kad ir ji tada nusipirks pyragėlių kokių nors (nors pati kūdinasi), pavaišins mane ir, jei turėsim laiko, pasikalbėsim…
Matilda- Rasai, 2009-03-29 11:28:30
Malonu, kad kažkas atsiliepė. Sutinku, tikrų aristokratų dabar likę mažai. Dauguma jų ilsisi Sibiro platybėse ar tolimame užjūryje. Teko man sutikti ne vieną tokį žmogų. Tai buvo DVASIOS aristokratai: su jaisi galėjai kalbėti įvairiomis temomis, ir nesvarbu, kad mus skyrė didelis amžiaus tarpas, buvo ĮDOMU. Nesijautei netikėlis, nes šie žmonės savo elgesiu , buvimu mokė, KAIP KALBĖTI, KAIP ELGTIS. Iš jų spinduliavo elegancija, grožis. Tai buvo PONAI. Ir nesvarbu, kad jie ir apsirengę kukliai, ir brangenybių nenešiojo. Pažinojau vieną mergaitę- ji mokėsi mūsų mokykloje. Tai buvo ARISTOKRATĖ. Ji viena valdė klasę, visi chuliganėlIai jai paklusdavo. Savo elgesiu , buvimu ji visus vienijo. Tiesiog šalia tos mergaitės visi tapdavo oresni ir geresni. Gaila, kad ji išvažiavo gyventi ir mokytis pas mamą į Ispaniją. Taip ir praranda Lietuva savo aristokratiją- geriausią tautos dalį.
VV., 2009-03-29 13:05:10
Na, nežinau, ar labai jau daug “įgimto aristokratiškumo” reikia turėti, kad išsitrauktum rankas iš kišenių, scenoje kalbėdamas su moterimi, tinkančia į močiutes… 🙁
Koršunovas gali dabar kokius nori spektaklius statyt, po tos “smulkmenos” mano akyse nepakils. (Nors mačiau jo porą spektaklių, stipriai pastatyti).
Rasa, 2009-03-29 13:31:46
VV.: yra kasdienis normalus tvarkingas elgesys, čia aristokratiškumas ne prie ko 🙂
Bet juk įdomu kartais pasidomėti, kuo ponai gyvena. Pav. viena siuvėja pasakojo, kokias ypatingas pirštinaites buvo privaloma kažkokiam pokyly užsieny dėvėti. Be pirštukų :)) Ji siuvo.
O šiaip įdomu buvo paskaityti, kai Burgis buvo Leisk.lt parašęs etiketo taisyklių. Nors kai kurios šiais laikais man jau skamba keistai, pav. “Vyras daugiausiai dėmesio turi skirti iš dešinės sėdinčiai moteriai, nesvarbu ar jie yra supažindinti, ar ne. Kai moteris atsistoja išeiti, vyras taip pat turi atsistoti ir stovėti, kol moteris išeis iš kambario.” 🙂
Matildai: taip, puiku, kai būna būtent DVASIOS aristokratai. Įdomu pabendrauti. Kaip ir su visokiais kitokiais žmonėmis. Man visi įdomūs. Vis tik aš pati labiau vertinu ne trapius porceliano servizus savo namuose, o močiutės rankomis austus rankšluosčius 🙂 Ir elegantiška pabūti užsimanau tik keletą kartų per metus… Mėgstu laisvai kvėpuoti ir laisvai elgtis (ne palaidai :))))
Robero, 2009-03-29 22:48:13
Apie kokį etiketą kalbat? Etiketas tik tada kai reik naudos(subinelaižyt), tada pamatytumėt ko nematę, deja nieks neparodys,nefilmuoja tikrūjų veidų, o čia dabar ką matot transliuojant tik post faktum, Kas neišvengiama. Stebitės? Atrodo nežinot kur gyvenat.
Vienas kitas dvasios aristokratas , nykstančios rūšies palikuonys. Morlokų laikas ateina pamažu, mielieji.
Rasa, 2009-03-30 23:11:32
Roberui: gal nėra taip blogai. Man atrodo, yra daug puikių šiltų žmonių visur. Bent aplink mane tikrai nemažai. Yra ir piktų, lipančių per galvas ar lovas :))) Bet jie išties kur kas didesni vargšai už mane, taigi ko man ant jų pykt. Gali tik pagailėt :)) Gal jie turi daugiau kišenėj, bet mažiau kitur. Pažinti žmones ir jų elgesį, gerą ar blogą, nereiškia, kad reikia imti jų nemėgti. Dauguma žmonių tiesiog visokiais būdais ieško laimės, tik gal ne visai ten, kur reikia 🙂 Gal ne visi taip, kaip reikia. Visais laikais toks gyvenimas buvo. Keičiasi santvarkos, kartos, keičiasi gyvenimo būdas. Jei nesikeistų, gal mes vis dar gyventume akmens amžiuj 🙂
Dažnai žmonės iš bejėgiškumo juk pila savo pyktį ant kitų. Štai aš dirbu su žmonėmis ir man tikrai patinka, bet žmonės gana pikti šiais laikais. Žiūriu ir gaila darosi. Pav. šiandien vienas gražus vyriškis labai norėjo mane pažeminti. Kabinėjosi kabinėjosi, išvadino nekompetetinga, tipo juokėsi iš manęs ir t.t. Atsieit aš net nepaskaitau, kas parašyta. Ramiai padaviau jam dokumentą ir paprašiau, kad paskaitytų ir paaiškintų, jei aš kvaila ir “negali būt, kad neparašyta”. Nutilo. Staiga pasidarė viskas gerai. Nes aš žinau, ką kalbu, jei nežinau, tikslinuosi.
Daug žmonių silpni. O kai pažemina kitą, šiek tiek pakyla savo akyse. Kai tai supranti, tai visai ir nekreipi į juos dėmesio :))) Pagaliau žmonės įvairiai renkasi savo gyvenimo tikslus. Jei kažkam tikslas tik karjera, jis jos siekia bet kokiomis priemonėmis, jei kažkam tik pinigai, jis nežiūri būdų, žiūri rezultato 🙂 Trūksta harmonijos visur… Ir labai malonu prisiminti, kad yra tokie dalykai, kaip gražus, elegantiškas, teisingas, galantiškas, džentelmeniškas ir pan. elgesys… :)))))
petras, 2009-04-01 13:37:31
Man tai įdomu, kam verkt tiek dėl to etiketo. Juk etiškas elgesys, tai “teisingas” “geras” elgesys, o kas pasakys man, kas yra gėris ir kas yra teisybė ? etiketas tai žmonių susikurtos taisyklės, kurios po 1000 metų galbūt bus visai kitos. Juk laikydamas rankose kišenes žmogus niekam nedaro blogo, beto gal žmogus alergiškas svetimom rankom. Jei jau vyresnė dama tikrai negali paeit be pagalbos, tai tikrai būtų gražu jei vyras jei padėtu, bet jei ji pati susidoroja su 10 metrų atstumu, tai kam dar ranką jai duot ????? čia manau kaiptik nepagarba ir perdėtas rūpinimasis.
VV., 2009-04-01 15:01:42
Petrui:
Po 1000 metų, gal. Bet DABAR etiketas toks.