Dar kartą grįžtu prie šios svarbios temos…
*
Viliją Matačiūnaitę TV konkurse žiuri „nuskriaudė“, skyrė mažiausius įverčius. Žiūrovai atkeršijo komisijai – Vilijai skyrė daugiausia balsų. Tai Vilija ir bus „auksinis balsas“? Ir ji gerai jausis juo tapusi? Ir jūs, balsuotojai, gerai jausitės?
*
Viktorui Uspaskichui krito narkotikų šešėlis. Dabar pamatysite, kaip žmonės Viktorą pamils…
*
Žmogų puola iš kairės ir iš dešinės. Staiga jis pasiskelbia, kad serga mirtina liga. Puolimą pakeičia paramos banga…
***
Ar tikrai, norėdami pamatyti, koks geras tas žmogus, turime palaukti, kol jį kas nors nuskriaus? Ar tikrai neribota užuojauta yra geriau už saikingą teigiamą įvertį? Kada mes pajuntame, kad jau esame silpni, todėl prašome mums padėti užuojauta?
*
Mums, vyresniems, apsisprendimas dėl užuojautos nėra labai svarbus – galima pasirinkti bet kurį variantą, gyvenimas nuo to keičiasi nežymiai. Kur kas svarbiau, kaip pasirenka jaunieji mūsų draugai. Stebiu moksleivius, studentus, jaunus dėstytojus, mokytojus. O, kiek daug tokių, kurie pasirengę nusižeminti, pasirengę verkšlenti ir graudinti, kad tik rastų lengvesnį kelią… Kur veda tas kelias?
*
„Aš gi su tais, kur nebijo plaukti bangų barami…“ (S. Nėris)
Atsakymai
Burgis, 2013-03-04 14:55:16
Įvertinkite…
Arvydas R., 2013-03-04 15:09:41
Ponas Vasiliauskas leptelėjo: etika bei moralė – ne šio pasaulio dimensijos.. Normaliame pasaulyje toks tarnautojas turėtų atsistatydinti nedelsiant. Paralelinėje visatoje valdžios atstovai užgiedojo: “tačiau kokį didelį darbą šis žmogus nuveikė!..”
Pritariu! Mūsuose “nuskriaustuosius” myli liaubiau nei tuos, kurie dirba išties teisingą bei gerą darbą.
sonata, 2013-03-04 17:06:07
Iš principo – gailestis, gailestingumas (su pagrindu ar be jo) yra kur kas geriau, nei parkritusiam pašokinėti ant galvos.
Arvydas, 2013-03-04 19:28:27
Sonata-jūs ,moterys- “iš principo” gailiaširdės-ir tai jums tinka , tačiau aš Šeimininką suprantu -išties daug kas tuo naudojasi…
Dalia, 2013-03-04 20:54:03
Aišku, kad naudojasi, tuo jos ir žavios.
Moterys stiprios savo silpnumu. Tik nebandykit sužeisti moters. Jūs nežinote, koks žvėris tūno joje
Arvydas, 2013-03-04 21:51:04
Dalia,aš čia ne apie moteris-tik sakau ,kad gailestingumas jums tinka…Vyrams daugiau tinka griežtumas-jo mūsų gyvenime stinga.Daug žiaurumo ,daug verkšlenimo,daug “bobiškos” sentimentalios “užuojautos”-mažai protingo ir reiklaus griežtumo.Šalelė labai “subobėjo”.Tikrų ,orių moterų-irgi,”ne prūdai”.
Jūratė, 2013-03-05 00:25:28
Žinot, visai manau aktuali tema būtų “realybės šou”. Galima išgvildenti daug daug, manau!
ak, 2013-03-05 08:08:53
gailestis ir užuojauta, žodiniai paverkšlenimai ne tik mano, bet ir Konfucijaus nuomone yra patys nenaudingiausi dalykai pasaulyje. Jeigu matai žmogų patekusį bėdon ir gali jam konkrečiai kuo nors padėti – padėk be ilgų kalbų ir aiškinimų. Jei negali ar nenori – tai ir nelįsk prie jo. Bobiškas paverkšlenimas – vadinamoji užuojauta, kada užjautėjas nieko naudingo nedarydamas nori atrodyti bent pats sau gerutis žmogelis. bent jau man visada sukelia ironišką šypseną, o kartais net ir visai rimtą pyktį.
sonata, 2013-03-05 09:07:53
ak: o ką Jūs į tai “žodis gydo, žodis žeidžia”? Ne viskas, oi ne viskas “susiveda” į medžiaginę išraišką. Žinoma, jei vertybių skalėje yra konkreti pagalba aukščiau už menkai apčiuopiamą, galbūt ir nieko vertas bus užuojautos žodžio mirus artimąjam, o reikšmingesnis vokelis į aukų dėžutę (kas man visai nesuprantama). O daug kam (ne tik moterims, bet ir vyrams, kad ir kokie “kieti per alkūnes” bebūtų) kartais pritrūksta tik gero žodžio, įsiklausymo, supratimo. Net ir tada, kai bet koks konkretus veiksmas būtų beprasmis.
Arvydas, 2013-03-05 11:03:31
Sonata-tai ką Jūs sakote -gryna tiesa,bet ne visa.Užuojauta ir geras žodis bei pagalba tikrai ne visada geriausias sprendimas.Kartais iš žmogaus reikia ir griežtai pareikalauti -Jūs taip nemanote? ( suprantu ,kad nesinori, bet reikia “Fiedia” ,REIKIA)….Jei dar atsimenat tuos “Šuriko nuotykius”…PEDAGOGIKOS PRADŽIAMOKSLIS (į jį laiks nuo laiko verta žvilgtelėti ir labai patyrusiems pedagogams).
ak, 2013-03-05 14:11:09
Na, geras žodis, aišku, nieko nekainuoja, kaip vienoje baladėje sakė Robin Hudas. Gi pasakęs jį – nieko neprarasi, o kartais dar ir monetą ar vyno taurę gali gauti. Gi pasakęs blogą žodį – gali gauti lazda per galvą. Na aš irgi sakydavau, sakau ir sakysiu damom komplimentus, kursiu jų garbei eilėraščius, pokalbiuose irgi negailėsiu gerų žodžių, nes moterys myli ausimis. Bet ištikus rimtai nelaimei tų žodžių gal ir nereikia.
Aušrius, 2013-03-06 08:13:25
Aš manau, kad tas kelias veda į parazitavimą. Tas pasigailėjimo reikalavimas tampa tiesiog žmogaus natūra. Bet vis tiek pats dažnai rodau pasigailėjimą. Ir pinigų dažnai skolinu. Retas grąžina. Pats sau turiu nusistatęs tokį lyg ir kriterijų. Jei žmogų ištiko nelaimė dėl aplinkybių, jo galima pasigailėti. Jei ištiko nelaimė dėl silpnavališkumo, gailėtis nereiktų. Gyvenime tas kriterijus vis tiek neveikia. Tenka žmogų vertinti lyginant su pačiu savimi…