Šios svetainės lankytojai pamena, kad pavasarį aš rodžiau gražiai žydinčią obelaitę prie mūsų namelio. Obelaitei patiko! Pažiūrėkite, kaip dosniai ji atsilygina už gerus žodžius:
Tai man padeda ruoštis naujiems mokslo metams. „Leiskite man jus pagirti!“ – mintyse sakau moksleiviamas, jų tėvams, mokytojams. Nes obelaitė rodo – giriamas dirba geriau, atsilygina dosniai, teikia džiaugsmo giriančiajam. Aš noriu to džiaugsmo, todėl tikrai rasiu už ką pagirti – visus ir kiekvieną. Kartais peiksiu, barsiu, nes man jau 60 ir turiu tokią teisę. Kita vertus, jei vien tik girčiau, jūs iškart suprastumėte, kad tai nenuoširdu. Žaibas ryškiausiai blyksi tamsoje. Jei jums atrodys, kad aplink niūru, tamsu, visi, ypač vadovas, pikti – palaukite ryškaus žaibo – pagyrimo jums. Jis privers jus pajusti savo galią, parodys jums aibę kelių, suteiks tokios palaimos mirksnį, kad jos, tos palaimos, užteks iki aušros…
***
Parengiau ir savo kabineto interjerą:
Dabar aš negalėsiu apsirikti, ką nors nuspręsdamas, – keturi anūkėliai atidžiai stebi senelį nuo spintos. Aš negalėsiu tame kabinete jums, moksleiviai, pakenkti – keturi mažyliai neleis… Kiekvieną rytą, žvilgtelėjęs į tas nuotraukas, aš pagalvosiu apie lygiagretumo dėsnį – jūs visi, mano gimnazistai, per dieną užaugate, pasikeičiate 280 dienų šuoliu! Tai didelis šuolis, todėl ir aš, ir mokytojai turime būti labai atidūs, kad niekas to šuolio metu neužsigautų, nenusimintų, nenusiviltų… Tokia ilga, tokia reikšminga kiekviena diena – kaip visi mokslo metai!
Bet jūs nebijokite – nuo balandžio 10 dienos aš atidžiai studijuoju lygiagretumo dėsnį eksperimentiškai. Stebiu keturių anūkėlių kaitą. Ji nuostabiai sparti! Dabar mes visi nuo pat rugsėjo pirmosios gyvensime labai sparčiai. Sukaupkite energijos, valgykite morkas, obuolius…
Atsakymai
mira, 2010-08-05 10:40:44
Puikus manifestas, tinkantis visiems gyvenimo atvejams. Sėkmės jį įgyvendinant ! Su griežta mažųjų arbitrų priežiūra…:)
Ramunė, 2010-08-05 15:34:03
Labai gražiai parašėt, o apėmė liūdesys, kad jau greit ruduo. Visada jos, vasaros, bepradedančios eiti į pabaigą, gaila.
Tomas, 2010-08-05 17:45:40
Manau jei obelaitę būtum keikęs ir peikęs tai jai būtų taip pat patikę, ir ji būtų taip pat dosniai atsilyginusi.Gaila, bet augalai ausų neturi ir jiems visiškai vienodai ką kas sako.
Asta, 2010-08-05 18:23:55
O man kažkaip džiugiai graudu… Mano dukra tik po ketverių metų patirs tą pirmoko jaudulį. Atrodo – ir labai tolimas tas metas, o kartu ir greitai ateis – dėl to džiugu. Kita vertus, tą malonų jaudulį patirsiu jau tik per ją – dėl to šiek tiek liūdna…
Burgis, 2010-08-05 18:32:35
Tomai, ar esate buvęs įsimylėjęs? Jei taip, turėtumėte žinoti, kas yra romantika: saulė šviečia tik judviem, palietus ją (ne saulę, bet panašią į saulę…) trenkia žaibas, jos lūpos saldesnės už medų, nors ji ką tik valgė kukulius ir t.t.
Direktoriau, 2010-08-05 23:56:16
Gerb. Direktoriau,
atleiskite, kad ne į temą – kas nutiko DL’ui? Ar šiaip gedimai, ar jau uždarote?
Burgis, 2010-08-06 08:55:29
Direktoriau: žr. naują temą.
Rasa, 2010-08-06 09:11:01
Taip, su tokiu interjeru (tiksliau su tokiais pagalbininkais 🙂 darbas tikrai bus dirbamas su malonumu 🙂
Ruduo dar tooooooooli 🙂 net jei obelys jau turi nuostabius obuoliukus… O kai bus ruduo:
…Atsidusus į rudenio šaltį,
Dalelę sielos iškvepiu pasižmonėti.
Balti garai,
Koks gramas du,
Greit dingsta,
Grįš – tikiuosi…
…Kaži ar siela tada norėtų grįžti,
Ar atsirastų tokių, kurie
Turėtų drąsos
Širdy obelis auginti,
Kas suprastų,
Kodėl ruduo
Kasmet
Pasibeldžia? Kaži….(A. Jakimavičiūtė)
Geros visiems dienos ir puikios vasariškos nuotaikos! 😉