*
Aš vėl tave sapnuoju taip,
Kad net baisu dėl gaisro,
Nes tau uždegti leista.
Matai, tave sapnuoju kaip…
*
Švelnybėje panirti (mirti) leisk –
Ateisiu ir išeisiu.
Aš jau nepasikeisiu –
Dar kartą mirti leisk – ir teisk.
*
Nenoriu, aš nenoriu atsibusti!
Ten daug tavęs turiu,
Ten daug daugiau galiu,
O čia – tiktai paklusti, atsidusti…
*
2011 03
***
Va, toks tango…
Ir šiąnakt buvau ten, kur būdavome, – palaimoje.
Pabudęs supranti, kad toks gamtos įsakymas – rudenį prisimink, kad vasarą atžalėles auginti lengviau…
Bet tai – jau buvo.
Dabar mano pareiga pasakyti jums, jaunieji mano draugai: jaunystėje gyventi reikia taip, kad tai vėliau sugrįžtų ir sugrįžtų nuostabiais sapnais. Palaimingų sapnų reikia nusipelnyti.
*
Ir tada, kai nori gėrio iš praeities, reikia gyventi labai teisingai, labai gerai. Kitaip nepabėgsi į gerą sapną, o būsi mestas į slogutį, gal net į košmarą. Pats supranti: dieną čia skauda, ten skauda, tas liūdina, tas aitrina senas žaizdas, kaip gali tikėtis gero sapno?
Gali! Gyvenk teisingai – ir bus atlyginta. Tegu tik sapnu – bet vis tiek atlyginta!