Pagiriamasis žodis Matematikui

Ačiū visiems, kurie gražiai komentavote ankstesnius įrašus! Viską skaitau, viską, bet laikai užėjo tokie, kad nebeturiu laiko net padėkoti…

*

Vis tik šį ankstyvą rytą noriu apibendrinti tai, ką supratau iš S.Sokolovo komentarų ir savo netrumpos patirties. Yra žmonių, tokių kaip Sergejus, kurie mato toliau ir aiškiau, anot I.Niutono. Aštrus matematinis protas leidžia jiems geriau matyti ir visuomenę, jos ydas. teisingas ir sąžiningas Matematikas tai atvirai sako, rašo.

*

Tik štai kokia bėda: ramūs ir geri visuomenės žmonės (tokių yra ir šios svetainės lankytojų…) nenori jokių audrų, aistrų. Geriausiu atveju atsidūsta: „O ką tu padarysi? Buvo ir blogiau…“. Tokius žmones (o visuomenėje jų visada dauguma – nuo faraonų laikų…) erzina ir piktina tiesos matytojai ir sakytojai, nes jie mažina gyvenimo komfortą.

*

Kita bėda: tiesos matytojai ir sakytojai dažniausiai yra piktesni, nelaimingesni už mus visus. Gerai bent, kad kartais jie rašo veikalus vienodu pavadinimu: „Ką daryti?“. Blogiau, jei jie pakelia į revoliuciją žemiausiąją kastą…

***

Išvada: reikia balanso. Dauguma beveik visada neteisi (rytų išmintis), todėl dauguma turi stengtis išgirsti toliausiai ior aiškiausiai matančius. O šie turi atsižvelgti į tūkstantmetę žmonijos patirtį ir derinti azartą, aistrą, pyktį su diplomatija, sarkazmu, rodyti ir blogybes ir gyvenimo gėrybes. Vėl ačiū S. Sokolovui už pagyrimus man! Dabar sukūriau šiokį tokį balansą, tiesa?

Atsakymai

Dekanas, 2019-06-24 18:46:50

Sokolovui:

Į universitetus ir kolegijas dėstytojai yra priimami konkursų būdu. Jei manote, jog esate intelektualiai pajėgus dėstyti ir dirbti mokslinį darbą aukštojoje mokykloje, būtinai dalyvaukite.

skaitytojas, 2019-06-25 12:56:14

Dekanui: neišmanau tiksliųjų mokslų, bet mane stebina kai kurių aukštųjų mokyklų menų krypties dalykus dėstantys vos prieš kelis metus baigę dėstytojai.Kartais galvoju-kaip tokie žmonės gali dėstyti? Ką jie gali perduoti studentams,neturėdami profesinės patirties,neturėdami rimtesnių profesinių pasiekimų ? O profesionalai,daug pasiekę savo profesijoje, neretai tiesiog nekviečiami dėstyti ( esu su kai kuriais kalbėjęs šia tema). Gal valdžiai kartais nepatinka jų reiškiama nepriklausoma nuomonė? Su menų krypties disertacijomis vėlgi nutinka visko-būna išties stiprių darbų,pateikiančių viso reiškinio analizę, o kai kurios disertacijos,mano nuomone, nesiekia nė magistrinio darbo lygio,bet sėkmingai apginamos.Žinoma,tai tik mano nuomonė.

Burgis, 2019-06-25 12:57:11

skaitytojui: 100 balų!

Giedrius, 2019-06-27 13:05:03

Odė Mokytojui (neeiliuota forma).

Puikus Viktorijos Daujotytės tekstas “Pasakyti Mokytojui”.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-12-02-viktorija-daujotyte-pasakyti-mokytojui/36335.

Tiesa, kalbama daugiau apie lituanistus, bet šiaip daug kas bendro. Nenoriu atimti iš Jūsų malonumo skaitant straipsnį, todėl jo necituosiu. Tik paminėsiu, jog autorė t.t. kalba apie didžiulį tikėjimo ir pasitikėjimo trūkumą, kurie turėtų rastis iš mokytojų gebėjimo žvelgti į priekį, žvelgti toliau. Cituoja Justiną Marcinkevičių, kuris Klaipėdos apskrities mokytojams taip pat yra taręs, jog Mokytojas ir yra tas žmogus, kuris gyvena tuo minėtu “toliau”.

“Didžiausia dabarties problema – žiūrime tik sau po kojomis, nežvelgiame toliau…”

Būtinai perskaitykite iki pabaigos!

Turbūt neįmanoma aprėpti sąvokos Mokytojas, Matematikas ar Žmogus iš Didžiosios raidės vienu ypu. Galime pamėginti atskleisti vieną jos aspektą, po to kitą ir taip po truputį tas Milžines “prisijaukinti”… kaip lapę iš “Mažojo Princo” 🙂

Sakyčiau, Mokytojas iš Didžiosios raidės visada yra daugiau nei tik tam tikras profesinių ir “techninių” žinių bagažas. Jo horizontai nepalyginamai platesni nei pačių garbingiausių raštų, visokių pažymėjimų ir sertifikatų nubrėžti rėmai. Taip pat nemanau, kad konkursas yra ta vieta kuri leistų atpažinti tikrą Mokytoją. Pati konkuravimo dvasia ir troškimas įrodyti, jog esi geras, geresnis, geriausias jam yra (arba bent jau turėtų būti) svetima. Tai – Žmogus ledkalnis, kurio didžioji ir kilnioji dalis nematoma arba ne visada matoma, bet dėl to nėra mažiau reali…

Apie balansą – taiklu! Pastaruosius keliasdešimt metų svarstyklės (kosminės tvarkos simbolis) tautos kolektyvinėje sąmonėje aiškiai pasvirusios į mokytojo – paslaugos teikėjo pusę. Norint atstatyti balansą dabar ne mažiau laiko ir ne mažesniu intensyvumu reikės tvirtinti Mokytojo – Auklėtojo vaidmenį.

Dar jaučiu, kad Rasa praeitoje temoje išbalansavo balansą :), teks jai grąžinti su kaupu tai ką ji siuntė man, mums ir pasauliui… :)) Galbūt pagirti jos naują suknelę, jeigu vis dėl to nuspręstų ją įsigyti? Nors nemačius turbūt būtų šiek tiek padlaižūniška? Arba tiesiog siųsti šilumą ir šviesą atgalios… Juk ką pasėsi, tą ir pjausi… Tegu derlius būna nuostabus!

Su geriausiais palinkėjimais visiems Mokytojams ir viltimi, kad Jų Žodis taps ne tik klausomas, bet ir girdimas… Ir geriau anksčiau nei vėliau.

Rasa, 2019-07-01 01:31:03

Ačiū Giedriau ☺ Tu tikrai giedras ☺ Kaip vasaros dangus ☺

Sokolovas, 2019-07-02 13:49:20

Gerb. B. Burgiui:

Dėkoju Jums. Nors aš nevertas aukštų apibūdinimų..Dėkui…

Banderolėj-laiminga minutė,

Nugarmėsianti laiko gelmėn,

Priešaky-besileidžianti Saulė,

Teks su Ja leistis laiptais išvien

Kiekvienam-savo Saulė pakyla,

Ir tik kartą pragys vieversys,

Gal ir klystu, bet liksiu su Saule,

Ir užgesiu, kai ji įsakys…

Neišduokim kelių, kuriais eita,

Neieškokime džiunglių klaidžių,

Antrąkart nepakils jokia saulė,

Tad palydžiu, bet jau ne liūdžiu…

Dekanas, 2019-07-03 09:47:16

Sokolovai: Ar dalyvautumėte konkurse dėstytojo pareigoms užimti?