*
– Ne, aš nemesiu savo pernykščių lapelių! – šaukia mažas ąžuoliukas. – Pernai jie buvo tokie mieli. O dabar matote, kaip šalta? Nauji lapeliai gali niekada neužaugti!
– Mažas eisi, dar nesupranti, – juokiasi didieji medžiai. – Kiekvieną pavasarį reikia pasikeisti. Kitaip – gyvenimas sustos.
*
Ir mes negyvenkime vakarykščia diena!
Tegu pasikeičia mokytojai ir gydytojai, teisėjai ir prokurorai, statybininkai ir vairuotojai!
Tegu pasikeičia mūsų maitinimosi ir gėrimo įpročiai, mūsų kasdieninio gyvenimo įpročiai.
Tegu pasikeičia mūsų požiūris į mokslus ir darbus, kurie yra džiaugsmo, kūrybos, savo galių ir gebėjimų išbandymo laukai, o ne vergovės dykumos.
Tegu pasikeičia mūsų tikėjimai valdžia, gamta, sėkme. Jie turi būti atmesti arba sustiprinti išmintimi, žinojimu, patirtimi, jie turi būti perprasti, matant istorijos tėkmę ir pasaulio gyvenimą dabar.
*
Ir žinokime – geriau jau niekada nebus…
Bet dabar yra taip gera, gera!
Atsakymai
Juozas P., 2018-03-31 13:09:54
”Ir žinokime – geriau jau niekada nebus…”
Rasa, 2018-04-01 10:50:15
Šilumos širdyse, šviesos mintyse, tyrumo jausmuose…
Ir, žinoma, ta proga susidaužkime visi kiaušiniais! 🙂 Tik jūs, vyrai, atsargiai! Nesumaišykit kuriais ☺
Jaukių švenčių visiems ☺
Juozas P., 2018-04-01 11:35:19
Sveiki sulaukę:
https://media.lrytas.lt/images/2018/03/29/130856247-e106ba59-6501-4efd-9d8c-35df68df6e3f.jpg
Giedrius, 2018-04-01 21:16:36
Ui koks nuostabus sveikinimas! Tik su tuo, kad “geriau jau niekada nebus” vis tik nesinorėtų sutikti. O kaip gi tada motyvacija progresavimui? Kam tada stengtis, jeigu ką bedarysi – bus tik blogiau?
Bet gal čia tiesiog reikalingas kitoks požiūris?
Dabar pasaulyje klesti materializmas ir sunykęs idealizmas; išaukštinamas karjeros ir profesinių įgūdžių siekis, užmirštant savęs, kaip Žmogaus, ugdymą; garbinamas kūnas, bet apleista siela… Sakyčiau, švytuoklė labai jau pasvirusi į vieną pusę; ir kas gi turėtų sekti toliau… ogi švytuoklė turėtų stipriai mostelėti į kitą – į dvasingumo pusę.
Ta prasme, dar geriau ir patogiau kūnui jau vargu bau ar bebus, turėtų kūnui pasidaryti blogiau, kad sielai taptų geriau. Reikėtų grąžinti pusiausvyrą…
Tuomet turėtume perspektyvų, kad bus Geriau… Nebent, žinoma, atmestume visus sielos poreikius, susikoncentruotume tik į kūniškus ir spaustume dar ir dar… Nežinau tiksliai kaip tuomet bus, bet logiškai galvojant – visa sistema turėtų apvirsti, o lažybose nepastatyčiau ir sudilusio skatiko už tai, kad kas nors gražaus mūsų laukia…
Taigi – už pokyčius!