Gavome valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatus. Negaliu nepakomentuoti…
Jau ryte per radiją išgirdau, kad „šimtukų“ šalyje yra maždaug 1,6 proc., todėl sunerimau… Mūsiškiai gavo keturis „šimtukus“, egzaminą laikė 77 abiturientai. 5,2 proc. lyg ir neblogai, bet ne mums…
*
Anglų kalbos egzamino vertintojai pridėjo mums vieną „šimtuką“, todėl dabar turime 40 iš 55 laikiusių tą egzaminą. Anglų kalbos egzamino įverčių vidurkis 98,71, lietuvių kalbos – 74,36.
*
Tai kokios išvados? Suanglėjome? Ne, tiesiog NEC mechanizmas visai išsiderino… Dabar jau tik nuo NEC, o ne nuo tavęs, abituriente, priklauso, kiek gausi. Sakiau ir sakysiu – dabar reikia studijuoti ne mokslą, o egzaminatorius, jų įgeidžius, pasąmonės srautus, ideologines nuostatas, politines pažiūras… Pripažįstu, pripažįstu, pripažįstu – su lietuvių kalba ir literatūra Lietuvoje yra daug ir didelių problemų! Raštingumas sumenko, skaitomumas sumenko. Bet su tokiais VBE lituanistai ir švietimo valdininkai krizę tik pagilins.
*
Žiūriu į savo abiturientų VBE rezultatus ir galvoju: štai šis abiturientas ir šis, ir šis gerai kalba, gerai rašo, tai kodėl jų rezultatai – po 60 balų? Tik 60 proc. moka kalbėti, skaityti, rašyti? Lietuviai lietuviškai? Ne, jie tik 60 proc. išmoko to, ką turėjo išmokti apie egzaminatorius, apie VBE, apie švietimo valdininkus…
Atsakymai
Burgis, 2013-07-03 09:19:48
Tiems, kurie domisi ir supranta…
Burgis, 2013-07-03 09:35:33
Užėjau į „delfį“ ir perskaičiau:
*
„Šių metų valstybinio anglų kalbos brandos egzamino rezultatai nustebino itin gerais įvertinimais – 100-tukus gavo net 902 kandidatai. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) aiškina, kad tai normalu, tačiau daugiau tokių dovanų nežada.“
*
Aha, pasirodo NEC dalija dovanas: nori – duoda, nori – neduoda… O ką aš sakiau?
petras, 2013-07-03 10:33:28
O tai nesupratau. negi nebeliko lietuvių kalbos egzamino testo dalies ??? kur būdavo žiūrima tik rašyba ( iš serijos gramatika, skyryba, kirčiavimas, linksnių naudojimas, vartotinų žodžių žinojimas ir pan.), be interpretacijų ar analizių kažkokių ?
Mindaugas, 2013-07-03 10:38:42
Sveiki,
Manau, kad matėt, bet verta ir pasikartoti :
http://www.youtube.com/watch?v=zDZFcDGpL4U
Mindaugas
Benas, 2013-07-03 10:39:56
Ah tos dovanos, mūsų planuotėm šimtukininkam padovanojo po 41 balą. Tai nebeturiu ką pasakyt apie jų vertinimo sistemą.
Benas, 2013-07-03 10:56:52
Petrai, kokios dar gramatikos ir pan, gi niekam nebeįdomu kaip tu lietuvių kalbą moki. Teįdomu kaip moki atspėt koki vertintoją gausi ir pataikyt į jo mintis.
petras, 2013-07-03 11:25:32
kita vertus. skaitinėjau delfi.lt. komentaruose daug kas skundžiasi, jog tikėjosi gaut nemažai balų bet gavo pvz. 20 tik. tačiau, jeigu net aš sugebu rast nemažai klaidą jų komentaruose, tai ką tai gali reikšt ?? kad ir tų 20ties nelabai vertas buvo.
apskritai manyčiau per daug žmonių išlaiko valstybinius egzaminus. po to visi stoja į universitetus (tie aišku priima, nes gi reik pinigų, ar kompą darbinį nusipirkt, ar mašiną darbinę, oj atsiprašau “nuosavą” ir panašiai).
vnž, problemų ir blogybių daugiau negu reikia, o tų, kurie išspręstų jas, nerasta.
todėl reiktų nustot bėdavotis, patys juk kalti :))
ir gal kas žinot, kieno iniciatyva buvo atsisakyti lietuvių kalbos testų ?
petras, 2013-07-03 11:32:21
universitetai taip pat. vietoj to, kad mokytų žmones ir reikalautų atsiskaitymo, kepa diplomus.
kai pamenu fizikos egzaminą pirmam kurse laikėm, tai net matėsi kaip dėstytojas per jėga 5tus, 6tus rašė. juk bet kuris mąstantis supranta, kad kitu atveju, vertinant objektyviai, 90 proc. net neišlaikytų.
tai va tie žmonės, kurie turi šviest kitus ir būt pavyzdžiu. tik apgaudinėja. (aišku žmogiškasis faktorius yra, juk gaila dėstytojui tarkim “sukirst” studentą, jeigu mato, kad tas stengiasi ir pan. ar jau tas mokėsi kelis metus). todėl būtina reforma aukštajam mokslui. atsižvelgiant į tai manau pasikeistų ir mokyklinio mokymo kryptis. (juk būtent dabar mokykla ir yra orientuota į universitetus. mokomą tik tam, kad moksleivis įstotų į universitetą), manau tai ir yra didžiausia švietimo yda.
Kirke, 2013-07-03 11:34:16
Iš savo dar mokyklos laikų atsimenu, kad lietuvių kalba man ir pačioje mokykloje, ir egzaminuose buvo pati didžiausia paslaptis. Jos neįmanoma išmokti, nes niekur nėra jokių rėmų, ką tai reiškia mokėti tą lietuvių kalbą.
Dabar galvoju, kad turėtų būti gana nedviprasmiškai galima įvertinti, kaip aiškiai ir argumentuotai dėstomos mintys. Bet kaip įvertinti pačią interpratciją tai man būtų mistika.
Puikus pavyzdys, kaip parašiau rašinį už savo klasioką, o jis gavo 4 ar 5. Tokio pažymio aš gyvenime iš vis nebuvau gavusi nei už lietuvių kalbą nei už ką kita.
sonata, 2013-07-03 11:42:17
petrui: testai yra toks dviprasmiškas dalykas – jei turi gerą orientaciją ir kažkada kažką viena ausim esi girdėjęs, tai juos galima pakankamai gerai išlaikyti. Aukštojoj niekad nebuvau pirmūnė, greičiau – “zubryla”. Keli grupiokai per sesijas skindavo kur kas gausesnius laurus. Jų apmaudas buvo didžiulis, kai valstybinio egzamino teste 200 klausimų atsakiau be problemų ir gavau aukščiausią įvertinimą, o potencialūs “raudono diplomo” gavėjai tuomet buvo labai nusivylę. Testai yra loterija.
Tomas, 2013-07-03 11:48:17
Kalbant apie sampratą, buvo toks šmaikštus nutikimas klasiokei (ne, tikrai ne man!): reikėjo parašyti rašinį tautosakos tematika, tad ji pasikonsultavo su tautosakos būrelio, kurį lanko, vadove (kita lietuvių kalbos mokytoja). Ir ką jūs manot? Pirmi pora pastraipos sakinių, kurios padėjo suformuluoti kita mokytoja (!), buvo pažymėti kaip “stiliaus klaida”, “trūksta pagrindimo”, t.t.
Apibendrinant – natūralu, jog kiekvienas turi skirtingą požiūrį, kaip reiktų atsakyti į tam tikrą temą, bet nesmagu, jog kažkieno požiūris lemia tavo tolimesnį kelią…
Dn, 2013-07-03 12:28:55
Numanau, kad Burgis užpuls mane už kvailas mintis, bet surizikuosiu.
Atrodo, kad NEC gauna žymiai daugiau kritikos tada, kai KTUG rezultatai prastesni, už norimą (nors gal norimas turbūt būtų visi 100-ukai, bet žvelgiant bent šiek tiek realistiškai). Po anglų egzamino, kurio rezultatai buvo gan geri, lyg ir kritikos daug nebuvo, netgi priešingai – buvo pagyrimas, nes neva pasiteisino kitokia vertinimo sistema, kur po truputį atskiria pelus nuo grūdų… Gal ir taip. Tiesa, anglų egzamino prastų rezultatų, mano visiškai subjektyvia nuomone, tikėtis buvo sunku. Palyginus valandų kiekį ir egzamino užduočių sunkumą, egzaminas turbūt pats lengviausias iš visų valstybinių, ką turbūt, paaiškėjus visų egzaminų rezultatams, įrodys ir įverčiai. Tuo labiau, kad sugalvoja anglų kalbos egzaminą dar ir palengvinti, pasirodo, ten net gramatikos užduočių nebeliko, tik skaitymas, klausymas ir rašiniai (ir tie nereikalauja labai stiprių žinių). Mažai ką ir vertint lieka… Nors noriu pabrėžti, kad juk anglų rašinius irgi negali vertinti taip arba ne, irgi pilna vietos subjektyvumui, kad ir mažiau nei lietuvių kalbos egzamine, bet šiek tiek į ta pusę vistiek yra, o jų įverčiai yra 40% egzamino, pataisykit jeigu maišau. Visgi anglų egzamino rezultatai geri, tai ir egzaminas geresnis. Lyg ir viskas logiška, su tuo anglų egzaminu. Tik va, teisingai – dovanos ties egzaminais turbūt tuom ir baigėsi. Neveltui jau ir 10% neišlaikiusių, ir šimtukininkų žymiai mažiau – egzaminas sunkesnis ir rezultatai prastesni. Žinoma, tada ir egzaminas nekorektiškas, ir tikrintojai sukčiai, ir šiaip visa sistema sugadinta. Gal ir teisybė, nepažįstu aš nei vieno iš tų gimnazistų, o, kad ir pažinočiau, negalėčiau nuspręsti – gal visi buvo verti aukštesnių balų… Tik, kad tokie sutapimai išpuola ir tada, visokių išvadų galima išsigalvoti.
petras, 2013-07-03 12:59:18
sonata, aš sutinku, kad testai ne geriausia būdas įvertinti žinias. aš tik taip pavadinau, “testais”. galima gi duot žodžius kirčiuot, panaudot tinkamą linksnį, duot ištaisyt klaidas ir t.t. nebūtina a,b,c :))
aišku ir testus galima sukurt tokius, kad spėjimo būdu jei ir išlaikysi, tai tikrai su labai prastais rezultatais (ir tai reiktų sėkmės didelės).
Tomai, galiu ir klyst, bet man atrodo, kad “stiliaus klaida” nesusijusi su skirtingu požiūriu. Tiesiog panaudoti netinkami žodžiai ar jų eiliškumas. čia galėtų lietuvių kalbos žinovai geriau paaiškinti (juk čia lankosi tokių ).
Ieva, 2013-07-03 14:02:29
Dabar rašinius turime parašyti taip, kad įtiktume vertintojui. O kas žino, kaip tas vertinintojas jausis taisymo dieną – gal ryte bus įstrigęs kamščiuose, gal bus susipykęs su vyru/žmona , tada ims ir neįtiks jam darbas. Nesvarbu, kaip tu gražiai parašysi, pasiremsi tinkamais autoriais – rezultatas priklauso nuo vertintojo malonės.
petras, 2013-07-03 14:23:28
Galima pateikt apeliaciją ir tada kitas tikrins. juk ir matematikos egzamino užsimiegojęs, susipykęs ar iš vakaro užgėręs vertintojas gali bet kaip įvertint. gal nepamatyt skaičiaus kokio, gal dar kažkas.
be to, ar ne trys vertintojai, tą patį darbą žiūri ?
petras, 2013-07-03 14:24:27
Taip pat egzaminą galima visada perlaikyti kitais metais 🙂
Burgis, 2013-07-03 15:51:26
Dn: ne, Jūsų įžvalga neteisinga…
Pirma, aš tą lietuvių egzaminą kritikavau iškart po egzamino, nežinodamas rezultatų.
Antra, vidutiniškai to egzamino rezultatas mūsų gimnazijoje yra visai geras. Bet čia tiks palyginimas: jei tavo galva ant ledo, o kojos ugnyje, tai vidutine temperatūra gal negali skųstis?
Šiandien yra daug liūdnų abiturientų. Visoje Lietuvoje. Taip neturi būti! Egzaminu reikia pamatuoti žinias ir gebėjimus taip, kad rezultatas niekam nebūtų staigmena. Egzaminas turi būti toks, kad žmogus stengtųsi perprasti mokslą, galėtų pademonstruoti įgūdžius, o ne turėtų mokytis egzaminavimo šamanistines schemas…
petras, 2013-07-03 16:26:08
Burgiui, bet egzaminas visiškai jokių staigmenų nepateikė. panašus šimtukų procentas ir neišlaikiusių lyginant su ankstesniais metais.
Tačiau akivaizdu, kad lietuvių kalbos egzaminas visiškai netikęs, jei norima įvertint kalbos žinojimą, o ne literatūrinį išprūsimą ar gebėjimą reikšt mintis.
petras, 2013-07-03 16:29:17
Adefagija, padaryt manau viską įmanoma. tačiau ar nuo to žmonėms bus geriau ?? na padarytų normalius lietuvių kalbos VALSTYBINIUS egzaminus su normaliu vertinimu, na neišlaikytų jo apie 30 proc. “vaikų”, tai čia pusė Lietuvos mamų raudotų. niekam to nereikia. visi pasiskundžia, pasibėdavoja ir džiaugiasi, kad nesimokę išlaikė.
petras, 2013-07-03 16:32:00
juk daugumoje tie ir skundžiasi, kurie realiai nelabai ir mokėjo. o kas belieka. be to pastebėkit, kad skundžiasi anonimiškai, arba žinodami, kad vistiek niekas nepatikrins. įdomu kiek apeliacijų pateikė (na gal dar terminas nesibaigė).
M11, 2013-07-03 16:44:55
Aš šiandien taip pat pasiskundžiau anonimiškai. Tiesa, telefonu tiesiai kažkokiam NEC pavaduotojui, kuris mano vardo ir neklausė. Pasiskundžiau, kad jų rezultatų pateikime eilutė “Įvertinimas taškais” nežinia, ką reiškia. Po poros valandų eilutėje atsirado prierašas “(iš 100)”. Aiškiau turbūt ne daug kam pasidarė 🙂
Random, 2013-07-03 16:49:31
Kur čia kriterinė sistema? Žmonės surinkę po 60 procentų visų taškų gauna įvertinimą 50, o žmonės surinkę 65 proc. vos 60 tegauna… Kur prapuola tie balai? Taip pat, kodėl žmogus, surinkęs 93 proc. balų, yra sulyginamas su žmogumi, gavusiu 99 ar 100 proc. balų?
sonata, 2013-07-03 16:57:10
aš po šiai dienai nesuprantu, kiek buvo įvertintas maniškis tiek per anglų, tiek per lietuvių egzaminus 🙁 Procentai balai kriterijai… Pažiūrėjau stojamųjų lentelę – ten vėl – rezultatų koeficientai… Nebesuku galvos – įstos arba ne 🙂
sms, 2013-07-03 16:58:37
Kad lietuvių kalbos egzaminas buvo kritikuotinas, matėsi iš karto. Ieškoti miesto kaitos Donelaičio kūryboje ir kitokių “įžvalgų” ne taip paprasta 🙂 Šiuo atveju visiškai sutinku su svetainės šeimininku. Bet anglų kalbos egzaminas irgi nėra blizgantis. Kiekvienoje kaimo sodyboje po šimtą, tai jau per daug. Ką tai rodo? Kad kriterinis vertinimas patyrė fiasko. Kriterinis vertinimas priklauso nuo užduoties validumo, jei lietuviškai – kokybės, o jeigu jau visiškai lietuviškai, tai nuo užduoties autoriaus. Šio amžiaus ir šios šalies klausimas: ar yra gebančių jas(užduotis) sudaryti?
Regina D., 2013-07-03 17:38:45
Kad lietuvių kalbos egzaminas kritikuotinas, ir labai, – akivaizdu. Taip, šiandien visoje Lietuvoje yra verkiančių vaikų, nes gavo nepelnytai mažai, ir kvailai besidžiaugiančių, nes iš VBE gavo nerealiai daug…
Bet… Yra ir kita medalio pusė… Ar dėl tokių KTU gimnazijos rezultatų kalta tik sistema? Juk ši istorija kartojasi metai iš metų… Ar ne laikas pasižiūrėti į savus specialistus? Gal ir jiems nenukristų karūna, jei pabandytų įsigilinti į programą ar tuos kvailus rašinio vertinimo kriterijus? Kiekvienas žaidimas turi savas taisykles, kvailos jos ar ne – jei norim laimėti, turime jų laikytis. Kaip sakiau mokytojams per seminarą, jei futbole už padarytą “kregždutę” būtų įskaitomas įvartis, darykite tą “kregždutę” ir nesukite sau galvos. Ypač jei nuo to priklauso vaikų svajonių išsipildymas.
Bet tai tik mano požiūris, mano matymas. Jis paremtas paprastu faktu: iš 43 mano paprastų, neatrinktų, kaip KTUG, vaikų, keturi gavo šimtukus, dar devyni – nuo 90 iki 99 balų. Čia už “kregždutes” 🙂
Burgis, 2013-07-03 17:48:24
Reginai D.: čia mes nepamirškime, kad pasirenkame „tiksliukus“, o Jums paliekame humanitarus. Taigi ne stebuklas tie Jūsų rezultatai, ne stebuklas… O žinant, kad stengėtės įtikti ne lietuvių kalbai, ne lietuvių literatūrai, o lietuvių egzaminuotojų sistemai, darėte „kregždutes“ – visai nėra ko džiaugtis. Netiesa – beveik nėra. Rezultatas geras.
Ir mums – visuotinai geras rezultatas, bet aš galvoju ne apie visus, o apie kiekvieną. Kaip turi jaustis tas, kuris nesutiko mokytis „kregždučių“ ir jį nuskriaudė? Ne, aš sakiau ir pakartosiu – nesutinku!
O mūsų mokytojos geros!
sms, 2013-07-03 17:56:26
Gerbiama ponia Regina, jūs nuolat savo pasisakymuose giriatės savo išskirtiniu informuotumu. Šį lietuvių kalbos egzaminą ir išlaikė geriausiai tų mokytojų, kurie turėjo priėjimą prie tam tikros informacijos, mokiniai. Turiu omenyje ne užduotis. Juk yra seminarų, mokymų, kurie tik “lygesniems”… Jūs pati sakėte, kad nėra medžiagos kaip mokyti rašyti rašinius, netgi nėra gero ir blogo rašinio pavyzdžių, jau nekalbant, kad nėra vadovėlių.. Laimėjo apsukresnių mokytojų mokiniai. Margame pasaulyje visa medžiaga laisvai “padėta” knygynuose, internete, visi mokymai visiems laisvai prieinami. Tokio lygio kaip KTUG mokiniai, gavę tinkamą medžiagą, ir patys pasiruoštų egzaminui. Tai kas dedasi čia su lietuvių kalba netelpa į jokius rėmus. Taip, jūs labai versli moteris, bet ne kiekvienas mokytojas turi verslininko gyslelę. Ir ar būtina tai mokytojui?
Regina D., 2013-07-03 18:44:38
sms: ne taip supratote – aš niekada nesigyriau savo informuotumu, nes informacija apie programas ar egzaminą yra prieinama visiems, tik ją reikia susirankioti, susisteminti, pritaikyti ir pan. Taip, nėra pavyzdžių, bet jie “prieinami” iš angliškų, prancūziškų ar vokiškų vadovėlių, iš filosofijos, psichologijos, istorijos, religijotyros knygų – tereikia norėti. Nenori pats dirbti iki išprotėjimo – ateik ir pasiimk per autorinį seminarą…
Ir jau šimtu procentų sutinku, kad “Tokio lygio kaip KTUG mokiniai, gavę tinkamą medžiagą, ir patys pasiruoštų egzaminui” :)))
Tad kodėl jie negauna tokios medžiagos??? Čia tik klausimas pamąstyti. Juk sistema visiems vienodai kvaila…
Regina D., 2013-07-03 19:03:40
Burgiui: taip, jūsų mokytojos geros. Niekada tuo neabejojau. Bet dabar kalbame apie mokinius ir jų rezultatus. Ir Jūs, kaip labai protingas žmogus, turėtumėte suprasti – jei įprasti metodai neduoda rezultatų, reikia keisti metodus, ieškoti išeities, o ne kartoti veiksmą, kuris tikrai nebus naudingas (jau įsitikinote). Tad jei dabartinis lietuvių kalbos mokymas neatneša teisėtai laukiamų rezultatų, bandykit keisti mokymą. Nes sistemos mes vis tiek nepakeisim. O vaikų gaila, net labai…
Burgis, 2013-07-03 19:35:18
Reginai D.: nebenoriu ginčytis, bet prisitaikyti prie netikusios sistemos – ne mūsų stilius. Bent jau ne mano. Aš stengiuosi dirbti taip, kad tie vaikai ir po 50 metų manęs negalėtų apkaltinti nesirūpinimu esme, konformizmu.
sms, 2013-07-03 19:36:27
Reginai: “Taip, nėra pavyzdžių, bet jie „prieinami“ iš angliškų, prancūziškų ar vokiškų vadovėlių, iš filosofijos, psichologijos, istorijos, religijotyros knygų – tereikia norėti.” Nuėjau ir aš tą kelią, tik savoje srityje. Ir pamačiau, kad anglų, amerikiečių, vokiečių mokytojams visa tai padėta, tik imk, labai pasiutau. Nė kiek dėlto nesipučiu prieš kolegas. Nes visi vaikai turi turėti vienodas ar bent jau panašias startines pozicijas, ir jos neturi priklausyti nuo mokytojo “pamišimo”. Valstybė privalo įduoti visiems mokytojams visus įmanomus įrankius. Mokytojai neturi ieškoti to kitų valstybių pakampėse.
Regina D., 2013-07-03 20:36:20
sms: puikiai parašėte. Bet kas iš to – pasaulis nėra tobulas ir niekuomet toks nebus. Ir TODĖL vienodų starto pozicijų mokiniams dar ilgai ilgai nebus. Kartu nebus ir vienodų ar bent teisingų finišo galimybių. Klausimas – ką daryti? Ką siūlote, kolega?
[Čia aš prisiminiau pasakojimą apie varlę, įkritusią į grietinės puodynę, – varlė išsigelbėjo tik todėl, kad kojytėmis tol plakė grietinę, kol suplakė sviestą ir taip išlipo, o ne nuskendo, kaip tie, kurie mėgsta tik kritikuoti aplinkybes…]
Abiturientas, 2013-07-03 20:59:15
Taigi maniškėje rezultatų lentelėje puikuojasi 74 taškai, kurie buvo paversti į 78 balus. Visur rašoma, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas bus vertinamas taškais iki 50 tad kaip ištiesų yra vertinami mūsų darbai?
Vienas pažįstamas surinko 44 taškus, kurie buvo paversti į 29 balus. Kodėl pas jį balų mažiau nei taškų, o pas mane atvirkščiai? Juk pagal naująją vertinimo sistemą taškai turėjo būti tiesiogiai paverčiami balais.
Taip pat abiturientams buvo suteikta galimybė pamatyti anglų darbo kopiją. Gaila, bet lietuvių rezultatai tokios galimybės nesuteikia.
kas per velniava, 2013-07-03 21:04:16
Šiandien per žinių radiją klausantis abiturientės Agotos ir ministro pokalbio,kilo kai kurių minčių:
1.Ji švietimo problematikos srityje lenkė ministrą.
2.Ministras,senas vilkas-išmokęs vyniotis,išsivyniojo,nes….baigėsi laida.
3.Gaila,kad p.Burgiui leido “įnešti tik arbatą”.Ministras,pajutęs artėjant “stipresnius arbatos priedus”,pašnekovą “nukirto”,pasigyręs,jog jo sūnus -buvęs KTUG auklėtinis.
Temai,pasiekus piką,laida baigėsi………..
Egipte prasidėjo karinis perversmas.Kada įvyks perversmas LT švietimo sistemoje?
Burgis, 2013-07-03 21:56:11
Abiturientui: taigi, kad žinotumėte – valdžia yra valdžia: nori – rodo darbus, nori – nerodo… Jei aš būčiau laisvos šalies abiturientas – man parodytų, nes nenorėtų turėti su manimi dideliųųųųųų problemų…
Adefagija, 2013-07-03 22:15:34
Netrinkit mano komentaro, nes jame užkoduotas sprendimas
Gromuliojam, gromuliuojam apie tą patį, o postūmio jokio…. Taip išeina, kad valstybėje susikūrėm sistemą(visose srityse), kuria esame absoliučiai nepatenkinti, o – pakeisti nieko negalime, nes tiesiog negalime…O jeigu ir galėtume pakeisti – pasirodo, kad nelabai ir norime…Arba norim, bet nežinom…Norim – negalim, galim – nenorim….Norim-galim-nežinom….Arba, žinom, bet nenorim ir negalim
O ar galėtų būti taip: NORIM-GALIM-ŽINOM
kas per velniava, 2013-07-03 23:18:21
Adefagijai-“O ar galėtų būti taip: NORIM-GALIM-ŽINOM”…..
Taip buvo 1988-1992m.m.,iki LT konstitucijos paskelbimo.Po to tapom neįgalūs,valdomi “tautos atstovų”.
Mūsų karta jau išskydo:emigravo į užsienius,neviltį, kapines……
Belieka laukti naujos “agotos maištininkų” kartos sąjūdžio.
petras, 2013-07-04 08:46:22
Jeigu jau laukti naujo, tai jau ne sąjūdis turėtų būt, kažkas modernesnio 🙂
Vaida M., 2013-07-04 10:26:52
užtad kaip su anglų kalba einas!
Abiturientė, 2013-07-05 22:24:38
Vis dėlto reikia pripažinti, kad Reginos D. žodžiuose yra tiesos. Mūsų mokytojos nepakankamai žino (domisi) kabliukų, kurie padėtų mums gauti aukščiausius įvertinimus. Tai pripažinti reikia.
Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybė mokytis KTUG, turime nuostabius mokytojus daugelyje sričių, bet lietuvių kalba, kaip rodo rezultatai, mūsų silpnoji vieta. Esu įsitikinusi, kad su kitokia mokytojo mokymo sistema lietuvių rezultatai gimnazijoje būtų kur kas geresni, juk mokosi protingi ir raštingi mokiniai. Tereikia keletos kabliukų, kurie garantuotų gerus balus, bet deja.
Burgis, 2013-07-05 22:32:19
Abiturientei: anksti spręsti, anksti… Taip, akivaizdu, kad mūsų mokytojos neruošė jūsų šiam, tokiam egzaminui, kurį visi protingi žmonės deda į šuns dienas, bet gal jos išmokė kalbos ir literatūros? Tai tūkstantį kartų svarbiau! Kai turėsi savo vaikutį, pulsi ieškoti Violetos Palčinskaitės, Justino Marcinkevičiaus, Anzelmo Matučio, Kosto Kubilinsko kūrybos, o ne tų, kuriuos jums davė per egzaminą. Va, tada gali ir paaiškėti tikroji mūsų mokytojų vertė. Bet gali ir nepaaiškėti… Man sunku spręsti apie jūsų mokytojas dabar, bet lengva spręsti apie savo Mokytojus po pusės šimtmečio…
Artūras, 2013-07-06 00:09:08
… viena mokinė už lietuvių kalbos rašinį gavo 10. Tą patį rašinį nunešė įvertinti kitai mokytojai. 5…
Kol tokie dalykai vyksta, neįmanoma turėti objektyvios vertinimo sistemos, kadangi egzamino vertinimas, toks koks yra dabar, yra SUBJEKTYVUS. Tai yra, kiekvienas vertintojas neparašys to paties pažymio tam pačiam darbui.
Vienoje mokykloje mano mieste, mokinys, kuriam norėta neleisti laikyti valstybinio egzamino, gavo VBE įvertinimą virš 80. Tuo tarpu puikiai rašantys mokiniai (iš kurių galima tikėtis 100) gavo 42, 53, 57 ir panašius pažymius.
Kai vyksta tokie dalykai aš neskubėčiau teisti mokytojų. Juolab kad egzaminų centre vyksta balaganas dėl lietuvių kalbos. Pavyzdinio egzamino kaip ir negalėjo duot, nes toks egzaminas buvo pirmas, egzamino nuostatos yra nuolatos kaitaliojamos.
Negalit kaltinti mokytojų, kad jos per mažai domisi. Lietuvių kalbos mokytojos (-ai) dirba kone daugiausiai iš visų mokytojų. Tarkim mokytojas turi 30 pamokų per savaitę. Lietuvių kalbai tai būtų šešios klasės. Šešios. Kiekvienoje klasėje 26-32 mokiniai. Rašinius ir kitus rašto darbus ištaisyti reikia. Kaip manot, kiek laiko mokytojas turėtų skirti taisydamas mokinio darbą? O dar reikia pasiruošti pamokoms. Žinoma, aš nežinau kaip yra iš tikrųjų, bet aš manau, kad mokytojai jau ir taip dėl mokinių dirba labai labai daug.
Abiturientė, 2013-07-06 08:46:31
Artūrai: kodėl visi teisina mokytojus, kad jie daug dirba? O kitose profesijose dirbti nereikia? Gydytojai, siuvėjos, statybininkai nedirba? Suprantu, kad 6 klasės daug, bet juk niekas neverčia mokyti tiek. Laisvas žmogus turi laisvą teisę rinktis.
Mokytojas pats pasirinko savo profesiją, todėl turėjo numatyti, kad jo lauks sunkus darbas. Galėjo stot į, jo nuomone, mažiau jėgų reikalaujantį darbą.
Direktoriui: Jūs vis kartodavote, kad šalia rimto mokymosi, dvyliktoj klasėj reikia mokytis perprasti egzaminus. Lietuvių kalboje taip nebuvo. Tik tiek pasakyti ir norėjau, tik šioje vietoje įžvelgiu Reginos D. tiesą. Šiaip esu dėkinga lietuvių mokytojai už tai, kad ji nuostabus žmogus.
Burgis, 2013-07-06 08:59:49
Abiturientai: ačiū! Rudenį aš būtinai apie tai vėl kalbėsiu ir su mokytojais, ir su abiturientais.
Gimnazistė, 2013-07-07 13:16:21
Na, aš šiemet nelaikiau tų egzaminų, taigi dar negaliu įvertinti to, kaip 12 kl. mokoma(si), tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog problema yra ne tik prastas paruošimas (nelabai su tuo sutinku, bet, kaip minėjau, šiemet dar negaliu lygiaverčiai diskutuoti su Abituriente…), bet ir pačių gimnazistų požiūris į lietuvių kalbą. Būsimieji verslininkai skaito, domisi istorija, medikai – biologija, inžinieriai – fizika ir t. t., o lietuvių kalba lieka kažkur nuošaly. Storiausias istorijos, biologijos, biochemijos knygas susiranda, skaito, o lietuvių neįdomu, galbūt netgi “ne lygis”.
Šioks toks vaizdelis iš kasdienybės:
Ateina A pas B. B kažką rašo.
– Ką čia darai? – klausia A.
– Lietuvių.
– Tu ką, tipo skaitei “…” [programinis kūrinys]?
– Aišku, kad ne, bet padaryt kažkaip tai reikia.
A ir B nesusiję su klasėm, bet jie iš tiesų buvo iš skirtingų aukštų ir tikrai ne blogiausi mokiniai.
Regina D., 2013-07-09 11:51:46
Burgiui: kodėl manote, kad neįmanoma kartu mokyti kalbos ir literatūros bei ruošti egzaminui? Kodėl ruošimą lietuvių kalbos egzaminui laikote kažkokiu blogiu, kuriam nereikia nusileisti, nereikia toleruoti? O gal tokia “morali” pozicija – tai paprasčiausias būdas pridengti nesidomėjimą, nenorėjimą?..
Jeigu jau susitarta ir vertinimo instrukcijoj įtvirtinta, kad maksimumas taškų už privalomą autorių vos 3, tai, pavyzdžiui, nebūtina du mėnesius su ašara balse deklamuoti mokiniams Maironį (nors gal manoma, kad taip ugdomas patriotizmas ar dar kas nors), – bet tai tik pavyzdys ir nieko daugiau, -geriau pamokyti nagrinėti eilėraštyje užkoduotas žmogaus ir pasaulio egzistencines problemas ir tas problemas sieti su šių dienų aktualijomis – tokiu atveju, jei rašinyje bus privalomas Maironis, mokinys vis tiek gaus tuos maksimum 3 taškus už privalomą autorių, bet plius dar jis gaus 7 taškus už egzistencinių problemų nagrinėjimą ir plius 7 taškus už argumentavimą bei kultūrinį parėmimą (tiks tas pats Maironis – tiesiog VBE vertinimo kriterijai neleistinai dengia vienas kitą). Gal ir neteisinga, ir keista, bet jei mokinys nežino, jog reikia rašyti probleminį rašinį, o ne vien nagrinėti temą, jis gali gauti ne daugiau kaip 2 taškus! Vadinasi, problemos išskyrimas rašinyje ir yra ta “kregždutė”, apie kurią kalbėjau ankstesniame komentare. Juk galima vertinimo instrukcijos trūkumus paversti tam tikrais privalumais 🙂 – bet tai priklauso nuo dėstančio mokytojo kompetencijos (gaila, bet “geras žmogus” nėra profesijos ar kompetencijos apibūdinimas).