Didelio skausmo valandą šauksies motinos. Ne gydytojo, ne sutuoktinio, ne vaikų, o Motinos! Ir šauksies motinos kalba.
Reanimacijos palatoje senutė rusė pagalbos prašo rusiškai. Gal ji dešimtmečius gyvena Lietuvoje, bet, sąmonei pritemus, pagalbos šaukiasi rusiškai.
Skausmas perveria širdį pagalvojus apie šimtus lietuvių, kurie, nemokėdami vietinės kalbos, į ligonines patenka Airijoje, Ispanijoje, Anglijoje…
Atsakymai
Andrius, 2007-11-14 17:58:42
Anglijoje medikai geri iskart supranta kas negerai vien is sauksmo, o dar gydymas nemokamas
Andrius, 2007-11-15 12:23:11
O aš dažnai keikiuosi vokiškai 🙂
Taip, daug kur užsienyje gydymas tikrąja to žodžio prasme yra nemokamas. Pas mus, deja, tik skambi frazė “nemokamas gydymas”.
P.S. Aukščiau esantis komentaras ne mano 😉
Rasa, 2007-11-15 12:33:53
Tai, jūs, Andriai, kokią raidelę ar ką dar pridėkit prie vardo, nes jau seniau pastebėjau, atrodot kaip vienas, bet koks šizofrenikas 😀 , mat atrodo, kad rašo Andrius, bet su susidvejinusia asmenybe (gana skirtingi esat).
Vytautas, 2007-11-15 15:42:31
Esu KMU medicinos studentas, be to esu susipazines su gydytoju darbu ir noreciau siek tiek apginti lietuviu gydytojus. Visu pirma Anglija, Ispanija ir kitos vakaru salys turi pakankamai gydytytoju, supirkta geriausia aparatuora ir dirba gerai paruosti specialistai, o Lietuvoje paprastas gydytojas nespeja visko padaryti, nes taip apkrautas daugybe darbu susijusiu ne su gydymu, o popieriu rasymu, neturi tokios geros aparaturos, dauguma senyvo amziaus pacientu ateina ne gydytis, o issikalbet, sprest socialiniu problemu. Pacientu yra zymiai daugiau, negu ligonines gali priimt, vien per avarijas suzeistiems reiketu vis naujas ligonines steigti. Ir jie dirba vos ne uz aciu, taigi geri specialistai, baige KMU ar turintys didele patriti isvaziuoja. Kurioj vakaru sali, statybininkas uzdirba daugiau negu gydytojas?
Burgis, 2007-11-15 16:00:43
Gerb. Vytautai, aš jokiu būdu nekaltinu gydytojų! Aš kalbu apie paciento vidinę dramą. Apie gydytojus – kitoje temoje.
Vytautas, 2007-11-18 22:24:01
Norėčiau paminėti dar vieną paciento vidinę dramą, kurią galima sutikti šiandien, Lietuvoje, kai jau senas žmogus, užauginęs kelis vaikus, turintis anūkus, nugyvenes gražų gyvenimą, jau netoli mirties, o jo vaikai jau skirstosi jo turtą, o žmogus dažnai marinamas, su juo nesiskaitoma, paliekama likimo valiai, į šias dalybas įtraukiami ir gydytojai, kurie stengiasi senam žmogui padet