Keturias dienas šeši iš mūsų 11-os šeimos narių buvome Palangoje.
*
Parašėm eilėraštį tokį:
atbėgantį čia ir nubėgantį,
lyg saulės zuikučiai nuo taurių
per staltiesę baltą kaip sniegas.
Negali nuliūdinti niekas,
net jūra pajuodusi niauriai,
atbėganti čia ir nubėganti…
Parašėm eilėraštį tokį.
*
Mylėjau tave vis kitokią,
o pats nebespėdavau keistis,
nes laikas nemažino greičio.
Ir aš vis turėdavau kopti,
ne tam, kad galėčiau pralobti,
o tam, kad geresnis ateičiau.
Ir tu neprašydavai leistis.
Mylėjau tave vis kitokią.
***
Tai beveik ir visi įspūdžiai… Dar parašysiu vieną tokį keistą dalyką.
Atsiprašau, kad neturėjau laiko komentuoti jūsų komentarų.
Atsakymai
Burgis, 2011-07-30 15:52:01
Žinau bent vieną, kuris norės supeikti. Reitinguokite…
Darth vader, 2011-07-30 17:29:58
O čia nėra ko peikti. Net didžiausias profesionalas, Nobelio ir Pulitcerio beigi nac. premijų laureatas neras. Banalybės nepeikiamos, jos tiesiog tam ir egzistuoja, kad būtų banalios, nuobodžios, pasikartojančios it dažnutės, “saulė-pasaulis” lygio…
Burgis, 2011-07-30 17:52:33
O jūs sakėte – vaderio nėra… Vaderis visą laiką laukia – tokia jo dalia.
Burgis, 2011-07-31 12:00:55
Aha, supeikėte… 🙂 O juk aš beveik dvi valandas kūriau…
Poetai su pacientais ir kritikais nediskutuoja, bet kartai nurodo vieno kito šedevro sukūrimo aplinkybes.
Tai va. Vaikai išėjo pramogauti, o mudu su močiute viešbutyje saugojome miegančius anūkėlius. Močiutė irgi užmigo… Tai aš ir užsiėmiau kūryba. Kurti buvo sunku, nes neturėjau nei rašiklio, nei popieriaus. O sukurti reikėjo tai, apie ką buvau pagalvojęs prie jūros – atbėgančios čia ir nubėgančios. Turėjo būti vienodas pakilimas ir atoslūgis. Trukdė šalia mieganti močiutė – visai ne tokia, kokią ėmiau į žmonas. Todėl teko sukurti dar vieną posmelį tai, kurią vis taip pat myliu.
Paskui skubėjau pas viešbučio administratorę paprašyti popieriaus ir rašiklio, kad nepamirščiau šedevro, kurį sukūriau…
*
Aš buvau, esu ir būsiu žaidžiantis žmogus – homo ludens. Štai dabar saugome jau keturi anūkėlius, o aš čia kartu su dviem iš jų, vyresniaisiais, žaidžiu. Bet kas kritikuoja? Kas tie 17 skaitytojų vasaros viduryje atėję ir spragtelėję? Man įdomu…
Rasa, 2011-07-31 16:42:52
Kas kas kritikuoja… Aš! 🙂 T.y. beveik niekada nekritikuoju tomis rankytėmis, aš tik pliusiukų ateinu padėsliot 🙂 Čia toks jau blogas įprotis atsiradęs- užeiti į šitą svetainę, vis tik šitiek metų jau užeinu 🙂
Vaiva, 2011-07-31 17:15:51
Tiesiog nepatiko…akimirkos įspūdis ir tiek
Burgis, 2011-07-31 22:08:06
Rasai ir Vaivai: nieko tokio, nieko tokio, aš jau pamiršau… 🙂
D., 2011-08-01 01:10:43
Man tai patinka tokia kūryba. Bent jau už Erlicką 100 kartų geresnė 🙂 O šiaip minusų čia niekam nededu, nebent žinau jog rašoma netiesa.
Burgis, 2011-08-01 09:35:32
Prabudęs žiūriu – rezultatas gerėja… :-))).
Regina Z., 2011-08-01 15:21:40
Vaderis jau darosi nuobodus. Jau net stengiuosi nei žodžio jo neskaityti. Atsirado, mat, protinguolis – kritikas. O ką pats esi sukūręs nebanalaus? Gal galime susipažinti? Skelbėte savo straipsnius?
Žmogau, patarimas – kritikuok konstruktyviai. Galų gale mandagiai. Atėjęs į svečius svetimam bute (svetainėje) baldų nestumdyk.
Tarkim, Vaivutė – gražiai išsakė savo nuomonę neįžeisdama, neįskaudindama. Svetainės šeimininkas atskleidė savo širdies kertelę. Čia gi ne meno taryba. Čia mes tik svečiuose.
Burgis, 2011-08-01 15:39:04
Ačiū, miela Regina Z.! Bet Vaderis tegu būna vaderis – jis yra indikatorius… Su liūdesiu konstatuoju, kad aplink mus sparčiai daugėja „keistų“ žmonių (medikai turi savo terminus…) – mes turime išmokti su jais gyventi.
Regina Z., 2011-08-01 16:57:42
Tai Jums ačiū, p. Burgi, kad Jūs ir Jūsų tinklaraštis esate. Gal kokius ketverius metus man smagu skaityti Jūsų tokį įvairiapusišką tinklaraštį, kupiną žaismės, gyvybės, atvirą, betarpišką, provokuojantį komentuoti, ginčytis, domėtis komentarų eiga. Nebijote būti supeiktas, kad bus pasijuokta iš Jūsų akimirkos polėkio, jausmo, džiaugsmo, subjektyvaus išgyvenimo, impresijos, užrašytos eiliuota ar kita forma. Bet būtent tai ir traukia. Ypač kai randi tarsi savas mintis, būtent tarsi tavo žodžiais užrašytas, jauti kad čia yra, kaip rusai sako, – “rodstvenaja dūša” (gimininga siela).
Sėkmės ir sveikatos Jums!
Burgis, 2011-08-01 21:34:49
Pastebėkite, miela Regina Z., kad ne visi Jums pritaria. Tai ir yra viena iš varomųjų jėgų, sukančių šios svetainės mechanizmą. Man patinka stebėti pasipriešinimą. Aš galvoju apie nesutinkančius. Man patinka atsiverti tada, kai daugelis nenorėtų arba nedrįstų. Juk visi nesidrovi nusirengti gydytojo kabinete, bet nedaug (išskyrus blondines… ) nusirengiančių savo iniciatyva ir nepasiduodančių pažeminimui. Žinoma, reikia jausti vietą ir saiką nusirengti. Gal kartais nepajuntu, bet man jau grėsmė nedidelė – 60+. Toks yra didžiojo gyvenimo žaidimo finalas. Na, dar ne finalas, tik pusfinalis… :-)))