Ne pirmą ir ne dešimtą kartą klausiu savęs: ar tai, ką matote, yra būtinoji, nesunaikinamoji, amžinoji studijų ir mokslo dalis? Kiek dar turi debilėti paruoštukių kūrėjai, kad jau ir patys nieko nebegalėtų ne tik perskaityti, bet ir parašyti? Koks dėstytojas už tikslią kopiją to, kas čia parodyta, rašo teigiamą pažymį? Ar jis nesupranta, kad tai kopijų kopija? Apsimeta? Koks geras studentas gali norėti šios paruoštukės? Koks studentas nuo jos nusirašinėdamas sugebės bent gramatines klaidas ištaisyti? O jei sugebės, tai ar bent pusę to, bet sąmoningai, nesugebės pats, be paruoštukių atsakyti? Ar tikrai tai antro kurso universiteto studentams būtina išmokti? Ar paruoštukių kūrėjai jau nebesugeba pasirinkti privalomojo minimumo ir kopijuoja viską iš eilės?
*
Nežinau, nežinau… Tik žinau, kad mokslas daugelio seniai nedomina – domina tik įrašas žiniaraštyje. Kažką turime daryti…
Atsakymai
vp, 2010-05-15 14:56:02
daug suraset klausimu, i visus net nebandyciau atsakyti, cia tiek destytoju, tiek studentu problema…
Taip, “speros” yra blogai, bet kol universitete bus visiskai bereikalingu ir buku dalyku (netaikytina sito atvejo dalykui), destytoju, kurie reikalauja atsakyt beveik mintinai kaip knygoje, tol gyvuos ir tokie metodai.
Teisingai pateikta moksla mokytis yra visai kitaip nei aksiomomis destoma.
edgaras, 2010-05-15 16:37:38
Kaip matyti, čia yra tik 4 klausimų “špera”, bet ir tai informacijos begale, tai kaip galima išmokti 30 klausimų, kai neužtenka atsakyti keliais sakiniais? Reikia ir brėžinių ir formulių, išvedimų. Pats turėjau pernai elektrotechniką ir laikiau egzaminą, tai patikėkit, mokytis buvo kančia, juolab dalykas sudarė tik 2 kreditus, jau geriau tegu duoda vietoj to matematikos egzaminą rašyti ar kokį atsparumą nei kiaurai kalti šitą teoriją, brėžinius.
Mindaugas, 2010-05-15 19:23:17
Manes šis mokslas (elektrotechnika) irgi nedomino. Deja, prieš 10 metų KTU negalėjau pasirinkti – mokytis šio balasto ar ne. Gal ateities kartos po 10 metų jau galės…
wh2, 2010-05-15 19:46:22
Na juk bakalauras universitete ir yra pagrindine teorinei mokslai, todel ir reikia atsiminti visokias nezmoniskas formules ar fazoriu diagramas, kurias ismoksti tik tam momentui, o po menesio net nebeatsimeni. As taip pat nesuprantu kam reikia iskalti smulkiausius dalykus jei, bet kada ju prireikus galime susirasti knygoje.
P.S. kaip galima sneketi apie variklio ar generatoriaus konstrukcija ir parametrus jei net gyvai ju studentams niekas neparode (ju skersiniu pjuviu) sudedamuju daliu, viju, magnetu ir panasiai. Gerai kai pats per savo dar trumpa gyvenima esu ne viena isardes tai suvokimas nera toks sunkus :), uzjauciu tuos kurie nelaike atsuktuvo rankuose, o ypac merginas.
makgonagal, 2010-05-15 22:52:47
Ačiū už užuojautą;). Na galima tik pasidžiaugti, kad ne visuose dalykuose yra mokoma tik tokios , bent jau man, neįdomios teorijos.
Rapolas, 2010-05-16 00:09:52
Kai būsiu viršininkas uždrausiu bet kokį mokslą. Visi bus durniai ir bus vėl tvarka. Išvis nusigyvenom. Be elektros pragyvent nebeišeina. Ką man daryt jeigu nemoku aš skaičiuot ir nenoriu mokėt?
Darth Vader, 2010-05-16 09:55:04
Jeigu už špargalkos turėjimą mestų lauk su “vilko bilietu” (faktinis draudimas bert kur įstoti) – turbūt liautųsi. O šiaipm, tik bukybėms reikalingas daiktas.
Andrius, 2010-05-16 12:03:03
Deja tokia yra praktika (pernai baigiau KTU inzinerines krypties bakalaura).
Jeigu pirmuose kursuose nusirasinejama del neismokimo ir nepasiruosimo, tai velesniuose kursuose nusirasinejama ir del geresnio pazymio.
Budavo moduliu kur saziningai rasydavo tik gal kokie max 5% srauto. Ir buna liudna, kai kursiokas nurases atsakymus nerealiai placiai, su maziausiomis smulkmenomis gauna aukstesni ivertinima, nei tu pats saziningai aprases tik klausimu esme. Tikra tiesa – kai kurie destytojai nemato, ar nenori matyti, kas raso saziningai, o kas ne.
Velesniuose kursuose yra dar paplites “zagatovkiu” ruosimas. Zinant galimus atsiskaitymo klausimus is anksto smulkiai rastu atsakoma, o atejus i atsiskaityma ir issitraukus bilieta tereikia po stalu sukomplektuoti is turimu atsakymu savo bilieto klausimu derini. Duota laika prazaidi su rasikliu ar krapstai nosi ir iseidamas paduodi namuose prirasytus lapus – vuolia.
Zinoma ne visi destytojai yra sugede, kiti ir gaudo ir veja lauk ir rengia isradingus atiskaitymus kur jokios speros ar zagatovkes negelbeja, bet sakyciau irgi mazuma.
susimąstes, 2010-05-16 15:56:19
O ar jūs mielas dėstytojau (kreipiuosi į B. Burgį) atsimenat viską ką teko mokytis iš savo studijų laikų? Manau, kad ne. Ir tikrai pritarsiu aukščiau rašiusiejiems, jog tiek informacijos išmokti yra visiška nesąmonė. Ji tiesiog iškalama ir greit pamirštama, o suvokimas menkas telieka.
jamaica, 2010-05-16 16:26:29
Ai, o aš tai pagirsiu BB už gerą humoro jausmą. Paantraštę “Pasirašyk, pasirašyk, pasirašyk” galima suprasti ir kaip raginimą (dėstytojas studentui sako: “Pasirašyk paruoštukę!”), ir kaip kaulijimą (studentas zyzia: “Nu pasirašyk, pasirašyk, ar tau gaila…)
🙂
Rasa, 2010-05-16 20:53:39
Paruoštukės… Mes tai su “šperom” užaugom 🙂 Dukra mano pernelyg sąžininga (sunku jai bus :), ji nedarydavo šperų. Sūnus seniau rašydavo. Teigiama pusė tai, kad jis jų nepanaudodavo (matėsi iš pažymių 🙂 ir tai, kad kol parašydavo, nes nekopijuodavo, o rašydavo, tai ir išmokdavo. Sakydavo, kad geriau jaučiasi, kai turi 🙂 Ką tik klausiau ko dabar nebedaro, sakė “išaugo”, geriau nuosava dvojkė 🙂 bent žino kiek moka 🙂
Juokingiausia mano girdėta istorija iš buvusios bendradarbės. Ji labai gerai universitete mokėsi, bet darydavosi paruoštukes nuolat. Ir dar dvejas: vieną, tobulą – sau, prastesnes specialiai bendramoksliams paskolinti, nes visi jos prašydavo 😀 Gudri mergiotė buvo 😀 Juokdavausi iš tų jos kruopščių paruoštukių.
Įdomu, o iš kur buvo kilęs žodis “špera” ar “špargalkė”?
Rasa, 2010-05-16 20:58:31
Juokinga socialinė relama:
http://www.karikatura.lt/lt/spargalke-ne-drabuzis-tuscios-galvos-nepridengsi/
sonata, 2010-05-16 20:59:44
Paruoštukės ruošimas turėjo prasmę tais laikais , kai nebuvo galima padaryti “Ctrl+с”-“Ctrl+v” – jas darant, šis tas užstvirtindavo smegeninėj, o ir jomis pasinaudoti buvo visas mokslas. Deja, mūsų “alma mater” paruoštukės buvo populiariausios laikant istorinį, dialektinį ir dar balažin kokį materializmą, mokslinį komunizmą ir karinį parengimą. Ir kažkodėl nelabai gėda buvo, kai gerbiamas -izmo katedros docentas pagavo mane su 12 metrų smulkiai surašytos “vertybinės” medžiagos. Teigiamam pažymiui žemėlapyje teko parodyti “Iskros” kelią per Lietuvą:)) Kaip tai turėjo įtakoti ne tik kad profesinį, bet ir su bendrą išsilavinimą, iki šiol nesuprantu:/ Tiesiog vieni vaizdavo, kad lavina, kiti vaizdavo, kad lavinasi. Norisi tikėti, kad dabar viskas kitaip…
Matilda, 2010-05-16 22:42:42
Mes universitete jas vadindavom ,,zagatovkėm” , arba- ,,pakaitalais”. Deja, man su jomis nesisekdavo. Pasinaudojau tik 2 kartus, ir tai tokiems egzaminams, kuriems praktiškai pasiruošti būdavo neįmanoma. Galėtum pasiruošti, jei kursas būtų dėstomas bent porą semestrų, o mums tedėstė 2…mėnesius, o medžiagos- visa filosofijos istorija. Tai neaprėpima nei fiziškai, nei psichiškai. Tai ir gelbėjo ,,pakaitalai”. Nors norėjau iš gėdos prasmegti per tą egzaminą. Pavyko ,,pasikeisti” tik iš antro karto. Dabar dar nemaloniai jaučiuosi, nors praėjo beveik 30 metų.
Edgaras, 2010-05-16 23:31:31
Špera, špargalkė nėra tas pats, kas zagatovkė:) Zagatovkės ne visada ir eis panaudot, jei dėstytojas duoda savo lapus su klausimais, į kuriuos atsakinėt reik, tada tai FAIL:-D Beje, ponas B., o žinojot tokį naują nusirašymo būdą, kaip ausinės? Laikantysis į ausį įsideda miniatiūrinę ausinę, kurios pastebėt neįmanoma, telefono pagalba per mikrofoną padiktuoja kažkam klausimus, o tas kitas ir išdėsto viską, tik spėk rašyt, jei egzaminas iš teorijos, rezultatas pats aukščiausias. Va dėl šitų man ir pikta, su špera, zagatovke ne visada gal ten pavyks, o su ausine – visada. Auditorijose siūlyčiau įrenginėt kokius prietaisus, kurie blokuotų egzamino metu tel ryšį:)
Vainius, 2010-05-17 03:18:48
Blin, čia visai rimta medžiaga kaip antrakursiams. Ir ypač jei ne fizikos, inžinerijos, etc. studentams. Kažkas čia yra ne taip su tuo KTU (o gal su visais Lietuvos universitetais): medžiaga atrodo sunki kaip reikalas, jos daug ir ji įdomi (na, ginčytina). Sakyčiau pagal medžiagos kiekį tai turėtų studentas dvigubai daugiau mokėti negu kokį Top5 Anglijos universitetą baigęs, bet studentai išeina iš universiteto nieko nemokantys (ar bent jau toks yra stereotipas).
Nejaugi taip sunku padaryt griežtesnę egzaminų tvarką? Galbūt jų daryti mažiau, tačiau juos labiau prižiūrėti. Arba negi taip sunku paruošti užduotis, kuriose copy-paste nepadės, nes reikės žinias ir pritaikyt, ne tik teoriją atkalt parašius? Juk jei galima baigti universitetą nieko nemokant, o visada praslystant, tai yra absurdas.
Galų gale, jei praėjus kursą lieka tik ~10% žinių, tai kažkas negerai ne tik su egzaminų sistema ir studentais, bet ir dėstymo metodika ir kurso sudėtim..
Rasa, 2010-05-17 09:00:11
Manau, kad kaip ir visais laikais, reikalaujama išmokti daug nereikalingų ir neįmanomų išmokti fiziškai dalykų, tai ką tiem studentam daryt?
Nežinau, pav. man keista, kai vienam universitete mokosi mechanikos kaip dalies to dalyko, kur mokosi, turėtų būti susipažinimui tiesiog jiems, tačiau uždaviniai tokie, kad žmogus iš kito universiteto, kuris mokosi būtent mechaniką, kaip pagrindinę specialybę, nepajėgia jų išspręsti.
Gal turėtų būti suskirstyta, kas susipažinimui ir kas gilinimuisi. Jei kiekvienas dėstytojas reikalaus gilių to dalyko žinių, o studentas bus sąžiningas ir norės gerai įsigilinti į viską, visi liks su skolom.
giedrius m, 2010-05-17 10:30:14
Nesu ruošesis šperų universitete. Kaip ir vos ne visus dalykus išsilaikiau atsišvietęs ir išmokęs kažkieno kito konspektus. Tiesa, pavyzdingas studentas nebuvau bakalaure…
Universitete dalykus galima suskirstyti pagal įdomumą ir reikalingumą. Gauname 4 kategorijas. Neįdomumas šiek tiek priklauso nuo dėstytojo, bet daug ir nuo dalyko. Gerai galima išmokti tik įdomius dalykus. Iškalti – tik tikrai reikalingus. Visam kitam gaila šiek tiek laiko, todėl nėra kodėl turėti tikslą juos išlaikyti blizgančiai.
Burgis, 2010-05-17 10:38:34
O, daug prirašėte, galiu atsakyti tik trumpai:
-
Mokytis neturi būti įdomu! Mokytis turi būti svarbu, prasminga, naudinga, todėl tai turi būti sunku, labai sunku! O įdomu – tik tiek, kiek gimsta iš sunku, prasminga, naudinga…
-
Visiškai pritariu, kad programos perkrautos niekais! Universitetai nežinia prieš ką nori pasirodyti, kad mes ne niekais užsiiminėjame! Ir išeina – niekai…
-
Visai nesvarbu ką ir kiek aš PRISIMENU iš studijų laikų, labai svarbu, ko aš išmokau! O išmokau daug! Sužinojau, kas yra mokslas, įrodymų logika, sunkūs uždaviniai, neišprendžiamos mokslo problemos, algoritminis mąstymas ir t.t.
Mindaugas, 2010-05-17 11:49:00
Burgiui – manau, kad dauguma čia pasisakiusių nekalbėjo apie įdomumą, nes tai subjektyvu. Išties, daugelis kalbėjo apie prasmingumą. Galiu pasakyti, kad iš mano praleistų 4 metų KTU IF bakalaure drąsiai galima išmesti bent metus (ar net dvejus), praleistus “mokantis” visiškai neprasmingus dalykus, tokius kaip elektrotechnika, dalis fizikos ir aibę kitų. Po manęs vargšams studentams dar prisidėjo chemija ir mechanika… Čia viskas, kad tik kuo mažiau laiko liktų tam kam reikia – informatikai…
Burgis, 2010-05-17 12:18:29
Pritariu, Mindaugai!
giedrius m, 2010-05-17 15:05:13
Įdomumą galima pakeisti žadinančiu žingeidumą arba savotiška aistra tam dalykui. Tai, kas vėliau leidžia tas žinias naudoti ne per prievartą….
Ir pritariu Mindaugui… liūdna, bet aš tikrai galėčiau išmesti ir dalį informatikos paskaitų iš informatikos studijų be didesnių praradimų.
Nepris, 2010-05-17 15:17:29
Kiekvienas mielai išmestume dalį savo bereikalingos patirties. Bėda tik, kad, nebūdami tobuli, rizikuotume pasilikti ne tą dalį, kurios reikia. Pavyzdžiui, išmesdami neitin žavinčius universitetinius dalykus, išmestume sugebėjimą prisitaikyti ir sunkiau galėtume priimti gyvenimo prozą tokią, kokia ji yra… 😉
Kestutis, 2010-05-17 16:24:54
Net įdomu pasidarė, kažkadaise matematikos dėstytojai rinko tas elektronines priemones, rodė man jas Vėteris su Bajorūnu. Turiu omeny Automatikos fakultete buvusią matematikos katedrą. Gal ir dabar ta kolekcija pildoma? Autoriai, kaip taisyklė, būdavo iš radioelektronikos fakulteto. Mane labai stebino tas faktas, kad autoriai visada buvo įsitikinę, kad matematikos dėstytojai, kurie patys yra baigę tuos fakultetus, nieko apie jas nesuvokia;)
Burgis, 2010-05-17 16:31:49
Kęstučiui: taip, taip! Kaip tik todėl aš su Gerb. E. Bajorūnu ir vienas parašiau dvi matematikos knygeles, kuriose neva atsispindi elektriškieji mokslai. Pavyzdžiui, dif. lygtys ir elektroninės grandinės, tikimybių teorija ir gedimų diagnostika. Bet buvo ir kitokių rašančių: radistai rašydavo neva specialybės knygas, kurios buvo tiesiog gryna matematika. Bet kam tai dabar įdomu…
Paruoštukas, 2010-05-17 18:30:32
O aš manau, kad šperos / paruoštukės yra labai gera mokymosi priemonė, jei studentas jas pasidaro pats. Tokios santraukos padarymas, nori ar nenori, kažką palieka galvoje. O po to pasirodo, kad visa tai, ką surašei į savo paruoštukę, ir taip žinojai, ir kad visai jos neprireikė egzamino metu…
Ignas, 2010-05-17 19:46:09
Kovojant prieš paruoštukes neverta imtis draudimų, įvairiausių apsaugos priemonių ar bausmių. Kur kas efektyviau – bandyti šalinti priežastis, dėl kurių išvis jos yra naudojamos.
Jos yra dvi pagrindinės:
-
Medžiaga yra neįdomi.
-
Medžiagos yra per daug.
Neįdomi, nes tiek dauguma lietuviškų vadovėlių, tiek dėstytojų medžiagą pateikia enciklopediniu pobūdžiu : daugybė temų, į jas pernelyg nesigilinama, pateikiami formalūs apibrėžimai, formulės, temos tarpusavyje nesusietos, nėra stengiamasi pateikti “bendrą vaizdą”. O medžiaga įdomi tiesiog privalo būti, nors iš dalies. Mokantis vien iš reikmės ir pareigos nesistengiama nei įsigilinti į problemą, nei ją kuo giliau perprasti.
Medžiagos yra per daug dėl paprasto principo, kuris taikytinas tiek mokykloje, tiek universitete. Tas principas – išdėstyti kuo daugiau skirtingų temų, bet jų nepaaiškinti, neišnagrinėti, dažniausiai yra pasakoma “Yra va taip, šitaip, šitaip”, bet nėra analizuojama “Kodėl yra taip, kodėl nėra šitaip, kas būtų jei būtų taip…”. Pagal medžiagos kiekį, esu beveik visiškai tikras, mes lenkiame tokius universitetus kaip MIT, bet tiesiog malonumas skaityti jų naudojamus konspektus – viskas iš lėto, neskubant, detaliai paaiškinama. Atrodytų, lyg ten mokosi kokie negabūs, neimlūs studentai, kuriems reikia lėtai ir detaliai aiškinti, o va pas mus mokosi vien genijai, kurie ir be aiškinimo puikiai per sekundės dalis susigaudo kaip ir kodėl.
Taigi reikia didžiulių mokymo sistemos pakeitimų. Tačiau yra nesudėtingas ir labai efektyvus sprendimo būdas – leisti studentams per egzaminus naudotis bet kokia medžiaga – knygomis, konspektais.. išskyrus viens kito pagalba. Juk ir realios problemos nėra sprendžiamos remiantis vien įsiminta informacija. Tačiau, žinoma, dėstytojas užsikrautų sau daugiau darbo – reikėtu labai kruopščiai ir protingai sudaryti užduotis, kuriose reikėtų ne bukai žodis žodin nurašyti keletą apibrėžimų, o pasinaudoti informacija, savais žodžiais kažką paaiškinti, įrodyti vieną kitą nesudėtingą knygose nepateikiamą įrodymą/lygties išvedimą, išspręsti probleminio tipo uždavinį, t.y. ne “sustatyk į formulę ir apskaičiuok”. Taip kartu būtu skatinama gebėti suprasti, o ne atsiminti.
Vainius, 2010-05-18 03:47:48
Na, MIT’o gal nelenkiam pagal medžiagos kiekį, bet esam kažkur panašiam lygy.
O, kai sakiau jog negerai, kad lieka tik 10% medžiagos, tai tą ir turėjau omeny, kad svarbu yra perduoti metodus, “kas yra mokslas, įrodymų logika, sunkūs uždaviniai, neišprendžiamos mokslo problemos, algoritminis mąstymas”, ir tai paprastai daroma, ne stengiantis pateikti, kiek įmanoma daugiau medžiagos, bet stengiantis ją pateikti kuo metodiškiau, ir esu įsitikinęs, kad gerų universitetų studentai baigę studijas atsimena daugiau nei pusę (o tikrai ne 10%), ką mokėsi, būtent dėl to, kad viskas buvo pateikiama stengiantis perteikti mąstymo logiką, ir medžiagos pateikiama tik tiek, kiek reikalinga, kad tą metodiškumą pailiuostruot, dėl to ir išlieka daug.
Mindaugas, 2010-05-18 11:50:38
Wow, po Igno nebeturiu ką ir bepasakyti. Taikliai, tiksliai parašyta! Ech, kad visa tai girdėtų sudarantieji mokslo programas…
vp, 2010-05-18 20:19:53
per keturis metus turejau tik viena toki destytoja apie koki sneka Ignas.
Leido naudotis knygom, bet uzduotis atitinkamai padarytos, kad formules tinkancios knygoje nerasi 🙂 Jei bent puse tokiu destytoju butu, tai universitetas tos mases tarp ausu kokybe stipriai pakeltu.
petras, 2010-05-19 14:28:56
aha tikrai teisingai Ignas šneka. man ir teko per visus mokslo universitete metus pakolkas, tik pas vieną dėstytoją laikyt egzaminą, kai leido viskuom naudotis išskyrus draugą 🙂 mife kai mokiausi, dalykas man rods algebra buvo. gavau gal 6 ar 7 iš 10 balų :DD o 10 tik vienas žmogas gavo iš 150 kažkur žmonių 🙂 bet pamenu patikdavo pas tą dėstytoją paskaitas lankyt.
Vilius, 2010-05-28 16:37:09
Turime… kazka daryti. As pats esu antro kurso studentas VGTU ir niekada nenaudoju paruostukiu. Man atrodo, kad as greiciau ismokstu, ka reikia, negu pasidaryciau ta paruostuke. Daug darbo visgi. O ivertinima vistiek gaunu didesni, reiskia mano ziniu kokybe geresne. Vat tokia mano nuomone
Vilius, 2010-05-28 16:39:10
Dar va… Turejom destytoja matematikos Kirjacki (vyresniji). Va ten tai paskaitos buvo…:) Tiesiog noredavosi i jas nueit. Viska isaiskindavo, viskaaaa… Vienas is nedaugelio destytoju. Pasiilgstu