Pasaka apie du vilkus

Vilkai, vaikučiai, gyvena ne tik miškuose. Kiekviename žmoguje gyvena du vilkai, tik mes jų nematome, nes jie yra be kūno, be kailio, be akių ir ausų. Jie yra kaip jausmas. Prisiminkime, kad kai mes sakome, jog lauke yra didelis šaltis, iš tiesų ten mes nieko nematome, tik jaučiame, kad šalta.

Ir vilkus savyje jūs jaučiate: ir savo širdelėse, ir savo galvelėse, nes tie du vilkai yra visur. Jūs ne tik jaučiate, kad jumyse gyvena du vilkai, bet dažnai suprantate, kaip jie vienas su kitu kovoja.

Vienas vilkas yra labai piktas, negeras, jis ir jums sukelia pyktį, pavydą, skatina išdykauti, neklausyti tėvų.

Kitas vilkas yra geras. Jis džiaugiasi, kai jūs šypsotės. Jis skatina jus mandagiai kalbėti, skatina mokytis šokti, dainuoti, skaityti. Tas gerasis vilkas iš visų jėgų stengiasi nugalėti tą blogąjį vilką. O, kaip žiauriai tie du vilkai kaunasi jūsų viduje!

– O kuris vilkas nugalės?

– Tas vilkas nugalės, kurį jūs geriau šersite, globosite, kuriam jūs padėsite žiaurioje kovoje.

Atsakymai

Burgis, 2012-02-06 12:48:47

Įverčiams…

Rasa, 2012-02-06 13:14:09

Pasaka tai puiki… Tik aš už taiką… 🙂

http://3.bp.blogspot.com/-Bho0jVJoWII/TVM8gXHcKnI/AAAAAAAAAMM/Fu1rtAB0_3A/s1600/Valentine%2527s%2BDay.jpg

Arvydas, 2012-02-06 13:22:46

Rasa, taika – neįmanoma, nes: http://images.memegenerator.net/instances/400x/10100202.jpg :))

Audrius, 2012-02-07 15:07:27

jau nuo pat pradžių pradžios “vilkų” kovos baigtį lemia aplinka

petras, 2012-02-07 15:32:20

išties. filosofiškai žiūrint, kartais turi nugalėt blogasis “vilkas” idant žmogus galėtų išgyvent tarp kitų vilkų. viskas nuo aplinkybių priklauso 🙂

Saulius, 2012-02-07 15:51:04

petrai, o kodėl taip iškart darai prielaidą, kad blogasis vilkas stipresnis (ir arba greitesnis, ištvermingesnis, protingesnis … ir t.t. ) ??? jis gi tiesiog tik blogasis.

Jei nesuteiksi blogajam menamų privalumų dar neaišku kas turi daugiau šansų išgyventi tarp kitų vilkų 😉

Rasa, 2012-02-07 19:13:23

Audriui: kodėl taip manai?

petras, 2012-02-08 08:59:46

Sauliau, aš tik norėjau pritart Audriui. Bet dabar apgalvojau, kad iš tikro nežinau kas lemia mūsų vienokį ar kitokį būdą, elgesį ir t.t. gal aplinka, o gal tai įgimtas dalykas.

Lina, 2012-02-09 10:29:47

Kodėl mes linkę matyti tik dvi spalvas?

Juodą ir baltą…

Na, nebent į tai pažiūrėjus taip, kaip J. Degutytė:

“Tarp Saulės ir netekties Žmogaus likimas. Tarp tų dviejų polių siūbuoja gyvenimas: čia sušvisdamas džiugesio saule, čia panirdamas į juodą netektį. Tai Būties dėsnis. Visatos dėsnis. Kaip diena ir naktis. Žmogaus gyvenimas – maža kelio atkarpa erdvėje ir laike. Kiekvienas iš mūsų tai atkarpai duodame vardą ir prasmę.”

Audrius, 2012-02-09 20:20:06

“Rasa,

Audriui: kodėl taip manai?”

Ką pasėsi, tą ir pjausi.

Rasa, 2012-02-09 20:44:16

Audriui: na taip, yra tokia patarlė, bet… Dažnai pasėtas blogoj (skurdžioj) dirvoj augalas, jei nežūsta, užauga turėdamas kelis kartus daugiau vertingų medžiagų, negu išpuoselėtas. Tarkim vaistininko nuomonė:

“Anot V.Skirkevičiaus, kuo skurdesnis augalas, tuo daugiau jis sukaupęs vertingųjų medžiagų. Tad skurdi kiaulpienė yra vertingų medžiagų „sandėlis“, o vešli – tik puiki salota.”

🙂

Burgis, 2012-02-09 20:45:51

Rasai: nuostabiai gili ir teisinga mintis!

Audrius, 2012-02-10 08:57:10

Rasai,

Taigi, galutinį rezultatą lemia aplinka. Pati tą ir įrodėte.