Kadaise gyveno varginga šeima: tėtis, mama ir labai geras, labai darbštus sūnus. Kai vaikas užaugo, tėvai jam sako:
– Sūneli, mes nenorime, kad tu visą gyvenimą gyventum taip vargingai, kaip mes gyvename. Važiuok tu į tolimą šalį, gal ten rasi geresnio darbo ir geresnio uždarbio.
Išvažiavo sūnus į tolimą šalį ir pradėjo dirbti stručių fermoje. Stručiai yra dideli dideli paukščiai, bet jie neskraido, o tik greitai greitai bėgioja. Jie deda didelius kiaušinius, jų mėsytė skani, bet toje fermoje buvo auginami ne maistui skirti, o lenktyniniai stručiai! Vyrukas turėjo išmokti joti ant stručio, turėjo dresuoti stručius, kad vaikai galėtų lenktyniauti, jodami ant stručių. Labai įdomios, labai juokingos tos lenktynės, vaikams labai patinka, iš viso pasaulio vaikai atvažiuodavo pajodinėti ant stručių.
Po metų vyrukas nutarė grįžti namo pas tėvelius – labai jų pasiilgo. Fermos šeimininkas pagyrė jaunuolį, gražiai padėkojo už gerą darbą ir davė jam… seną švarką. Vyrukas nustebo ir nusiminė, nes tikėjosi gero atlyginimo. Tai pamatęs, šeimininkas nusišypsojo ir pasakė:
– Nenusimink, tai ne paprastas švarkas, tai stebuklingas švarkas. Pažvelk, kokia gili jo kišenė. Kai tau ko nors prireiks ir tu būsi vertas to, ko nori, įkišk ranką į kišenę ir rasi. Bet jei nebūsi vertas – nieko nerasi ir švarkas visiems laikams praras stebuklingąją galią…
Apsidžiaugė vyrukas, padėkojo šeimininkui ir išvyko namo. Lėktuvu skrido, laivu plaukė, autobusu važiavo… Liko tik nuo stotelės nueiti keletą kilometrų per mišką, bet jau sutemo, o keliautojas pavargo…
– O, kad taip būtų čia mažas namelis, užeičiau ir pailsėčiau…, – svajojo jaunuolis. Nieko nesitikėdamas jis įkišo ranką į švarko kišenę ir kažką užčiuopė. Ištraukė – ogi toks mažas mažuliukas namelis! Kam jis reikalalingas? Jaunuolis padėjo žaisliuką ant žemės, o jis tik žiūūūū..! Didėjo, didėjo ir pasidarė tikras namelis, gražus ir jaukus!
Užėjo jaunuolis į namelį. Stalas valgiais nukrautas, lova minkšta paklota. Puiki nakvynė buvo!
Iš ryto atsikėlęs pasirąžė ir pagalvojo:
– Smagu būtų namo ne pėsčiomis pareiti, o dviračiu parvažiuoti…
Įkišo ranką į kišenę ir užčiuopė mažą žaisliuką. Ištraukė – mažas mažuliukas dviratukas. Pastatė ant žemės – didelis, gražus, patogus dviratis atsirado!
Grįžo jaunuolis pas tėvus ir jie visi trys toliau gyveno kartu, vargo nematydami: arė ir sėjo, rovė ir pjovė, kasė ir statė – noriai darbavosi. Jei ko prireikdavo, sūnus iš stebuklingo švarko kišenės ištraukdavo.
Bėgo metai, jaunasis šeimos žmogus įprato prie gero gyvenimo ir aptingo… Tėvai paseno, bet, kaip ir anksčiau, dirbo nuo ryto iki vakaro, o sūnus, žiūrėk, tai maudosi pusdienį, tai saulėje deginasi, tai po mišką slampinėja, bet nei grybų, nei uogų nerenka. O kam? Juk visko galima iš kišenės išsitraukti!
Be to, sūnus pamėgo prabangą. Dviračio jam jau negana, užsimanė motociklo. Po to motociklą pakeitė prabangiu automobiliu. Namuose atsirado burlentė, riedlentė, snieglentė, įranga golfui žaisti, biliardo stalas, teniso stalas… Vakarais susirinkdavo draugų, kurie dirbti tingėdavo, bet žaisti, pramogauti, puotauti – tik pakviesk!
Ir atėjo diena, kai jaunuolis draugams išdidžiai pareiškė:
– Tuoj turėsime nuosavą lėktuvą!
Įkišo ranką į kišenę – tuščia…
Išsigando jaunuolis ir sako:
– Pirmiausia naują kompiuterį pasiimsiu.
Įkišo ranką į kišenę – tuščia…
Suprato išlaidautojas, kad nebeturi stebuklingo švarko. Ką darysi, vėl teks į tolimą šalį keliauti, sunkiai dirbti ir galbūt kokį nors stebuklingą atlyginimą gauti.
Atsakymai
Burgis, 2013-05-09 12:52:35
Įvertinkite…
ak, 2013-05-09 17:18:54
Pasaka, kaip pasaka – reali. Dviračiui ir net mažam nameliui užsidirbti užsienyje gali. Net ir burlentei. Bet lėktuvui… Jeigu jau tapsi rimtos kompanijos prezidentu ir tavo sąskaitoje susikaups kelios dešimtys milijonų – laiko pramogauti tikrai neturėsi.
Jonas, 2013-05-09 20:13:37
Prieš 10-20 metų tokiu metu važiuojant per Lietuvą savaitgalį matydavai žemę dirbančius, sėjančius…
Dabar visur matau šašlykus kepančius…
Džiaugiuos tik, kad dažniausiai žolė gražiai nupjauta būna.
petras, 2013-05-10 08:29:02
Dar po 20 metų ir tų nebematysi :))
burokėlis, 2013-05-10 08:58:32
Pone B.B viliuosi, kad išleisit pasakų knygutę, dosniai už ją mokėčiau ;]
Darius, 2013-05-10 09:07:05
“Dosniai” – tai kiek tiksliai bus litais? :-)))
Burgis, 2013-05-10 10:08:11
burokėliui: kas žino, kas žino… Gal ir išleisiu kada nors. Ačiū už gerą žodį!
Dariui: mano išleistos knygos „Nepamirštamosios pasakos“ vieno egz. savikaina buvo 180 Lt. Tiražas buvo 60 egz. Bet tos knygos nebuvo galima nusipirkti, nes visos pasakos buvo ne mano, tik mano adaptuotos, perrašytos, perpasakotos. Be to, kas tau pirks pasakų knygą už tokią kainą? Už tai man buvo smagu ją dovanoti! Visas išdovanojau, tik dvi pasilikau, kad saviems galėčiau skaityti…
Darius, 2013-05-10 10:51:59
O aš anūkams (būsimiems) nupirkčiau. Vaikai dar irgi paskaitinėtų. :-))
petras, 2013-05-10 11:31:08
dariau, tai tu bloge susirask tas pasakas ir atsispausdink ir galėsi sekt vaikams.
Vladas, 2013-05-10 12:34:28
Atleiskite aš ne apie pasakas. Matyt užkliuvo žodis “emigracija”
Emigracija nėra nei blogai nei gerai. Tai tik rodo, kad Lietuvoje yra daug išsilavinusių žmonių mokančių ir norinčių dirbti samdomą darbą ir tragiškai trūksta žmonių sugebančių tą darbą efektyviai panaudoti ir paversti paklausia produkcija, gerais atlyginimais, mokesčiais valstybei ir pelnu:((
Labai tikiuosi, kad dalis emigruojančių sugrįš į Lietuvą ir parveš čia naujas įdėjas, naują mąstymą, naują mentalitetą, o ne tik kažkiek uždirbtų eurų.
MariusM, 2013-05-10 13:54:36
Burgi, o jū čia, svetainėje paklauskit ar bent jau skaitytojai pirktų “Burgio pasakas”, na kad ir už 220 Lt…
Aš, už tokią kainą, atsižvelgiant, kad ir vaikų greta neturiu, paimčiau bent dvi, vieną padovanočiau, kitą pasidėčiau į gilią kišenę…
petras, 2013-05-10 14:02:10
už 220 ?:))) tai čia jau super neracionalu, net jei pinigai iš kišenių kristų, tiek nemokėčiau už burgio pasakų knygą. na nebent koks stebuklingas viršelis ar iliustracijos būtų ar kokie kiti bajeriai. bet tada esmė nebe pasakose būtų. na dar nebent variantas būtų 1000 ir 1 pasaka, tada tikrai apsimokėtų 😀 visam gyvenimui užtektų.