Mažoji italė Marija gyveno Sicilijos saloje netoli nuo Vezuvijaus ugnikalnio. Kai Marijai sukako penkeri metukai, tėveliai jai padovanojo išmanųjį telefoną. O, koks puikus tai buvo telefonas! Juo Marija galėjo kalbėti su draugėmis, gyvenančiomis toli nuo jos. Svarbiausia, kad matydavo tas drauges spalviniame ekrane!
*
Telefone buvau daug smagių žaidimų. Telefonas buvo ir grotuvas, gražiai ir aiškiai grodavo Marijos internete pasirinktą muziką. Dideliame telefono ekrane Marija galėjo piešti, naudodama ekrano apačioje rodomus pieštukus, teptukus. O, tai buvo ne telefonas, tai buvo tikrai išmanus, tikrai išmoningas įtaisas!
*
Visą savaitę Marija žaidė, mokėsi dirbti tuo įtaisu, džiūgavo surasdama vis naujas ir naujas priemones. Net guldama mažoji pasidėdavo įtaisą po pagalve.
*
Šeštadienio naktį, kai visi Marijos namelyje jau miegojo, sprogo Žemė! Išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis! Aukštai į tamsų nakties dangų šovė kibirkščiuojantys lavos srautai, Žemė iš savo gelmių sviedė dūmus, įkaitusius akmenis. Viso to Marija nespėjo pamatyti, nes kai pabudo nuo baisaus dundesio, ant jos namelio stogo pasipylė didžiausių akmenų kruša, namelio stogas griuvo ir persigandusi mergaitė pamatė ugnikalnio nušviestą dangų.
*
Viena lubų sija krisdama prispaudė Marijos kojytes. Laimė, mergaitė nebuvo sužeista, bet negalėjo išsivaduoti ir išbėgti iš namelio. Po kelių minučių ugnikalnis beveik nurimo. Išsigandusi mergaitė klausėsi nakties garsų, bet niekas neskubėjo į pagalbą. Kas atsitiko jos tėveliams? Kur jie dabar?
*
Staiga mergaitė prisiminė, kad po pagalve turi išmanųjį telefoną! Kokia laimė, kad ji jau žinojo, jog nelaimės atveju reikia skambinti numeriu 112. Marija čiupo telefoną, bet, vos paspaudus vieną mygtuką, įtaisas gailiai pyptelėjo ir jo ekranėlis užgeso… „Išsikrovė baterija!“ – su siaubu suprato mergaitė. Labai ilgai ji žaidė ir pamiršo įkrauti bateriją…
*
Mergaitė priglaudė savo brangiąją dovanėlę prie krūtinės ir pravirko. Laikas lėtai slinko… Mergaitė tai užmigdavo, tai vėl pabusdavo. Prispaustas kojytes pradėjo skaudėti, jos sutino, o mergaitė pajuto, kad jai labai pakilo temperatūra.
*
Kas čia dabar?! Telefonas kelis kartus pyptelėjo ir jo ekranas nušvito! Tai stebuklas! Pasirodo, kad mergaitė dar nežinojo, jog jos nuostabiojo telefono bateriją galima įkrauti ir kūno šiluma. Nuo pakilusios temperatūros karštas Marijos kūnelis labai greitai įkrovė bateriją.
*
Mergaitė vikriai paspaudė 1, 1, 2, atsiliepė gelbėjimo tarnybų darbuotoja. Pasakiusi adresą Marija žinojo, kad pagalba atvyks nedelsiant. Ir tikrai, po kelių minučių ne tik mergaitę, bet ir jos tėvelius iš po griuvėsių išlaisvino netoliese jau dirbę gelbėtojai. Žinoma, jie jau žinojo apie ugnikalnio išsiveržimą ir dirbo nelaimės vietoje.
Atsakymai
Burgis, 2012-10-15 22:21:47
Reikia, reikia… 🙂
Loreta, 2012-10-16 08:46:47
Aišku, reikia, bet jei jau ir pasakos be svajonių, tai liūdna. Čia instrukcija daugiau.
MariusM, 2012-10-16 08:53:34
Žmogus turi būti išmanesnis už išmanųjį telefoną, bet neretai būna atvirkščiai…