Pasaka apie Kūčių nakties dovanas

Tas ūkininkas buvo jaunas, gražus, darštus, bet dažnokai liūdnas, nes gyveno vienui vienas namelyje prie miško. Jo tėveliai mirė anksti, todėl jaunuolis pasikalbėti galėdavo tik su kaimynais ir su savo gyvulėliais, kurių turėjo daug ir įvairių. Jūs žinote, kad gyvulėliai gražiai klauso, bet niekada neklausia…

Ūkininkas ne kartą buvo girdėjęs, kad Kūčių naktį gyvulėliai kalbasi, o žmonės tik tą vieną naktį per metus gali suprasti gyvulėlių kalbą. Vieną kartą per Kūčias sumanė jaunuolis pasiklausyti savo gyvulėlių.  Slapta nuėjo į tvartelį, įsirausė į šiaudus ir tyliai guli. Lygiai vidurnaktį girdi, kad prašneko veršiukas:

– Kalėdoms mūsų šeimininkas pasipjaus žąsį. Jei jis neišmestų žąsies žarnų, o išplautų jas, tai rastų tą savo motulės auksinį žiedą, kurį gavo kaip palikimą. Nes žąsis jį rado nukritusį ant grindų ir netyčia prarijo.

– Jei mūsų šeimininkas kastų duobę prie namo kampo, kur auga rožių krūmas, tai rastų puodą su auksiniais pinigais, – prabilo veršiukas. – Prieš mėnesį plėšikai užkasė tą puodą, žadėjo pavasarį išsikasti.

– O aš žinau, – pasakė šuniukas, – kad karalaitė, kurią plėšikai neseniai pagrobė, norėdami pareikalauti išpirkos, yra netoli nuo šių namų, miško tankynėje įrengtoje žeminėje. Dieną naktį karalaitę saugo tik vienas plėšikas, mūsų šeimininkas galėtų karaliaus dukterį išvaduoti. Karalius dosniai atsilygintų.

Ūkininkas viską įsidėjo į galvą, tyliai išslinko iš tvartelio ir nuėjo gulti.

Kalėdų rytą jis pasipjovė žąsį, skaniai pavalgė, šuniukui davė, o išplovęs žarnas rado motulės žiedą. Mirdama motulė buvo prisakiusi, kad tą žiedą dovanotų tik savo mylimai mergaitei. Pametęs žiedą jaunuolis liūdnai galvojo, kad visą gyvenimą turės gyventi vienas, o dabar jam atgijo viltis sutikti mylimą mergaitę.

Po švenčių jaunuolis nuėjo prie namelio kampo, šiaip taip įšalusioje žemėje iškasė duobę ir rado puodą, pilną auksinių pinigų. Pasidžiaugė, pasidžiaugė, po to pasiėmė šautuvą ir išėjo į mišką karalaitės vaduoti. Ilgai klaidžiojo po mišką, bet pagaliau tankynėje patiko žeminę, šovė aukštyn į dangų ir mirtinai išgąsdino princesę saugantį plėšiką. Kai plėšikas nudūmė per mišką, jaunuolis išlaisvino princesę ir pasivedė ją namo. Žodis po žodžio – įsimylėjo jiedu vienas kitą. Ko čia stebėtis – abu buvo jauni ir gražūs.

Kitą dieną ūkininkas pasikinkė eikliausią savo žirgą į gražiausią bričkelę ir išvežė karalaitę į rūmus. Tai buvo džiaugsmo karaliaus rūmuose! Tik kai jaunuolis paprašė leisti jam tuoktis su princese, karalius šiek tiek sutriko:

– Ką žmonęs pasakys, jei princesė ištekės už neturtingo ūkininko?

Žinote, karaliams labai svarbu, ką žmonės pasakys…

– Kodėl neturtingo? – atrėmė jaunuolis. – Mano namelis gražus, mano laukai įdirbti, mano gyvulėliai sotūs ir linksmi. O ir pinigų aš turiu. Štai!

Tai tardamas jaunuolis iškėlė iš bričkelės puodą su auksiniais. Dabar jau ir princesė puolė ant kaklo savo gelbėtojui, dabar jau ir karalius nusišypsojo nuo ausies iki ausies. O po to buvo gražios vestuvės ir dar gražesnis jaunavedžių gyvenimas.

Atsakymai

Burgis, 2012-12-02 15:56:20

Patiko?…

ieva, 2012-12-02 17:14:37

petriukas klausia tėvelio

Tėveli, kodėl visos pasakos baigiasi vestuvėmis.

Sūnau, nes po vestuvių baigiasi pasakos

launė, 2012-12-02 20:16:55

Jei ne puodas su auksiniais,princesė nebūtų puolusi ūkininkui ant kaklo….Net ir pasakose viską lemia pinigai

Vladas, 2012-12-02 21:25:45

Labai sunku įvertinti, kai nežinau konteksto:))

Tomas, 2012-12-02 22:27:16

Laune, nemanau, kad princesė dėl to puolė ūkininkui ant kaklo. Juk ir taip princesė buvo turtinga. Aukso puodas buvo tik tam, kad ūkininkas gautų karaliaus palaiminimą. O pati pasaka patiko, ačiū dėstytojau. 🙂

pasakų kritikas, 2012-12-03 05:15:44

Moralas — dirbk nedirbęs, tikrą laimę pasieksi tik loteriją išlošęs.

Pamoka — nešvarūs pinigai gali būti išplaunami karaliams padedant.

🙂

Pasaka susiskaitė įdomiai ir lengvai, bet va pasinorėjo paerzinti. Kažkodėl visose pasakose galima aptikti užslėptų stereotipų, kurie, pateikiami vos kitaip, atrodo netinkami būti gerais pavyzdžiais, o pateikti kaip konkreti istorija — visai nieko.

Arvydas, 2012-12-03 07:12:58

Pasakos -visada nuteikia smagiai…

Burgis, 2012-12-03 07:58:36

Mielieji, tai jūs suaugusieji ar vaikučiai?… Norėjau, kad vaikučiai paklaustų, o suaugusieji nusišypsotų supratę pokštus, užuominas. Norėjau, kad atpažintumėte ne pačias geriausias šių dienų princeses, šių dienų ūkininkus, verslininkus…

*

Sekdamas pasaką Mildutei, viską paaiškinu, viską! Neleisiu, kad ji kam nors už pinigus pultų ant kaklo!… 🙂

arnela, 2013-12-23 14:21:07

perdauk ilgas blogaio

arnela, 2013-12-23 14:27:24

ukininkasd klause motinos motina kada baiksis pasaka motina sako kai prikakosi i kelnes ukininkas sako kodel turiu giri giri gagaga tavo motka ragana nuvazevo zagaru parvazevo be ragu

arnela, 2013-12-23 14:28:17

ukininkasd klause motinos motina kada baiksis pasaka motina sako kai prikakosi i kelnes ukininkas sako kodel turiu