Senų senovėje mūsų šalyje nebuvo daug miškų. Buvo daug plynių, dykynių, pelkių… Kai užpuldavo priešai, sunku būdavo pasislėpti.
*
Zvimbė ore strėlės – krito mūsų kariai. Kardais juos priešai kapojo, aštriomis ietimis badė. Sunkiai sužeisti kariai šliaužė link namų, nagais kabindamiesi į žemę. Visus nagus nusilaužė, bet namų taip ir nepasiekė… Naktį atrodė, kad žemė dejuoja, bet iš tiesų tai mirštantieji paskutinius žodžius tarė…
*
Dieną į mūšio lauką atėjo karių motinos ir seserys, broliai ir vaikai. Graudžiai verkdami, tarp šimtų mirusiųjų jie ieškojo savo artimųjų. Sūrios ašaros krito ir susigėrė į žemę…
*
Daug, oi daug tokių mūšių buvo! Gal mūsų šalis visai būtų pražuvusi, bet negali gi būti, kad gimtoji žemė nepadėtų! Ten, kur krito kariai, pradėjo augti medžiai. Aukšti, vešlūs, tvirti medžiai, galingi kaip kritusieji kariai. Vis daugiau ir daugiau. Visas mūsų kraštas apaugo miškais. Kautis su priešais pasidarė lengviau: miške gali ir pasislėpti, ir užpulti iš miško netikėtai gali, ir strėlės miške nepavojingos. Bet ir bėdos gali sulaukti miškuose…
*
Laimėjo mūšį mūsų kariai! Lėtai per miškus traukė namo. Paklydo… Maistas baigėsi ir atsigerti nebeturi. Kaip tyčia tose vietose – nei upelio, nei ežerėlio… Sugulė po medžiais kariai, troškulys juos kankina. Ėmė vienas karys kastuvėliu kasti žemę, požeminio vandens ieškoti. Ir staiga ištryško gaivaus, šalto vandens šaltinis! Puolė gerti kariai ir pajuto, kad sūrokas tas vanduo. Dabar mes tokį vandenį vadiname mineraliniu. Nutilo kariai, nuleido galvas supratę, kad tas vanduo – tai kadaise pralietos ašaros, gailintis žuvusiųjų. Ilgus metus jos kaupėsi žemėje ir štai dabar išgelbėjo karžygius! Žemė visada visiems teisingai atsilygina.
Atsakymai
Burgis, 2012-05-30 20:10:55
Įvertinsite?…
Is arciau, 2012-05-30 22:37:42
Liudna pasaka, kaip pvz. Anderseno 🙁
VIlius J, 2012-05-31 11:10:34
O kur būtų galima rasti daugiau Jūsų “pasakų”?
Burgis, 2012-05-31 13:30:36
Viliui: beveik visos buvo skelbtos šioje svetainėje. Kai kurias jau pamiršau, nes neužrašiau… Neseniai gi pradėjau kurti, nes neseniai anūkėliai pradėjo reikalauti – dar, dar, dar!
Beje, šios pasakos jautresniems sekti nereikėtų. Mano saulutės pernelyg jautriai reaguoja. Palauksiu, kol paaugs.
brolis Grimas, 2012-06-01 09:41:50
jau ir man konkurentų atsirado- gal čia mano broliukas jaunesnysis