Tai atsitiko ne senų senovėje, o visai neseniai…
Mažosios Marijos tėvai išvažiavo į tolimą šalį, močiutė išvažiavo slaugyti sergančios savo mamos, kuri gyveno toli toli prie jūros. Marija liko namuose su seneliu.
Vieną vakarą skambina močiutė ir sako:
– Slaugiau, slaugiau savo mamą, sunkiai dirbau, labai pavargau ir blogai jaučiuosi. Atvažiuokite man padėti…
Senelis labai myli savo žmoną, Marija labai myli savo močiutę, todėl abu iškart suskato ruoštis į kelionę.
Išvažiavo anksti ankst ryte, dar buvo tamsu. Kelias tolimas.
Pradėjo snigti. Pakilo vėjas…
Automobilis vis labiau kliuvo už vėpūtinių, o pūga vis stiprėjo…
Marija, sėdėdama automobilio gale, staiga pamatė, kad jų automobilis virsta žvėrimi! Juodas variklio gaubtas staiga pasišiaušė gaurais, automobilis pradėjo riaumoti kaip žvėris ir jau ne važiavo, o šuoliavo per pūgą vos įžiūrimu keliu. Marija susigūžė iš baimės savo kėdutėje. Dar baisiau jai pasidarė, kai pamatė, kad senelis jau nevairuoja automobilio, o tik laikosi įsikibęs į vairą ir iš baimės išplėstomis akimis žiūri, kur tas juodas žvėris juos nuneš…
Staiga prieš juos iš pūgos išniro kitas žvėris! Raudonas kailis, akys kaip lempos, nasrai pražioti! Nespėjo Marija nė surikti, žvėrys puolė vienas kitą, pasigirdo baisus trenksmas, o po to viskas paniro į tamsą… Marija apalpo.
*
Atsipeikėjusi Marija pamatė prie mašinos stovintį vyrą. Atidaręs dureles, jis pasakė:
– Ateik, Marija, aš tave nunešiu.
Marija spėjo pamatyti, kad senelis be gyvybės ženklų sėdi už vairo, bet kažkodėl visai neišsigando, o ištiesė rankeles nepažįstamas žmogui.
Susikūprinęs vyras ant nugaros nešė Mariją per apsnigtus laukus. Keista, jis visai neklimpo į sniegą, nepaliko jokių pėdsakų. Atrodė, kad jis sklendžia virš laukų kaip šešėlis…
Marija nė nepajuto, kaip juodu pateko į mišką ir sustojo prie nedidelės trobelės.
– Eik į vidų, Marija, nebijok, – pasakė vyras ir dingo taip, kaip dingsta šešėliai.
Marija užėjo į vidų ir pamatė žilą senučiukę.
– Žinau, žinau tavo bėdą, Marija, – pasakė senučiukė. – Tu nesirūpink, gulk pamiegoti, aš viską sutvarkysiu.
Marija paklusniai atsigulė į lovą, bet dar spėjo pastebėti, kad senutei ant smakro yra apgamas, labai labai panašus į tą, kuris yra ant jos senelio smakro.
– Ką tai galėtų reikšti? – prieš užmigdama galvojo Marija.
*
Nežinia, kiek laiko miegojo išgąsdinta ir pavargusi Marija, bet kai prabudo, iškart pagalvojo apie savo senelį, kuris liko automobilyje.
– Negalima jo palikti vieno, negalima! – pravirkusi ėmė šaukti Marija.
Bematant priėjo ta senučiukė ir maloniu balsu sako:
– Neverk, Marija, tavo senelis gyvas ir sveikas! Aš pasirūpinau, kad sniegas nutirptų ir senelis galėtų važiuoti pas tavo močiutę. Dabar jis jau ten. Tuoj ir tave nunešiu pas juos.
– Kaip tai nuneši? – nesuprato Marija. – Juk iki to miesto dar labai toli.
– Aš greitai skraidau, – nusišypsojo senučiukė. – Jau daug metų jus visus globoju, tai ir išmokau greitai skraidyti.
– Tai tu ragana?! – išsigando Marija.
– Ne, nebijok – aš tavo senelio mama, – nuramino senelė.
– Bet juk mano senelio mama seniai mirusi! – nustebo Marija.
– Visiems aš mirusi, bet jums, mano brangiems žmonėms, visada būsiu gyva, nes jūs per mane atėjote, esate į mane panašūs, esate tie, kuriems aš reikalinga.
– O kas tas vyras, kuris mane pas tave atnešė? – įsidrąsinusi paklausė Marija.
– Tai tavo senelio tėtis. Jis irgi jums padeda, kai reikia.
*
Senutė susupo Mariją į didelę šiltą skarą, mergaitės nė nosytės nesimatė, stipriai apkabino ir ūžt! – pakilo skristi.
Galite įsivaizduoti, kaip apsidžiaugė močiutė ir senelis, kai Marija pravėrė duris!
Atsakymai
Burgis, 2013-12-08 16:36:19
Supratusiems…
Adefagija, 2013-12-08 21:57:25
Šita pasaka tinkama sekti tik Trečiojo amžiaus universiteto studentams, nes labai daug senelių su senelėm.
O pabaigai trūksta didaktinės dalies, maždaug tokios: SENIAI, virš septyniasdešimties metų, nevairuokite automobilio!
*****
viskas, išeinu Kalėdinių atostogų, nes jaučiu, kad viena čia jau tik likau….
Ate!
ak, 2013-12-09 14:49:32
Bėda, kad nieko panašaus nebus – tiesiog liks sušalę lavonai ir tiek. Tad pritariu Adefagijai – jei esi nuvėsęs senukas ir nepasitiki savimi – pasėdėk namie. Tavo mirtis nieko neišgelbės. Vairuok, o ir kitus darbus daryk tik įvertines savo galimybes ir savo paslaugos poreikį. Sakykim man praneša, kad sunkiai serga mano mama? O tuo metu siaučia uraganas baisesnis už Ksaverą (jis, bent jau Telšiuose atrodė labai menkas). Aš juk ne gydytojas. Tad verta pagalvoti – ar būtina strimgalviais lėkti jos gelbėti? Jai daug maloniau bus jei nurimus uraganui, pūgai ar žemės drebėjimui aš ją aplankysiu gyvas, nei, tai, kad atsigavusi po uragano sužinos, jog važiuodamas pas ją nusisukau sprandą… O į tą dangiškąjį pasaulį su kuriuo šnekasi Burgis – na jei jis yra visi papulsime ir be ypatingų pastangų. O šiaip – jei jo nėra, tai stenkimės, kol įmanoma smagiai pagyventi šioje žemėje.
miklis, 2013-12-09 17:04:58
Visai neseniai internete atradau panašų pasakojimą, tik perteiktą ne žodžiai. Labai daug mistikos ir jausmo siužete…
http://www.youtube.com/watch?v=ycYewhiaVBk
ainana, 2013-12-09 17:54:30
Kraupi pasaka.
Afefalija, ar nebijosi eit i lauka, kai snigs, tokiu pasaku prisiskaicius ?
Burgis, 2013-12-09 22:04:06
Manęs nebedomina ta pasaka, mane jau domina kita pasaka…
*
Jis tūno tankynėje. Kiekvieną naktį jis išlenda iš ten, įsijungia kompiuterį, perskaito naują pasaką ir paspaudžia minusą. Niekas nežino, kodėl jis taip daro. Niekas jo neverčia skaityti pasakų, bet jis skaito. O gal jis neperskaito iki galo? Bet kodėl tada spaudžia minusą? O gal jam nepatinka, kad kompiuteryje atsiranda pasaka? Bet juk tada gali jos neskaityti ir minuso nespausti…
*
Ne, tu jo nesuprasi… Jis gyvena tankumyne, visas gauruotas, piktas, jis nežino, kaip sužinoti, ko jam norėti…
*
Graži pasaka?
Adefagija, 2013-12-09 22:59:20
Vat, dėl šitų dalykų (pliusų, minusų), tai turėtumėt visiškai nesijaudinti….
Tinklaraštininko populiarumas (reitingai), matuojamas lankomumu….
Deje, aš nematau skaitliuko, kiek per parą užeina pas Jus lankytojų….Manau, kad DAUG 🙂
Burgis, 2013-12-10 08:16:40
Praėjusios savaitės rekordas buvo 1400. Šiaip vidurkis yra apie 1000 per parą.