*
O, kiek dar daug lobių yra mažų salelių urvuose!
Plaukdavo pirklių laivai, piratų laivai per audringus vandenynus, suduždavo į uolėtus krantus. Išsigelbėję jūreiviai tempdavo skrynias su brangenybėmis į krantą, slėpdavo urvuose, o paskui paaiškėdavo, kad salelė maža, išsigelbėti vilčių nėra… Visi mirdavo, o lobiai likdavo.
Pavojinga jūra prie Horno rago, ten, kur pro Pietų Ameriką praplaukiama iš vieno vandenyno į kitą. Daug paslaptingų salelių yra prie to kyšulio.
Kartą vienas drąsus keliautojas mažu laiveliu priplaukė prie vienos tokios salelės ir ėmė ją tyrinėti. Žinoma, jis rado akmenimis užverstą urvą!
Nuridenęs akmenis nuo urvo angos mato – lobių lobiai! Brangakmeniai, deimantai pažirę po visą urvą. O kampe tūno kažkoks keistas žvėris. Nedidelis, bet letenos jo didelės, nagai ilgi ir aštrūs.
Išsigandęs keliautojas mato, kad tais nagais visi akmenys aplink žvėrį išraižyti – tokie kieti tie nagai. Kodėl nepuola tas žvėris? Todėl, kad viena jo koja įstrigusi į uolos plyšį, žvėris negali išsilaisvinti. Matyti, kad žvėris jau ne pirmą dieną kenčia, visai nusilpęs.
Keliautojas nutarė išlaisvinti žvėrį, bet bijo prieiti…
Staiga ant žemės jis pastebėjo keistą deimantinį veidrodėlį. Paėmė jis delno dydžio veidrodėlį, pasižiūrėjo į jį ir iš baimės vos neišmetė jo iš rankų. Veidrodėlis rodė seną seną žmogų. Žilą, barzdotą, bet vis tiek panašų į tą keliautoją. Suprato žmogus, kad mato pats save tokį, koks jis bus po daugelio metų…
Kažkaip netyčia, nepagalvojęs jis nukreipė veidrodėlį į tą žvėrį. Vargšas žvėris pamatė save veidrodyje, susigūžė, gailiai sucypė ir nugaišo. Jo kančios baigėsi…
Keliautojas išnešė žvėrį į lauką, užkasė po medžiu ir užrito tą vietą dideliu akmeniu. Tegu bus kaip paminklas…
Prieš palaidodamas urve rastą žvėrį, keliautojas nupjovė vieną jo letenos pirštą su aštriuoju nagu. Pagalvojo – gal kada gyvenime pravers įnagis, kuriuo galima akmenis raižyti.
Grįžęs į urvą, pasiėmė kelis brangakmenius, užvertė urvo angą akmenimis ir iškeliavo į savo šalį. Nepamirškite, nereikia pasiimti visų rastų turtų, reikia ir kitiems palikti. Nepamirškite, kad dideli turtai sugadina žmogų.
Savo šalyje keliautojas turtais nesišvaistė, gyveno kukliai, todėl ne dėl turtų jį įsimylėjo graži mergina. Ir vyrukui ta mergina buvo kaip likimo dovana. Sugalvojo jis jai pasipiršti ir ėmė svarstyti, ką gražaus galėtų padovanoti. Prisiminė turįs tą deimantinį veidrodėlį. Bet kaip tu dovanosi veidrodėlį, kuris sendina?
Pasiėmė jaunuolis tą veidrodėlį, išsitraukė tą aštrųjį žvėries nagą ir pradėjo veidrodžio paviršiuje raižyti savo mylimosios portretą. Vyrukas buvo talentingas, labai stengėsi, todėl portretą išraižė puikiai. Vos baigęs pamatė keistą dalyką – veidrodėlis rodė jį jau nepasenusį! Tarp raižytų portreto linijų jo paties veidas labai tiko, buvo labai gražus. Gražią porą dabar rodė veidrodėlis!
Nunešė jaunuolis veidrodėlį savo mylimajai ir paprašė: „Būk mano žmona!“
Mergaitė su džiaugsmu sutiko ir gražiai padėkojo už tokią brangią dovaną.
Keisčiausia tai, kad nuo tos dienos, kai jiedu susituokė, metai bėgo, o veidrodėlis vis rodė juos tokius jaunus, kokie jie buvo vestuvių dieną. Visi mylintys žmonės supranta – meilėje žmogus niekada nesensta.
Atsakymai
Burgis, 2015-04-02 11:38:51
Supraskite…
Sokolovas, 2015-04-02 12:18:41
GRAŽI PASAKA IR LIŪDNI KONTRASTAI
Graži pasaka. Nebuvau dar tokios girdėjęs. Dėkui…
Tačiau net ir gražiausios Pasakos “aštria briauna” ( irgi “įnagis”) kontrastuoja su tikrove, kuri itin negailestinga mėginantiems…priešintis jai.
Galima žmogui jaustis jaunam, ar bent jau “nesenstančiam”. “Koks jautiesi,-toks ir esi”- vis kartoja “makaronais ant ausų” šėlstantys optimistai. Bet…
Kai sendina kiti, kai “rūpestingai” teiraujasi, “ar pensininko nuolaidos nepriklauso”, kai …( na, suprantate), tai iš pradžių būna net pikta. O paskui…
Paskui pradedi suprast- nereikia veidrodžio kaltinti! Esi toks, kokį tave mato aplinkiniai. Tai ir yra tikrovės kontrastas, kuriam priešintis nėra prasmės.
Nesant prasmės, nelieka ir noro. Ir…
Vieną gražią dieną staiga suvoki-“viskas, aš jau senas!”. Tikrovės suvokimas- irgi pergalė! Ir “žvėries įnagis” tuomet jau ne toks baisus atrodo…
Veidrodėlis…Jis juk mumyse! Ir…Tikrovės suvokimas- “senas jau esu!”.
Suvokimas…Po jo neapmaudu, ir kai ( dar ne pensininką) pensininku “pagarbina”. Ir kai….
Ir…Mirti jau neatrodo baisu. Juk Mirtis- irgi Tikrovės dalelė. Svarbu suvokti, jog stebuklingi veidrodėliai apšviečia tik nuostabių pasakų erdvę…
Suvokimas…Yra kaip yra…
qwerty, 2015-04-02 12:43:40
Sokolovai, yra užtikrintas būdas senatvės problemą padaryti beveik niekingai maža, bereikšme. Na, bent jau tokia, kad ji pasislenka į dešimtuko galą. Pasidaryti kitų, dar rimtesnių bėdų.
Elin, 2015-04-02 13:06:21
Mėlynas, sodrus gyvenimo vaizdas…pajutau, kad skaitau itin itin įdėmiai…….užbūrė 🙂
Ketvirtadienio vėjo skaitiniai ?
Vilniete, 2015-04-02 16:18:39
Originalus pasakojimas. Gerb. Sokolovai, ar jus vilnietis? As rimtai. Gal kada reikes repetitoriaus? Ne man, zinoma 🙂
Vilniete, 2015-04-02 17:30:01
Ir buna, ir nebuna. Gyvenimas ivairus. Zmones ivairus.
Sokolovas, 2015-04-02 17:32:29
Vilnietei
Aš kaunietis 🙂
Vilniete, 2015-04-02 17:39:06
Butu nebloga knyga, jei sudetu daugeli istrintu komentaru. Nebanalu :-). Sokolovui : gaila. Vaikams gali prireikti. Man patinka jusu stilius.
Vilniete, 2015-04-02 17:39:53
Jis taip suprato.
Stebėtoja, 2015-04-02 18:14:01
Sokolovas sako: Aš kaunietis :), Aš kaunietis 🙂 nepagaus Vilnietė.
Vilniete, 2015-04-02 18:20:50
Nepagaus 🙂
apropos, 2015-04-02 20:31:50
Nežinau, gal čia kažkas sutrikę ir kažko man nerodo, bet užeinu štai į komentarus ir randu tikrą jovalą be ryšio. Komentarai panašūs į bepročio užrašus. Dar ir dingsta tiesiog akyse, beskaitant. Kas čia dedasi? Hakeriai kokie įsisuko, ar poltergeistas?
Burgis, 2015-04-02 20:37:33
apropos: aš dirbu… Daug kartų aiškinau lankytojams, kad čia nediskutuotų su tais, kurie ateina tik išlieti pyktį. Tų vargšų komentarus ištrinu, bet tada lieka nesuprantami kiti komentarai. Trinti viską? Uždaryti svetainę?
Trakimas, 2015-04-02 20:57:16
Jaunysteje as irgi skaiteu pasaka,kuri vadinosi “Stiklo karoliuku zaidimas”.Nepamenu,kas ja parase,taciau iki siol mano proteli yra apsupes kazkoks rukas del to.Ten irgi kazkokia elitine mokykla buvo,bet ne prie jokiu “uznugario universitetu”,o tiesiog savaime.
apropos, 2015-04-02 20:58:14
Aš tai suprantu. Bet ką gali žmonės pamanyt, pirmą kartą užėję? Kad į durnamį pataikė? Manau išeitys galimos dvi: uždaryt komentarus ir tegu skaito kaip laikraštį kam patinka; arba persikraustyt į facebooką. Argi jums negaila savo laiko ir sveikatos su durniais kariaut?
Trakimas, 2015-04-02 21:07:15
Manau,kad gerb. Burgis per daug savo karjeros metu velesi i kompromisus.Jo sukurta gimnazija neturejo buti prie kazkokio “universiteto”,su kuriuo reikia kazka derinti ir siekti kompromiso.Burgio gimnazija turejo buti nepriklausoma “stiklo karoliuku zaideju’kolegija,kur tave “sutinka,kai ateini ir paleidzia,kai-isheini–“
Sokolovas, 2015-04-02 21:18:29
Trakimui.
O kaip jūs tai suvokiate praktiškai? Jei ne universitetas, tai kitos švietimo institucijos valdys…Manau, kad KTUG priklausymas universitetui ilgą laiką kaip tik ir saugojo KTUG nuo “vanagų-reformatorių” užmačių. Bet, aišku, tik tol, kol Universiteto vadovybei tokios mokyklos reikėjo.
O “visiškos nepriklausomybės”, kaip yra gerai žinoma, nebūna niekad ir niekur.
Trakimas, 2015-04-02 21:24:24
Burgis “pykstasi” su daugeliu kitu sukurtu kodeksu.Nu ir kas?Jis bando karoliukus suverti i savo “kodeksa”.Jis yra nepaprastai astraus proto ir tuoj pat pastebi klasta.Ir reaguoja i ja labai emocingai,nes ta klasta labai vulgari.O gal komentatoriai galetu gerb.Burgiui “nuplauti kojas”?Proga kaip tik yra.
Trakimas, 2015-04-02 21:39:55
Sokolovai.Burgis universitetui siunte savo ishpuoseletus “genijus” uz tam tikra universiteto palaikyma.Todel jis nebuvo laisvas-jis turejo derintis ir derinti.Betgi mes zinome,kad gerbiamas Bronislovas niekaip netelpa i situos siaurus remus.Gal but daba reiktu tik tylom pabuti salia Bronislovo,patapsnojus jam per peti.Be zodziu—
Burgis, 2015-04-02 21:41:39
Ačiū jums, norintiems pabūti šalia. Nekenčiu laisvadienių!
apropos, 2015-04-02 22:18:42
Trakimai, jūs turbūt žinot, kiek KTUG gimnazistų per 25 metus stojo į KTU? Pasidalinkit, nudžiuginkit visus tom žiniom. Bet kiek aš įsivaizduoju, tai didžiausia dalis gimnazistų eina į mediciną Kaune arba Vilniuje. Dar koks 10-20 turbūt užsienyje, kai kurie į tikrai geriausius universitetus. Nu ir likusieji kas kur – gal kas netyčia pataiko ir į KTU. Bet tikrai ne tiek, kad tai būtų motyvas KTU išlaikyti gimnaziją. Motyvai greičiausiai šiaip idėjiniai. Realios apčiuopiamos naudos ir išmatuojamos naudos KTU vargu ar gauna. Nebent reklamos pavidalu.
Trakimas, 2015-04-02 22:24:17
Apropos:)Jus “izivaizduojat” ,o as turiu pagristi faktais?Kazkaip nekorektiska.Jei Jus -ziadziate,tai leiskite ir man laisviau interpretuoti.
apropos, 2015-04-02 22:38:39
Trakimai, taigi tamsta iškėlėt versiją, kad p. Burgis siuntė KTU savo “išpuoselėtus genijus”. Ne aš tą sugalvojau. Tai kiek tų genijų susidarė per 25 metus?
Sokolovas, 2015-04-02 22:40:01
VARDAN BENDRESNIO KONTEKSTO
Be abejo, į KTU stoja vis mažiau gabių jaunuolių. IR NE TIK IŠ KTU GIMNAZIJOS. Dabartinio KTU tragedija ne tik “motyvų kaitoje”. Šis veiksnys tėra vien pasekmė. Pažvelkime- vis labiau supaprastinamos matematikos dėstymo ( studentams) programos. Atsisakoma įrodymų, būsimiems matematikams ( FMF) dėstoma tokiu lygiu, kokiu dar prieš 10 metų buvo dėstoma “elektrikams”…”To nereikia, ano nereikia…”. O kai ( prieš kokius 8 metus) vieno fakulteto dekanei B pabodo matematikos dėstytojų reiklumas, dekanė iškėlė ultimatumą- “samdysiu matematikus iš svetur!”. Esą atsisakys katedros dėstytojų. Ir…Reikliausioji dėstytoja buvo atleista į pensiją, programos sumažintos perpus…
Ir kituose fakultetuose jau matematika dėstoma bene kolegijų lygiu…
Aišku, tokiam universitetui KTUG lygio jaunuolių nereikia. Taigi, dviračio čia niekas neišrado…
P.S. Sutikau prieš porą mėnesių docentą R.M. Nustebau išgirdęs, kad ir jis jau atleistas į atsargą…”Juk dabar jiems jau viso to nereikia”- su liūdna šypsena ištarė humoro jausmo lig tol niekad neprarasdavęs docentas…
Jonas, 2015-04-02 23:02:19
Gerb. ponai Sokolovai, jūs ko gero ir vyresnis už mane, ir daugiau gyvenime matęs, bet būkit geras nerašykit traktatų 🙂 Niekas vistiek visko neskaito. Čia ne interpretacija, kad reiktų 2 A4 formato lapus prirašyti… Tuo labiau kad jūsų išdėstymus komentarus galima trumpint, pvz paskutinį aš sutalpinčiau į 3-4 eilutes 🙂
sonata, 2015-04-02 23:04:36
Trakimui: Stiklo karoliukų žaidimas – Hesės kūrinys. Man stipriausia jo frazė: “Yra milijonai tiesos veidų, bet tik viena tiesa”. Ir ne į temą: šiandien mano būsimas “programeris” papasakojo tokį studentišką nutikimėlį – rašydamas matematikos koliokviumą, įterpė Getės posmelį. Neišmanau matematikos, bet matyt tai buvo “į temą”, nes dėstytojas paklausė: “Ar tik ne iš KTUG būsi?”. Išvados?
Jonas, 2015-04-02 23:06:37
O kad neatrodytų, kad tuščiai čia rašau, parašysiu pavyzdį (atsiprašau už “double” komentarą”):
Sokolovas, Balandžio 2 22:40
Be abejo, į KTU stoja vis mažiau gabių jaunuolių. Deja, bet tai lemia supaprastintos matematikos programos. Per žemas lygis, kas praeityje bandė jį kelti, dekane B prieš 8 metus atleido… Nejaugi universitetams nereikia KTUG matematikų?
Sokolovas, 2015-04-02 23:13:12
Jonui.
Dėkui. Bet…Dekanė neatleido matematikos dėstytojos. Ne jos kompetencijoje, katedra ne jos…
Tik susiklostė situacija, paspartinusi šiuos veiksmus.
skaitytojas, 2015-04-03 09:38:37
Spėju,kad vieno pirmųjų lietuviškų kosminių palydovų KTU kūrėjai baigė KTUG? Gal ir kai kurie su NASA bendradarbiaujantys KTU mokslininkai taip pat?
Trakimas, 2015-04-03 16:44:12
Sonatai:Rasydamas komentara as iterpiau ir fraze „sutinka,kai ateini ir paleidzia,kai-isheini–“.Ji yra paimta is Kafkos “Proceso”.Ir kokios isvados?:)
sonata, 2015-04-03 21:09:50
Trakimui: siekiamybė tam ir sugalvota, kad jos reikia siekti (žinoma, jei tam yra vidinės jėgos). Paskui neegzistuojančią mėlynąją paukštę? Tinka. Geriau, nei paskui nušiurusią realią varną.
Trakimas, 2015-04-03 21:23:36
Sonatai: Ar skaitete “Procesa” bent viena karta?
Trakimas, 2015-04-03 21:32:18
Mieloji Sonata.Genialusis neeuklidines geometrijos kurejas Lobacefskis mokslus krimsti galejo tik begaliniai atsidavusios jo motinos deka.Taciau jo darbas niekuo nesisiejo su gyvenimo realybe.Jis vede stora ,bjauria turtinga nusiurusia boba,o pats pamazu apako.
Trakimas, 2015-04-03 21:43:36
Sonatai:Mes cia kalbames apie Bronislovo situacija,kurios negalime suvokti labai asmeniskai,nes daug ko nezinome.Zinome tik puikius statistinius duomenis-tukstancius pukiai baigusiu abiturientu,kurie garsina gerb. Burgio gimnazija.
sonata, 2015-04-03 22:18:34
Trakimui: 1.Skaičiau.2,5 karto. Psichastenija ne man. 2. Gal ta ” stora, bjauri turtinga nusiurusi boba” pelnytai buvo mylima Lobačevskio? Ar su nemylima galima susilaukti tiek vaikų? Beje, kiekvienas vyras gauna tokią žmoną, kurios yra vertas. Net ir genijus. 3. Pasaulį suvokiame asmeniškai. Kol kas dar nesame “totaliai standartizuoti”, nors labai to siekia šios žemės galingieji.
Trakimas, 2015-04-03 22:32:18
Sonatai: Kafka skaiciau begalybe kartu.Daugybe kartu del techniniu nuorodu kitu autoriu textuose.Tiesiog yra nuoroda i citata ar saltini ir negali jos ignoruoti,kad suvoktum konteksta.Teip-nesame totaliai standartizuoti,nes kai kurie “nesistazuoja” standartizavimo kalvese ,o tobuleja individualiai:)