Jūs, vaikai, žinote, kokie dabar išmanūs telefonai ir kompiuteriai! Telefonas prisimena, kas skambino, kada skambino, kompiuteris gali surasti ką tik nori bekraštėse interneto platybėse.
Tėvai pirko vis išmoningesnius telefonus, kompiuterius ir nė nepastebėjo, kada jie susimokė paišdykauti. Viena dieną telefonas pats paskambino mamytei ir tėčio balsu pasakė:
– Šiandien iš darbo grįšiu penktą valandą. Prieš tai užsuksiu į parduotovę ir nupirksiu duonytės, pienuko…
Mamytė apsidžiaugė! Tėtis retai taip anksti grįžta iš darbo…
Bet štai jau penkta valanda, šešta, septinta, o tėčio vis nėra… Mamytė pradėjo nerimauti, vaikučiai nusiminė. Tėtis grįžo tik devintą valandą vakaro! Mamytė pradėjo bartis, o tėtis nustebo:
– Taigi aš tau per pietų pertrauką skambinau ir sakiau, kad grįšiu vėlai, pas mus svečiai iš Anglijos atvažiavo. Dar ir žinutę iš kompiuterio elektroniniu paštu pasiunčiau.
Pasižiūri tėvai į kompiuterio, į telefono atmintines – jokių pėdsakų, kad skambinta, kad žinutė siųsta! Suprato tėvai, kad telefonas su kompiuteriu susimokė ir pradėjo juos apgaudinėti.
– Rytoj vešime juos remontuoti! – pareiškė tėtis.
Telefonas tai išgirdo. Ir kompiuteris išgirdo. Kai tėvai sugulė, telefonas patyliukais pasišaukė šuniuką. Tėvai net nežinojo, kad telefonas per porą metų išmoko šuniuko kalbos! Nieko nuostabaus, ir vaikai per porą metų išmoksta kalbos, o telefono atmintis nepaprasta – elektroninė! Viską prisimena, nieko nepamiršta, todėl mokytis telefonui nesunku.
Šuniukas atbėgo, telefonas jam šunų kalba pasakė:
– Nunešk mus į garažą, į automobilį! Bėgsime iš namų, mus nori remontuoti.
Šuniukas sugriebė dantimis telefoną ir nunešė. Po to nunešė kompiuterį.
Tada telefonas pradėjo skleisti tokį keistą garsą, kad automobilis užsivedė be raktelio! Mat telefonas jau buvo perpratęs elektroninį užvedimo mechnizmą.
Laimė, tėtis nuo garso pabudo, nubėgo į garažą, čiupo nuo sėdynės telefoną, kompiuterį ir sukišo juos į maišą.
Kitą dieną tėtis nuvežė telefoną ir kompiuterį į dirbtuves. Meistrai išėmė iš jų tokias nedideles atmintinių plokšteles, ištrynė ten sukauptas visokias išdaigų programas ir visur elektra surašė:
– Nemeluok! Nemeluok! Nemeluok!
Nuo to laiko nei kompiuteris, nei telefonas daugiau nemeluoja. Nei tėčiui, nei mamytei. Niekam.
Atsakymai
Burgis, 2012-07-19 18:11:30
Ačiū?…
juokinga, 2012-07-20 09:46:06
Gera pasaka. Drąsiai gali pretenduoti į gaidiškiausios metų pasakos titulą.
Fa, 2012-07-20 09:49:59
O mane žavi Jūsų žaismingumas:-) Drąsiai galite sekti mažiems ir dideliems.
Rasa, 2012-07-20 10:02:35
Juokinga: abejoju dėl pasakos, bet tu tai tikrai gaidiškiausias šių metų komentatorius, pernai juo buvo Vaderis. Tik kai čia ne gimnazistai rašo, tai negausi apdovanojimo 🙂 Ar tu dėl to įsižeisi? Manau tikrai ne, nes tu nori taip rašyti, tau juokinga. Ir aš nemanau, kad tai blogai. Va ir aiškus paaiškinimas, kodėl kai kas yra nusipelnę gauti “gaidžius”.
Jei vertintų daug tavo draugų, panašių į tave, aš gaučiau “gaidį”, tarkim už savo saldžius parašymus. Ir tai irgi būtų linksma, jei kitam supratime mano nuomonė atrodo gaidiška.
Burgis, 2012-07-20 10:12:22
Jūs man padėkite suprasti, kur dabar yra tas „juokinga“? Galimybės dvi: „zonoje“ arba ligoninėje. Kitaip sveikas žmogus jokiu būdu kasdien nerašinėtų po kelis komentarus vienoje svetainėje. Net jei labai norėčiau „įkasti“, net jei labai mėgaučiausi savo gebėjimais rašyti kandžiai, ir tai net už didžiausius pinigus to nedaryčiau. Daryčiau tik trimis atvejais: jei būčiau „zonoje“, jei būčiau ligoninėje (nesvarbu, kuriame skyriuje…) ir jei būčiau kvailys.
Rasa, 2012-07-20 10:24:50
🙂 Manau, kad belenką daugiausiai žmonės rašinėja būdami darbe, kuriame nėra ką veikt. Tai tiesiog juos palinksmina ir tiek.
Burgis, 2012-07-20 12:58:04
Rasai: pagalvojau, kad reikia patikslinti. Komentuoti galima vienoje svetainėje kad ir keliasdešimt kartų per dieną, jei siūlai, klausi, diskutuoji. Bet kokia prasmė rašinėti vien šlykštukus? Gal jis įsivaizduoja, kad taip gelbsti pasaulį? Ne pirmas toks…
*
Jūs ne viską matote, kartais šį tą ištrinu, bet man nuobodu… Štai dabar ištryniau porą to vargšiuko komentarų, pamatysite – tuoj vėl parašys…
Nesakysiu, 2012-07-20 13:24:44
Iš pradžių pamaniau – labai jau plokščia pasaka su netikusia personifikacija ir labai humaniška pabaiga telefonams – kompiuteriams. O tema labai skaudi vienai šeimai. Vaikus teko grąžinti iš stovyklos tėvams. Apatija viskam, išskyrus tuos pasakos blogiukus. Tėvas – vieno iš didžiausių Lietuvos verslų menedžeris…
Saulius, 2012-07-20 18:50:10
Kiekvienai sriubai savas pipiras, – čia apie juokinga ir šią svetainę.
Brigita, 2012-12-09 20:45:11
Labai grazi,juokinga bei faina pasaka.
:]