Senstelėjęs vyras sėdėjo ant savo namelio laiptų ir liūdnai žvelgė į nueinančią vasarą, į ateinantį rudenį. Niūrūs debesys slinko dangumi. Vasaros, puikios vasaros prisiminimai žadino ilgesį ir graudulį…
– Fiūūūt!
Vėjo sūkurys, pakėlęs nuo žemės nukritusių lapų tiek, kad net į vežimą netilptų, lėkė per lauką, per kelią, įsiveržė pro vartus ir ūmai sustingo prie pat vyro kojų. Lapai nukrito žemėn, ir iš to sūkurio vidurio išniro burtininkas! Auksu tviskantis apsiaustas, aukšta spalvota kepurė, ilgi žili ūsai – iškart supranti, kad tai burtininkas.
– Neliūdėk, – pasakė burtininkas, – bus gera žiema, bus puikus pavasaris…
– Kaip tu supratai, kad aš liūdžiu? – pertraukė burtininką vyras.
– Aš pažvelgiau į tavo akis ir perskaičiau tavo mintis, – atsakė burtininkas.
– Fiūūūt! – vėl suūžė viesulas, įsuko burtininką į lapų stulpą ir nunešė per laukus.
Vyras parėjo namo, priėjo prie veidrodžio ir ėmė žiūrėti į savo akis. Nieko ypatingo… Nieko negalima perskaityti…
Tuo tarpu parėjo vyro žmona.
– Ar tu mane myli? – mintyse paklausė vyras. Balsu to klausti jokiu būdu negalima! Kodėl? Kai užaugsite, aš jums papasakosiu, dabar tai – paslaptis!
Taip mintyse paklausęs, pažvelgė žmonai į akis ir pamatė: myli, labai myli! Taip aišku viskas apie tą meilę, lyg būtų knygoje parašyta!
Tuo tarpu – bumpt! Į lango stiklą pataikė kamuolys. Vaikai kieme žaidė futbolą…
Vyras išlėkė į kiemą, čiupo už rankos savo sūnų ir ėmė jį barti, tačiau netyčia žvilgtelėjo į vaiko akis ir neteko žado!
– Tėti, nebark manęs taip griežtai, – buvo parašyta liūdnose berniuko akyse, – žaidžiant juk visko pasitaiko…
– Ak, kodėl aš taip pasikarščiavau, – susikrimtęs pagalvojo tėtis. – Juk tai mano sūnus, mano mylimas sūnus!
Vienos tos minties užteko, vieno žvilgsnio užteko, kad vyras sūnaus akyse pamatytų stebuklą: vaiko akys, tikrasis jo sielos veidrodis, staiga pasikeitė, nušvito ir jose buvo parašyta:
– Ačiū tau, tėti! Aš tave labai myliu!
Atsakymai
Burgis, 2014-11-18 20:19:26
Savaitgalio kūryba…
Iš šalies, 2014-11-18 21:52:24
Sapienti sat?
qwerty, 2014-11-18 22:25:51
Kada nors, kuomet baigsis visi tie skandalai, tuomet gal parašysiu pagal šią pasaką vieną dalyką…dabar negalima…
V.T., 2014-11-19 11:00:34
Pasaka nuostabi!Tai tikra gyvenimo pasaka!Atrodo,kad kažkiek širdyje tvenkiasi labai mažas ramumo lašelis…Tai jau geriau,nei kiek anksčiau.Akys visada daug ką pasako,o protingos,jautrios,mąstančios asmenybės-tiesiog tikras sielos atspindys.Tad šio metu ,to veidrodžio gal ir nereikia…nes norint, bet ką ,daugiau pažinti mes nepasistatome šalia savęs,visų pirma,veidrodžio,o po to sakome-pažvelk man į akis…noriu aš tave daugiau suprasti…pažinti…
Pasakas sekti ir rašyti visada patartina,juk ir patiems mažiausiems savo vaikams viską pradedame pasakoti nuo pasakų,įvairių sėkmingų burtininkų…
Mindaugas, 2014-11-19 15:59:43
Panašu i a.a. R.Granausko kūryba – o realybėje dažnai būna ne taip ,kaip norėtum , tada pasakas skaitai ir džiaugiesi ….bet viskas anksčiau ar veliau susitvarko i r būna gerai – tai irgi teisybe.