Pasaulis mato mus!

Dates: July 19 – August 1, 2011

Location: Istanbul

Topics:International Migration

Official language: English

Activities: Debate workshops, competition and social activities

Target group: High school students, coaches and teachers of debate, individuals interested in developing debate skills and programs

***

The semi-finals for the IDEA Youth Forum 2011 are under way – and its an all USA-Lithuania affair. Team USA from Hunter College High School in New York is competing against Lithuania 2 in the first semi-final. In the other semi-final, the team from the Academy of Higher Learning in California is competing against Lithuania 1. The motion they are debating is : “Governments should prioritize visa applications from applicants who have similar cultural backgrounds to its own”.

***

Valdone Kolaityte:

Atsiprasau uz ne lietuviskomis raidemis parasyta laiska, bet skubu pranesti (kol dar negrizome is debatu turnyro), kad lietuviu komanda uzeme 3-iaja vieta pasauliniame Karlo Popper’io debatu turnyre = Idea Youth Forum. Buvome apdovanoti bronzos medaliais, nusileidome tik dviems JAV komandoms. Viso turnyre dalyvavo 52 komandos is ivairiu pasaulio saliu: Ugandos, Zimbabves, Kanados, JAV, Cekijos, Pietu Korejos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Slovenijos, Slovakijos, Serbijos ir kt.

*

http://www.idebate.org/ideaforum/?p=1095

***

Nuoširdžiausiai sveikinu komandos nares – KTU gimnazijos moksleives: Valdonę Kolaitytę ir 2011 m. Sausio 13-osios stipendijos lauretę Laurą Lipinaitę!

Atsakymai

Petras Ražanskas, 2011-07-25 21:29:57

Iš pateiktos informacijos darau išvadą, kad Lietuva užėmė ir ketvirtą vietą. Labai labai neblogas rezultatas, džiugu 🙂

Laura Lipinaitė, 2011-07-26 09:25:40

Direktoriau, Jūs turbūt kažką supainiojote, nes aš (=Laura Lipinaitė) nedalyvavau IDEA Youth Forum (dar tik dalyvausiu World Schools Debating Championship) 🙂 Su Valdone komandoj kartu buvo gimnazistė Irma Pacevičiūtė 🙂

Burgis, 2011-07-26 09:57:32

Laurai ir visiems: taip ir galvojau, kad supainiosiu! Rašiau namuose ir rizikavau… Bet tai, Laura, tau avansu – dabar irgi turi laimėti! O Irmai Pacevičiūtei – triskart valio!

Burgis, 2011-07-26 09:58:57

Dar pamiršau parašyti svarbiausia – atsiprašau visų, ypač Irmos.

Vaiva, 2011-07-27 08:55:51

Šaunu! Bet kyla klausimas man, kodėl pas mus, Lietuvoje, aukštos kokybės vidurinės mokyklos, t.y. žemesnė mokymosi pakopa, kurios paruošia tiek gerų mokinių ir iš kitos pusės “nusenę” universitetai ir panašios mokymosi įstaigos, kad baigę vidurines dauguma mokinių kelia sparnus į užsienio universitetus arba bent jau bando ten pakliūti…

D., 2011-07-27 10:40:01

p. Burgi, įrašo tekstą tai galėtumėte jau ir pataisyti 🙂

Petras Ražanskas - Vaivai, 2011-07-27 15:17:26

Pas mus aukštos kokybės vidurines mokyklas galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, o visos kitos mokyklos gamina (norėčiau pabrėžti šitą žodį, gamina) produktus egzaminų išlaikymui. Dėl to, kad Lietuvos universitetai yra „nusenę“, taip pat nesutikčiau, gerų specialistų juose netrūksta. Manau, viskas susiveda į prastus (ir nepagrįstus) stereotipus bei tai, kad studijuodamas užsienyje jaunuolis yra labiau motyvuotas (atsakomybė didesnė) nei Lietuvoje, nes Lietuvoje jis visada galės apkaltinti dėstytojus, kad jo „nesudomino“, kad „sistema bloga“, kad „vadovėliai ir dėstytojai pasenę“, nesvarbu, kad visas paskaitas jis pragėrė ir pasirodė tik pirmajame koliokviume, kad jis nesupranta nė mažiausios dalies to, kas jam sakoma, nes mokykla jo neparuošė užtektinai.

Nesakau, kad nėra problemų ir iš universitetų pusės. Yra ką gerinti ir juose, tačiau aš pradėčiau problemas spręsti nuo studentų motyvacijos. Tarkim, priimti jų keliagubai mažiau.

Ignas, 2011-07-28 06:24:36

Vaiva, galbut nebusiu visai teisus, bet manau dauguma paciu geriausiu mokiniu paruosia ne mokyklos, o jie pasiruosia patys. Mokytojai nebent paskatina.. nors butent toks ju darbas ir turetu buti.

laisvamanis, 2011-07-28 16:01:39

sveikinu Marijoną Petrauską – sidabras IOI 2011 !

Smokas, 2011-07-29 09:25:25

žmogus klausia . Gal kas atsakyti gali ?

Nepris, 2011-07-29 10:03:27

…Lietuvos moksleiviai ne pirmą ir anaiptol ne antrą kartą tampa pasaulio mokslinių olimpiadų prizininkais, savotiškais jaunių mokslo prizininkais. Tai neblogai. Ką ten neblogai, net labai gerai! Tačiau – dėmesio, klausimas: kur visi tie didesni ar mažesni moksliniai čempionai dedasi, kur jie dingsta, kur išnyksta kaip dūmas neblaškomas vėjo?

Problema ne ta, kad žmonės siekia per daug ir jiems nepavyksta, o kad siekia per mažai ir jiems pavyksta.

Smokas, 2011-07-29 10:14:32

taikliai Jūs čia, Nepri. Ir dar galėčiau pateikti n citatų įvairių veiklos sričių žmonių nuo profesorių iki gamyklos inžinierių, kurie klausia to pačio. Kur jie yra ? Jie yra Adomėnas, Užkalnis ?

oras, 2011-07-29 10:17:46

Smokas> Ir vel mokslo zmones kimba, kad jiem per mazai demesio ir lygina su sportu. Juk sportas yra sukurtas zmoniu pramogai, poilsiui. Tai zmonems idomu ziureti, neskaitant kokia ju profesija ir panasiai. Tie patys fizikos olimpiados prizininkai, po moksli metu gali atsipalaiduoti ir paziureti cempionata. O juos laikancius egzamina nelb kas ziures. Tai sukurta ziurejimui, hobis. Lietuvoj populiariausias – krepsinis. Ir tai normalu kad iskabinti zenklai, euforija tt. Jei toks susidomejimas butu tais fizikais juos transliuotu tiesiogiai, jei butu toks susidomejimas tai ir sveikintu kaip krepsininkus. O dabar yra, kaip yra, ir normalu, kad sveikinimai vyksta savoj terpej. Juk tarkim boksininkas, fechtuotojas – Lietuvos cempionai, irgi pyksta, kad nera paramos, nera demesio. Viskas krepsiniui. Pagal populiaruma – sava sveikinimu, euforijos, demesio terpe. Ir nieko cia nepakeisi.

Nepris, 2011-07-29 11:46:22

Dėku, Smokai. Mintis pasiskolinta, bet šioj vietoj tinka, atrodo.

Dar galvočiau, kad temas verta išskirti:

a) kodėl visuomenė sparčiai bukėja ir jaunesnioji karta nepajėgia įgyti bent kiek rimtesnės kvalifikacijos net vienoj specialybėj?

b) kodėl progresyvus jaunimas praranda polėkį ir ištirpsta sėkmingų vidutinybių masėje?

Smokas, 2011-07-29 12:06:02

na visų pirma gal reikėtų pažiūrėti į temos antraštę. Šūkiai daugiausiai adresuojami ne į sąmonę, bet į pasąmonę iš kurios jie dažniausiai ir generuojasi. Ir kas dabar gali prikišti, kad tikslas nepasiektas ? Pamatė ! 🙂

petras, 2011-07-29 13:03:54

o gal tiesiog žmonės pradėjo daugiau dėmesio skirt ne mokslo dalykams, o savo gerbūviui. juk kokis nors gamtos mokslų čempionas gali pvz. susigundyt dirbt labai pelningą darbą, bet nekurt nieko naujo. nerealizuot savo potencialo. aš galiu tik įsivaizduot, bet man atrodo garsieji atradėjai išradėjai ar šiaip mokslininkai gyveno turbūt su daug mažiau laisvalaikio nei įprastas žmogus. ir materialiai apsirūpinę buvo turbūt ne ypatingai. o šiais laikais daug kam pinigas labai svarbu. tikiuosi aš klystu :)) arba šiaip gal lietuvaičiai nelinkę kažką išradinėt ar atrast.

Smokas, 2011-07-29 13:15:40

Petrai, Jūs lietuvišką skutimosi kremą pamiršote.

Smokas, 2011-07-29 13:41:12

buvo toks atsitikimas iš gyvenimo. Įmonė eksportuoja tam tikrus gaminius užsienio užsakovui. Dalis produkcijos vežama tiesiai į prekybinius sandėlius, kita žymiai mažesnė dalis užsakovui į kabinetą. Užsakovas yra iškėlęs aukštus kokybės reikalavimus, tad tenka kažką galvoti kaip jį patenkinti. Kaip pagerinti bendrą kokybę nei vadovybė, nei vykdytojai neišmano, tai buvo pasitelktas išradingumas. Ta dalis kuri keliauja tiesiai pas užsakovą yra “išpuoselėjama” dailiomis vadybininkų rankelėmis. Po sužavėto užsakovo laiško, bendrame susirinkime vadovybė pagyrė už išradingumą. Tas pats triukas – PAMATĖ ! 🙂

Smokas, 2011-07-29 15:31:13

na kadangi Lietuva yra moralės, išminties ir Dievo ekspertų kraštas (Su Dievu kas antras yra asmeniškai butelį gėręs), tai nepatogių klausimų daugiau neužduosiu. 🙂

Ignas, 2011-07-29 21:05:59

Yra esminis skirtumas tarp gebejimo gauti gerus ivertinimus mokykloje/universitete ir tarp gebejimo laimeti didelius mokslinius apdovanojimus. Norint suzibeti pazymiais, aukstais testu ivertinimais, reikia gebeti gerai ismokti tai, kas jau yra sukurta. Daznai uzduotys buna tokios, kad net nereikia suprasti, kas yra sukurta, tereikia tai atsiminti. Norint laimeti dideli mokslini apdovanojima – reikia gebeti kurti, originaliai mastyti. Ar sie gebejimai yra ugdomi mokykloje, universitete? Pas pavienius mokytojus – galbut..

Kita problema – motyvacija. Praktiskai tik motyvuotas zmogus, kuris mokosi didziaja dalimi todel, jog jam tai yra idomu, jis tuom zavisi ir subtiliai megaujasi gali sukurti kazka nauja. Ar bandoma sudominti? Ar bandoma motyvuoti? Matyt kaip kur, bet kiek as pamenu, dazniausiai buvo sakoma “Tu mokinys/studentas, tavo pareiga mokytis! Nesimokysi – uzauges griovius kasi! Nepadarysit namu darbu – kviesiu tevus!”. Primestos pareigos, grasinimai, bausmes.. Tai tik skatina nora slykstetis mokslu. O kartu ir gyvenimu.

Manfredas, 2011-07-30 05:48:32

Galiu tik paantrint Nepriui dėl (pa)siekimo per mažai: teko praėjusią savaitę pašnekėt su Andy Lees. Itin įstrigo viena labai paprasta frazė: “If you’re not failing, you’re not taking enough risk“.

Burgis, 2011-07-30 15:51:06

D., 2011-07-30 17:37:25

Burgiui: na jei tai labai svarbus dokumentas, tada galite pasinaudoti buhalterinės apskaitos įstatymu, kur 18 straipsnis sako:

“Taisant klaidą, klaidingas tekstas arba skaičius perbraukiamas taip, kad galima būtų juos perskaityti, ir įrašomas teisingas tekstas arba skaičius.” Šalia ištaisyto įrašo galite parašyti “pataisyta” ir nurodoma taisymo data. 🙂