Ne, tu nepasipasakosi! Net anonimiškai.
Tu gali rašinėti komentarus šen ir ten, tu gali kalbėti su kaimynais, draugais, bet tik paviršėliais, paviršėliais… Ir vis dar taip, kad pačiam, o ne jiems būtų geriau.
Pavyzdžiui, tau prireikė užuojautos. Tuoj rasi, su kuo pakalbėti taip, kad tave paguostų, labai labai užjaustų!
Pavyzdžiui, tu nori pasigirti. Bet juk negražu tiesiog imti ir pasigirti. Tai tuoj rasi būdą pakalbėti taip, kad vienus pašnekovus apimtų pavydas, o kiti pašnekovai būtų informacijos apie tavo sėkmę platintojai.
*
Pažiūrėkite, kaip išsikvėpė tie, kurių komentarus anksčiau trindavau. Neįdomu gi rašinėti, jei netrina, nesinervina (o kada aš nervinausi?). Bet pastebėkite ir tai, kad tie „mėnesienos žmonės“ niekada nieko nepasakoja apie save. Niekada nieko!
*
Čia jau buvo diskusija apie atvirumo ribas. Bet dabar pažvelkite kitu kampu: kiek tu pats linkęs atsiverti ne internete, o tiesiog sau ar pačiam artimiausiam žmogui?
*
Tarkime, pagalvok apie baimę. Bijai? Labai labai bijai? Kaip sau apie tai sakai? „Aš ne bailys, bet aš bijau“ (citata iš vienos kino komedijos)? Ar sau atsakai nuoširdžiai, kodėl bijai? Ko iš tiesų bijai?
***
Dabar šioje svetainėje aš mėnesį kitą eksperimentuosiu su savimi. Laikas.
Atsakymai
Burgis, 2014-10-30 09:27:44
Kita pradžia…
Giedrius, 2014-10-30 20:39:53
Dabartinei mano būsenai literatūra neturi žodžio.
Jeigu yra gerai, o ne blogai, jeigu buvo šiuo metu labai gerai, bet sulaukiau vien užuojautos…
Ar galime pabandyti rasti objektyvią priežastį, kodėl būna, kad galai taip nesueina? Prasta laimė? Lengvas gyvenimas – nelaimė? Bet gyventi kol kas tik taip ir tenoriu – lengvai – subalansuotai. Vargų, atrodo, jau turėjau pakankamai. Galite dabar mane ir jūs užjausti. Yra pinigų, yra darbo, yra poilsio – va ir pasigyriau, kad noras praeitų.
Tai įdomi istorija, bet visko nepasakosiu, bandysiu gintis, bet vis tiek būsiu priskirtas prie juodųjų. Pradėkime 🙂
Gera rašyti.
tupper-supper, 2014-11-07 21:37:32
Direktoriau, Jūs net palikdamas mus pasielgėte Nenormaliai. Nepykite už šį žodį, nes man jis nuostabus. Tik dėl to, jog nebijote būti Nenormalus, Jūs traukiate tiek daug žmonių, susijusių ir visai nesusijusių su gimnazija, mokslu ir šia aplinka. Mūsų tėvų bendruomenė, vaikai, tikiu ir mokytojai, dvi savaites gyvename sumaištyje. Kas tikra, o kas ne, ką daryti, kaip apginti vertybes, kurių pagrindu turime šią mokyklą? Nesuvokiu, kaip kai kas gali taip lengvai tai paaukoti… Savo tiesos, principų laikymusi Jūs esate, bent jau iki šiol buvote, garantas, jog galima būti stipriu, protingu, sąžiningu, savo nuomone turinčiu ir kitus gerbiančiu žmogumi. Netikime mes Jūsų pasitraukimu, jaučiame tai širdimi, nes Jus pažįstame. Jūs pasėjote mumyse tą grūdą, kuris neleidžia taip nieko nematyti, nesuprasti ir ramiai gyventi, kaip dabar visi siūlo. Kažkaip labai tinka žodis Susidorota, ne tik su Jumis, bet ir visais mumis. Šį įvykį prisiminsime visą gyvenimą, Jūsų išėjimą, kaip orų, o mes dar turime kiek padirbėti su savimi, ir savo veiksmais ir atsaku. Tylėti reikštų, jog per klaidą čia atėjome. Stiprybės Jums, palaikymas visapusiškas
Burgis, 2014-11-07 22:48:27
Tupper…: va, tai, ką parašei, ir yra aukščiausia klasė! Tai ir yra tavo garbės aukštuma! Va, dėl to aš ir buvau su jumis, su tokiais!
*
Nieko nereikia suprasti. Tu patikėk manimi, kaip aš patikėčiau dabar Tavimi bet kurioje gyvenimo situacijoje. Tik tiek. Neatsigręžkime. Aš gavau žiaurią pamoką, ir jūs gavote. Dabar tylėjimas ir yra mūsų pergalė! Mūsų išdidumas ir mūsų pasitikėjimas vieni kitais. Ačiū Tau už tai!
Pažįstamos anūkas, 2014-11-16 20:50:44
Labai gaila, kad taip atsitiko su Jumis, su KTUg. Labai daug esu girdėjęs gero apie Jūs ir kaip apie direktorių, ir kaip apie žmogų. Dėja nedaugelis sugeba suprasti ką turi, nepraradę ir nesuvokę.
Kalbate apie savo pasaulio supratymą, matymo išgryninimą? Manau derėtų perskaityti “PiHKAL”. Tai yra drąsus eksperimentas. Neatstumkit jos, pamatę viršelį.