Paskui pasakysi? Dabar pasakyk!

Paskutinis pavasario sniegas?

*

Kas mus pasaulyje svaigina

Labiau už moteris ir vyną?

Labiau mus, vyrus, it nektaras

Vilioja ir svaigina karas.

*

Mirtis – tai didysis virsmas, jos reikia laukti kaip nuotakos. Taip rašoma jų Korane…

*

Kaip kalbėjo Zaratustra: ne tik tu žvelgi į bedugnę, bet ir bedugnė žvelgia į tavo sielą…

*

O apie meilę aš nieko neišmanau, man moteris dar nesuprantamesnė už karą. Nėra nieko baisesnio už meilę…

*

Desantininkas klaupiasi tik dviem atvejais: priešais draugo lavoną ir norėdamas atsigerti vandens iš upelio.

*

Pamenat, ką pasakė Jėzus, tardomas Piloto?

– Aš tam gimiau ir tam atėjau į pasaulį, kad paliudyčiau tiesą.

Pilotas perklausė:

– Kas yra tiesa?

Klausimas liko be atsakymo…

*****

Tai vis citatos iš Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygos „Cinko berniukai“. Iš šiurpios knygos apie Rusijos karą Afganistane.

Perskaičiau tą knygą, persekiojamas vienos minties: kur jūs visi buvote tada?! Žaviuosi autorės drąsa, giriu ją už tą šiurpią pamoką, bet klausiu ir klausiu: ar išmokote? ar išmokote?

Ar išmokote neveidmainiaudami sakyti tiesą tada, kai daromi nusikaltimai? Ar išmokote sakyti tiesą niekšams į akis?

*

Stot! Teismas eina! Privalai atsistoti, privalai pagerbti teismą, nes teismas visada teisus!

Prokurorai visada teisūs. Prokuroro kaltė įrodinėjama tik tada, kai prokuroro nusikaltimas akivaizdus, kai jo nebeįmanoma nuslėpti, kai jo nebereikia įrodinėti.

Išrinktasis į Seimą yra neliečiamasis. Paprastam žmogui peržengti barjerą, kad galėtų apkaltinti ten esantį kyšininką, sukčių, melagį, nepavyks – niekšelį saugo įstatymas, kurį jie patys, seimūnai, sau pasitvirtino.

*

Nusileiskite žemiau… Šiandien, būtent šiandien, apsidairykite ir pasakykite: nėra nieko tokio, apie ką turėtumėte garsiai kalbėti? Bet nekalbėsite… Neapsikentę paspruksite iš Lietuvos ir keiksite savo šalį.

Atsakymai

Rasa, 2017-02-28 13:46:50

Išėjome į armiją jauni, suaugusiųjų kūnais, bet dar vaikišku protu. Paaugliai… Palikę gyvenimą be rūpesčių, iš viskuo pasirūpinančių tėvų glėbio, kiti tiesiog iš mokyklos suolo, nežinodami gyvenimo prasmės ir visų jo sunkumų, papuolėme į sistemą, kurioje kiekviena diena – tai kova už būvį, kurioje tik jėga ir sumanumu galima ko nors pasiekti, kartais net išlikti. Naudodamiesi mūsų nesusiformavusia psichika, valstybės politikai „pajungė“ mus „nešvariems darbams“ – iš mūsų lipdė robotus žudikus. Tik nedaugelis galėjom suprasti, ką

mes iš tikrųjų darome, manėm, kad karas lieka karu ir jame galioja tik karo įstatymas: stipresnis neteisiamas. Karas išdarkė ne tik mūsų kūnus, bet ir sielas. Grįžome namo pavargę, bet žinojome, kas yra tikra draugystė, kur riba tarp gyvenimo ir mirties.

O visuomenė gyvena – vagia, girtuokliauja, paleistuvauja, myli, gimdo vaikus, eina į darbą. Visi patenkinti, nes jų tas karas nepalietė, jie jo net nepastebėjo…

Mes nesuprasime pūvančios visuomenės, jie – mūsų. Norėjosi šaukti, kad netiesą šneka politikai ir žurnalistai – juk ten mūsų vaikinai žūva, žmonės, ką darote?! Blaškysimės nerasdami vietos, daugelis iš ten grįžusių prasigers, kiti sugniuš ir prisitaikys prie visų. Nuskęsime tūkstančius kartų didesnėje, viskam abejingoje minioje, taip ir neįrodę savo tiesos. O visuomenė žiūrės į mus kaip į „albinosus“, tarytum jie buvo teisūs iš pat pradžių. O mums bus dar sunkiau, nes jausimės ne tik apgauti, bet ir nesuprasti, ir tarytum sumelavę. (KAIP TAMPAMA ALBINOSAIS Zigmas Stankus)

Rasa, 2017-02-28 14:04:14

Ačiū, p.Burgi, per jus atradau dar vieną knygą, kurią dabar “skaitau”, t.y. klausausi audio knygą. Šitą, „Cinko berniukai“. Dėkui, kad pasidalinat.

Rasa, 2017-02-28 21:15:04

Knyga man patinka.

Bet ne apie knygą noriu pasakyti. Apie kitką. Manau tai jums visiems nepatiks, bet juk tiesiog kalbamės. Nepriimkit niekas asmeniškai, tiesiog šiandien noriu pažiūrėt iš va tokios pusės.

Štai p. Burgis kaltina visus kažkuo, ko nepadarome. Ir aš pagalvojau, kad ne tik jis toks. Gal bėda ir yra tame, kad dažnas mūsų galvoja- va tie vagys, sukčiai ir t.t. O aš tai ne toks!. Ir tada mums lengviau, nes mes jaučiamės esantys geresni. Jei norime kažką pakeisti, ar nereikėtų pagalvoti apie “MES”. Jei laikome save visuomenės dalimi, tai ir galvoti turime kaip tarkim šeimoje ☺ Jei šeimoje kiekvienas galvoja apie save, nieko gero nesigaus, šeima tvirta tada, kai ji egzistuoja kaip vienas “mes”. Taigi. Galima ieškoti daug kaltų, ką iš tiesų visi ant kiekvieno kampo ir daro. Nesutikčiau p. Burgi, kad žmonės nekalba. Visi tik ir kalba. Kaip viskas blogai ir kokie kiti blogi. Bet ar dažnai girdim- Mes esam vaikžudžiai, žydšaudžiai, kyšininkai, vagys ir alkoholikai… O ne, taip mums nepatinka. Ne! Mes ten, kur įjungiam save, norim girdėti, kad mes kovotojai už laisvę, mes krepšinio šalis, mes nuostabūs tėvai… Taigi, kol mūsų suvokimas nepakis, kol nesuvoksime, kad MES (o ne tik jūs, jie, jos, kiti ir pan.) irgi atsakingi už tai, kad vyksta, vargu ar galėsime kažką pakeisti. Besti pirštu ir nurodyti jo krislą akyje galime kiekvienam. Bet ar ne geriau atsigręžti į save ir sau tiesą pasakyt? Toliau, jei turėsiu laiko, pratęsiu kitam komentare ☺

Burgis, 2017-02-28 21:52:06

Rasai: o ką Jūs ką tik parašėte? Parašėte, koks aš netikęs ir kokia Jūs gera, teisinga. Sveikinu! Inversijos inversija…

Giedrius, 2017-02-28 22:16:13

Rasai: Kaip gerai pasakyta. Aiškiai šioje vietoje lazda yra perlenkta. Kaip elgiasi kai kurie žurnalistai? Patys nebūdami doros pavyzdžiais, skalambija ant viso svieto: tas ar anas girdi dar ne visai skaidrūs patapo. Apie tokius sakoma: kito akyje krislą pastebi, o savoje ir rąsto nemato. Įvardinti blogybes reikia, bet tai neturėtų būti daroma taip perspaustai, vienpusiškai ir kategoriškai. O pradedant jas įvardinti, visų pirma reikėtų pradėti nuo savęs. Tik bijau, kad mūsų valdžios vyrams ir moterims tai griežtai draudžia įvaizdžio kūrimo ekspertai. Na kaip čia dabar pats save apkalbėsi? Juk įvaizdis taip pat yra prekė, kuri brangiausiai parduodama per rinkimus.

Rasa, 2017-02-28 22:20:40

P.Burgi, tikrai ne Jus turiu galvoje. Jūs nuostabus žmogus, juk parašiau, ir Jums tuo pačiu- nepriimkit asmeniškai. Jūs asmeniškai, darot ir darėt labai daug, kad mūsų visuomenė būtų kitokia. Daugiau nei daugelis kitų, ir aš tuo pačiu. Niekada Jums neprilygsiu, o ir nesilygiuoju. Ir apie save aš tikrai nemanau nei kad esu labai gera, nei kad esu labai teisinga. Tiesiog norėjau pakalbėti apie požiūrį iš tam tikros pusės.

Rasa, 2017-02-28 23:30:05

Numušė mane nuo minčių net.. Su tom inversijom… 🙂 Nes nežinau su kuo jos valgomos…

Na gerai, nusišypsom, nes išties juk mes visi norim gyventi geriau ir bandau toliau pasikalbėti su savimi 🙂 Ir jumis. Kažkuo. Be jokių kaltinimų niekam.

Taigi, jei manytume, jei priaugtume iki to, kad visuomenė tai ne Aš ir Jie, o Aš- Mes. Ką turėtume? Tarkim visuomenė- tai aš. Tai mano kūnas ir kraujas. Ir ką aš daryčiau, jei kažkuri mano dalis ima sirgti? Ką reikėtų daryti? Yra labai daug pasirinkimų- pav. daužyti galvą į sieną. Nu jei ji blogai galvoja! Arba paprašyti kažkieno- duok man į galvą. Tai čia atsakymas tiems, kas galvoja, kad su mūsų valdžia ir viskuo kitu reikia kovoti. Arba štai suskausta ranką. Nupjaut ją! Skamba kvailai, ar ne? Mes kovojam su savimi ar šalinam tam tikrus organus tik tada, kai tai darosi pavojinga gyvybei. Jei esam pilno proto, žinoma. Bet ar ne sveikiau visiems būtų tada, jei mes išmoktume gyventi taip, kad mylėtume save, saugotume ir gydytume (o dar geriau sveikai gyventume ir nesirgtume 🙂 vietoj to, kad nuolat nervintumėmės ir kariautume kariautume?… Taigi. “Sveikatinkime” savo valstybę. Mylėkime ją. Nukreipkime jėgas kad žmonės taptų protingesni, sąmoningesni, sveikesni, sąžiningesni. Neduosim kyšių- nebus kyšininkų, nustosim (bent žiniasklaidoje ir namuose) kas minutę tyčiotis vieni iš kitų, nereikės verkti dėl to, kad iš vaikų tyčiojasi mokyklose. Kalbėjimas apie blogį sukoncentruoja mūsų mintis į blogį, kalbėjimas apie gėrį jas išgrynina ir suteikia jėgų veikti ta linkme. Nesakau, kad nereikia matyti to, kas yra negerai. Nesakau, kad nereikia to keisti. Reikia. Bet pradėti reikia nuo to, kad visą visuomenę reikia šviesti (ką beje, Burgis sėkmingai ir darė daug metų- švietė bent dalį nuostabiais tapusių žmonių 🙂 Nes žmonių paklusimas ideologiniams lyderiams, žiniasklaidos kliedesių priėmimas kaip teisybės, priveda prie tokių absurdų… Dabar grįžtu prie knygos apie Afganistaną. Kai ten mama pasakoja- maždaug aš taip didžiavausi juo, kad jis toks jaunas ir jau majoras… Ir tik kai jis žuvo, ji staiga susivokė, kad karas tai blogis. WTF po galais, galvoju… Užauginti kareivį ir manyti, kad jis gėlyčių puokštes rinks? Kareivis skirtas žudymui ir aklam paklusimui, kokiom pasakom ir tikslais tai beapipintume.

Mes, šitiek metų išgyvenę melu lipdytoje santvarkoje, kodėl toliau leidžiamės mulkinami visų, kas kalba iš televizoriaus ekrano ar iš laikraščio puslapių 🙂

Taigi. Nežinau kas ta inversijos inversija, bet manau, kad kariauti yra blogai ir kariauti prieš karą (politikus, valdžią, smurtą, alkoholizmą ir t.t.), vis vien reiškia kariauti. Ir tai yra blogis. O stengtis gyventi taip, kad Pasaulyje būtų taika, blaivumas, sveikas švietimas ir t.t. man atrodo yra geriau.

O blyn, užbaigiau beveik kaip misės iš rinkimų ☺ Maždaug- aš už taiką visame pasaulyje ☺

Rasa, 2017-02-28 23:32:36

Numušė mane nuo minčių net.. Su tom inversijom… 🙂 Nes nežinau su kuo jos valgomos…

Na gerai, nusišypsom, nes išties juk mes visi norim gyventi geriau ir bandau toliau pasikalbėti su savimi 🙂 Ir jumis. Kažkuo. Be jokių kaltinimų niekam.

Taigi, jei manytume, jei priaugtume iki to, kad visuomenė tai ne Aš ir Jie, o Aš- Mes. Ką turėtume? Tarkim visuomenė- tai aš. Tai mano kūnas ir kraujas. Ir ką aš daryčiau, jei kažkuri mano dalis ima sirgti? Ką reikėtų daryti? Yra labai daug pasirinkimų- pav. daužyti galvą į sieną. Nu jei ji blogai galvoja! Arba paprašyti kažkieno- duok man į galvą. Tai čia atsakymas tiems, kas galvoja, kad su mūsų valdžia ir viskuo kitu reikia kovoti. Arba štai suskausta ranką. Nupjaut ją! Skamba kvailai, ar ne? Mes kovojam su savimi ar šalinam tam tikrus organus tik tada, kai tai darosi pavojinga gyvybei. Jei esam pilno proto, žinoma. Bet ar ne sveikiau visiems būtų tada, jei mes išmoktume gyventi taip, kad mylėtume save, saugotume ir gydytume (o dar geriau sveikai gyventume ir nesirgtume 🙂 vietoj to, kad nuolat nervintumėmės ir kariautume kariautume?… Taigi. „Sveikatinkime“ savo valstybę. Mylėkime ją. Nukreipkime jėgas kad žmonės taptų protingesni, sąmoningesni, sveikesni, sąžiningesni. Neduosim kyšių- nebus kyšininkų, nustosim (bent žiniasklaidoje ir namuose) kas minutę tyčiotis vieni iš kitų, nereikės verkti dėl to, kad iš vaikų tyčiojasi mokyklose. Kalbėjimas apie blogį sukoncentruoja mūsų mintis į blogį, kalbėjimas apie gėrį jas išgrynina ir suteikia jėgų veikti ta linkme.

Rasa, 2017-02-28 23:34:51

Na, žodžiu pabaigsiu tuo, kad su pavasariu Jus visus 🙂 Nes šitiek dar vėl prirašiau ir nepatvirtina. Tiek to ☺

Burgis, 2017-03-01 07:04:17

Rasai: aš taip ir pamaniau… Ačiū Jums! O dėl komentarų nepatvirtinimo – tai kažkas kažką keičia sistemoje. Ne aš!

nuoba, 2017-03-01 21:23:23

Rasa, jeigu kursit pacifistų partiją, tai į steigiamąjį suvažiavimą ateisiu pusvalandžiu anksčiau ir įsitaisysiu antroje eilėje.

Nepatinka man kariauti.