*
*
KVIETIMAS
*
Mylimas Direktoriau,
Nors pasidžiaugti Jūsų pamokomis galėjome tik nepilnus dvejus metus, daugeliui mūsų jos buvo nepamirštamos. Ne tik pamokos, bet ir pati Jūsų asmenybė, požiūris ir išmintis. Nežinau, visiškai neįsivaizduoju, ar kada nors galėsime atsilyginti už tai, ką davėte mums. Jūs buvote ir esate žmogus, prisidėjęs prie kiekvieno mūsų asmenybės jos svarbiausiu – formavimosi – laikotarpiu. Jei ne šios pamokos, kažin, ar matematikai penktadienio vakarą cituotų poeziją, o literatai bandytų rasti grožį integraluose (pripažinsiu, pastariesiems sekasi sunkiau). Kažin, ar dabar suvoktume, kaip reikia mylėti ir vertinti bendraklasius. Nemanau, kad pirmokus mokytume nebūti maugliais, gerbti ir saugoti pievelę prieš pavaduotojų langus, o savo klasę prižiūrėti kaip namus.
Ačiū už kantrybę.
Ačiū už tai, kad išmokome neturėti autoriteto.
Ačiū, kad supratome, jog per didelių tikslų nebūna.
Ačiū, kad gavome paragauti Gimnazijos, o ne mokyklos.
Ačiū už tai, jog nuolat kamuoja klausimas ,,kodėl?“.
Ko gero, jei pasakyčiau, jog jau užaugome, nuskambėtų juokingai. Nors vis dar neišsiaiškinau, kas tiksliai yra branda, tikiu, jog bręstame. Na, bent jau augame.
Būtent šiame augimo procese buvome netikėtai užklupti „Šimtadienio“… Kadangi padarėte didžiulę įtaką kiekvieno mūsų asmenybės raidai ir visuomet buvote ir būsite mūsų Direktorius, visada esate laukiamas būti kartu. Labai norėtume žinoti, kaip padaryti, jog „Šimtadienio“, vyksiančio vasario 15 d., bilietai pasiektų ir Jus.
*
Linkėjimai,
26-oji laida
*****
AŠ TAIP KALBU JŪSŲ ŠVENTĖJE…
*
Ateina laikas išsiskirti, mano vaikai…
Bet juk tai neįmanoma! Nereikia būti greta, kad būtum kartu, nereikia.
Jūsų geroji dvasia buvo su manimi reanimacijos palatoje – ir aš išgyvenau.
Jūsų geroji dvasia buvo su manimi teismų salėse – ir aš ištvėriau.
Jūsų gėris tviska kiekviename man atsiųsto kvietimo žodyje.
Jūs išmokėte mane gyventi, todėl aš be jokios abejonės sakau: mes esame kartu ir amžinai būsime kartu – skausme ir džiaugsme. Ir jūs būsite laimingi, nes kuriantys gėrį visada yra laimingi.
Man prireikė dvidešimt metų gyventi Gimnazijoje, kol pajėgiau parašyti šį konspektėlį apie laimę. Dovanoju jį jums. Pasiimkite į tolimą kelią…
*****
LAIMĖ
*
Laimė yra darbas ir meilė. Galima paryškinti tik smulkmenas:
*
-
Turi būti bent vienas žmogus, dėl kurio ramiai žengtum per (ne į…) pragarą.
-
Laimė, kai esi laukiamas, kai apie tave šviesiai galvoja.
-
Darbas yra ne prievolė, o privilegija.
-
Jei nori užsidirbti tiek, kad gyvenimas būtų rojus, dirbk ne kaip vergas, o kaip angelas.
-
Laimė, kai šiandien skauda mažiau nei vakar.
-
Pasidarai geresnis tik supratęs, kad nesi išskirtinis.
-
Baimė, skausmas, ilgesys, liūdesys yra likimo dovanos – kiti jas gali gauti pavėluotai.
-
Laimė, kai matai kitus valgant tavo darbo vaisius.
-
Mylėti svarbiau, negu būti mylimam.
-
„Gyvenimą reikia gyventi.“ (E.M. Remarkas)
Atsakymai
AŠ, 2017-02-07 10:43:00
Direktoriau,
10 nuostatą patikslinsiu:
жить нужно так
чтобы тебя помнили
и сволочи
(Ф. Раневская)
Burgis, 2017-02-07 13:20:00
AŠ: manau, kad prisimins tie niekšai… 🙂
Giedrius, 2017-02-07 14:50:03
Gerb. Burgiui: Kvietimas ir Jūsų atsakymas nuskambėjo taip Tobulai ir sukūrė tokią pakilią nuotaiką, kad norisi ištarti “Sustok akimirka žavinga”.
Nėra ką pridurti ir kukliai nutylu, nedrįsdamas trikdyti šios Tobulos akimirkos.
ainana, 2017-02-09 09:00:16
Dar ne paskutinis. Kitais metais kvies dar tie, kurie buvo kartu tik nepilnus vienerius metus.
Burgis, 2017-02-09 09:13:26
ainana: aš jiems per mažai daviau…
Agnė, 2017-02-12 11:40:02
Direktoriui: užtektinai…
Burgis, 2017-02-12 12:39:34
Agnei: jei būčiau triskart janesnis, Tave įsimylėčiau per tris sekundes…
Auras, 2017-02-12 13:22:51
Direktoriui: Dabar įsimylėkite, kad ir per tris valandas. Galų gale įsimylėkite per tris paras. Tikrai nebus per vėlu… Moterims patinka būti mylimoms.
Burgis, 2017-02-12 13:26:32
Aurui: dabar negaliu. Aš jau myliu…
Dalia, 2017-02-19 13:40:15
Abiturientų Šimtadienio pasirodymas buvo puikus, tačiau Šimtadienio šventėje labai trūko vieno dalyko – Direktoriaus kalbos. Deja….
Burgis, 2017-02-19 13:43:10
Daliai: ačiū!