Jis vis dar tęsiasi. Ir tęsis, tęsis… Žiūrėkite, kokią nuotrauką man padovanojo Milda: jūra yra bekraštė, skrydžio jausmas yra užburiantis, pasaulis yra patrauklus…
Aš paklausiau abiturientų: kaip surikiuotumėte pagal svarbą penkis įvykius; 1) “Paskutinis skambutis”; 2) Mūsų Lukui poryt – metai; 3) Prezidento rinkimai; 4) Eurovizija; 5) Krepšinio čempionato finalas?
Tęsinys – rytoj.
Ne, neiškęsiu aš iki rytdienos! Tai, kas šiandien įvyko, gali pakeisti požiūrį ne tik į jaunimą, bet ir į pasaulį, gyvenimą…
Pirmiausia mane pribloškė abiturientai per mano paskutinę pamoką jiems. Nė už ką nebūčiau patikėjęs, kad čia ta karta, kuri taip moka klausyti, jausti. Kulminacija buvo dovanos elegancija. Apskritai aš retai gaunu dovanų iš gimnazistų – ir tai teisinga – jie turi Mokytojus, klasių vadoves. Be to, visi seniai žino, kad priekabiai žiūriu į vaikų dovanas – tai juk tėvų pinigai. Bet jie dovanojo TIKRO šampano butelį ir dvi poras bilietų į Pažaislio festivalį – elegantiškiausias derinys! TIKRI žmonės supranta, kad ne viskis, ne brendis, o tikras šampanas yra leistina dovana net abiturientams. Kad tai jau ne daiktas, o ženklas. Suprantu, kad tai kainuoja, bet ELEGANCIJA turi kainuoti! Gerai, kad aš nors po sagą ir saldainį jiems padovanojau…
Galvojau, kad šiandien tai ir bus kulminacija, bet tada prasidėjo koncertas. Iškart po himno – sirtakis. Po jo jau buvo galima mirti…
***
Taip šoka sirtakį tik graikai,
Tik jie – gladiatorių ainiai
Ir dukros Elados,
Kai žudo žvilgsniu
Panorusius mirti dėl jų.
Tai jie su jomis apkabina
Mažytį pasaulį kaip vaiką
Ir tiesūs kaip žvakės jį laiko
Kol tvinksi širdis tuo ritmu,
Kuriuo tiktai mylinti gali
Olimpo dievų puotoje
Žarstyti mums dangišką maną…
***
Taip šoko sirtakį jauni
Per patį žydėjimo tvaną.
***
Kiek jų buvo? Dvidešimt, trisdešimt? Ne, tai buvo vienas kūnas ir viena siela! Niekada nemačiau gražesnio, savesnio taip mano mėgiamo sirtakio! Ačiū Jums, Maestro Dainiau Bervingi!
Po to dainavo Lukas ir Gabrielė. Fantastiškasis Lukas, be abejo, yra mūsų anūkėlio brolis, tik aš stebiuosi, kodėl jų vardai vienodi…
Po to buvo “Čiuožk”, po to buvo miuziklas, po to buvo smuikas ir viską užbaigė salsa… Gerai, kad tuo metu manęs nematė mano mylimoji, nes jai nepatiktų žmogaus, galinčio net išduoti, būsena…
***
Apibendrinkime. Mes nieko nežinome apie tuos vaikus. Mes mažai žinome apie Mokytojų galybę. Žinau tik tiek – su niekuo pasaulyje nesikeisčiau savo amatu…
Atsakymai
petras, 2009-05-15 15:24:26
Jei galima pareikšt nuomonę, tai aš šiuos įvykius išdeliočiau randomu (lietuviškai reiktų turbūt sakyt “atsitiktinai”, bet nesu tikras), nes jie man nesvarbūs 🙂
Ai, tiesa, jei būtų koks pasaulio nacionalinių rinktinių čempionatas ir jame dalyvautų Lietuva, tai būtų svarbiausias įvykis.
Jei reiktų rinktis, tuo metu kai buvau abiturientas, tai pirmoj vietoj “paskutinis skambutis”, nes poto jau niekada nebegalėčiau grįžt į suolą. O mokykloj man labai patiko, net ir dabar labai norėčiau 🙂
vaiva, 2009-05-17 10:14:23
Buvo gerai. Geriausia- žiūrėti į tai kas vyko scenoje ir į abiturientų veidus, jie viską pasakė 🙂 Tikiuosi, kad kitais metais šventė bus ne ką prastesnė 🙂 Keista laukti to, ko iš esmės yra liūdna sulaukti..
Burgis, 2009-05-17 11:36:06
Petrui: tai va, šiandien jau galiu pasakyti nedvejodamas, kokia tvarka rikiuotini tie įvykiai:
-
Lukas. Tai mūsų pasaulio centras, gyvenimo paslaptis ir esmė. Užjaučiu visus, kurie to nesupranta ir nepatirs.
-
“Paskutinis skambutis”. Kai aštuoniolika kartų tau šauna tiesiai į širdį, šiek tiek pripranti, bet tik šiek tiek… Tai ne darbas, tai ne šventė – tai būsena.
-
Krepšinis. Žinoma, tai niekai, palyginus su (1) ir (2), bet, pritaikęs šamanistinę saviįtaigą, gali valandėlei “užsivesti”. Smagu.
-
Eurovizija. Baltarusis iš Norvegijos galėtų man dainuoti dukart per dieną. Nusibostų tik po mėnesio.
-
Prezidento rinkimai. Balsuosiu tik todėl, kad noriu sutaupyti valstybės pinigų – kad nebūtų antrojo turo. Bet niekaip negaliu prisiminti, kokį poveikį mano gyvenimui padarė ankstesni prezidentai: komunistai, nelegalai… Na, nebeužtenka man šamanistinės saviįtaigos – nors tu ką. Bet jei Prezidentas pradės veikti – pažadu pakilti iki vėliavos, himno ir herbo lygio.
Sandra, 2009-05-26 21:17:56
Mane tai labai graudina ta aplinka, nežinau kodėl, bet įėjau į gimnaziją penktadienį ir man pasidarė gaila tų kurie išeina iš ktu gimnazijos, man ten tvyro visad gera atmosfera ir tiesiog ten ideali vieta būti, mokintis.
Burgis, 2009-05-26 21:44:26
O, pažiūrėjau paskutinio skambučio nuotraukas “Sirtakį” – vėl galiu verkti… Fantastiški jūs vaikai, fantastiški!
Lukosius, 2009-05-29 13:25:14
http://www.facebook.com/video/video.php?v=1087543547030&ref=nf faini jūsų mokiniai:DD