Štai bilietas į kontrolinio darbo auditoriją:
*1. Kuriuo atveju nelyginės funkcijos Furjė eilutės koeficientas a2=3?
*2. Laipsninė eilutė yra konverguojančioji taške x=3. Kuriuo atveju ji gali būti diverguojančioji taške x=1?
*3. Kuriame taške lauko u = x divergencija lygi 3?
*4. Koks yra funkcijos f(x)=3x^2 Makloreno eilutės koeficientas prie x^3?
- Ir t.t.
***
Vakar mano antrakursiai rašė kontrolinį darbą. Iš anksto žinojau problemėlę: kompiuterių klasėje vietų yra mažiau nei susirinks studentų. Reikėjo bematant “atsijoti” tuos, kurie atėjo tik palošti – gal laimės… Tokių visada yra! Žinoma, galėjau pasirinkti didesnę auditoriją, bet norėjau suteikti galimybę naudotis kompiuteriais.
Pateikiau kiekvienam po “bilietą”. Paruošiau 12 klausimų. Klausimų pavyzdžiai – žr. pradžią. Kiekviename biliete buvo po tris klausimus, į juos reikėjo atsakyti per penkias minutes. Atsakęs nors į vieną klausimą, liko rašyti kontrolinio. Žinoma, liko tiek, kad visi laisvai tilpo…
***
Šuolis į praeitį. Devyniolika metų dirbau skaitmeninių lustų (mikroschemų) techninės diagnostikos srityje. Buvo gerai žinomos dvi testavimo procedūros: 1) paduodami visi testai ir tik tada analizuojami rezultatai; 2) rezultatai analizuojami, tolesni veiksmai parenkami po kiekvieno testo. Tada, kai jau nebedirbau toje srityje, pabandžiau šią patirtį pritaikyti švietime. Parašiau straipsnį. Sulaukiau labai “juodos” recenzijos, straipsnis nebuvo išspausdintas. Daug duočiau, kad bent dabar, po 15 metų, sužinočiau, kas buvo tas bukagalvis, parašęs recenziją. Ir dabar esu absoliučiai įsitikinęs, kad straipsnio idėjos gali labai efektyviai būti pritaikytos egzaminuojant. Vakar tai įrodžiau praktiškai. Nes negali būti, kad tai, kas tinka kompiuterijoje, netiktų edukologijoje – kompiuterija aukščiau už edukologiją! :-)))
***
Ar verta egzaminuoti abiturientą, kuris nemoka daugybos lentelės? Ar verta egzaminuoti antrakursį, kuris negali štai taip atsakyti į pateiktus klausimus:
*1. Jokiu atveju.
*2. Kai x=1 nepriklauso konvergavimo intervalui.
*3. Klausimas beprasmis: divergencija skaičiuojama ne skaliarinio, o vektorinio lauko.
*4. 0. (f(x)=3x^2 – tai jau Makloreno “eilutė”!)
Gal man vėl užsiimti edukologija?
Vakarykštė patirtis “pagimdė” naują priėmimo į KTU gimnaziją akcentą – testuose bus “kontrolinis paketas”: neatsakius į VISUS to paketo klausimus, darbas nebus tikrinamas (sutaupysime laiko…), moksleivis nebus priimtas. Yra dalykų, kurių nežinoti, nemokėti nevalia!
Atsakymai
Aurelija, 2009-10-28 15:48:45
😀 Pralinksminot 🙂 Aš jums ūkiškai pasakysiu 🙂 Čia gi ir durnam aišku! kad jei neturi pagrindo, nepadarysi ir kito 🙂 Čia labai gera sistema sakyčiau 🙂
Darth Vader, 2009-10-28 15:50:17
Iš principo – teisingai mąstoma. Žmogus privalo žinoti bent minimumą. Priešingu atveju – šunims šėko pjauti ar Olialia pupyte tapti. Reikalinga ne spausdinti diplomai, o mąstantys žmonės su tais diplomais.
sonata, 2009-10-28 15:50:26
dėl vieno žioplo Kristupo tokios represijos:))
Burgis, 2009-10-28 18:30:28
Sonata, prašyčiau Kristupo nepainioti!
Studentas, 2009-10-28 18:32:31
O kodel KTU taikomosios matematikos modulyje kiti destytojai koliokviuma organizuoja rastu? Juk is anksto aisku, kad bus nusirasinejama 🙂 Jei ne per pagrindini laikyma, tai per perlaikymus tikrai..
sonata, 2009-10-28 19:15:51
P.Burgiui: Klausau ir vykdau!
mama R, 2009-10-28 19:53:18
Ar įmanoma tokio egzaminavimo būdo paklaida – minties greitis?
Burgis, 2009-10-28 21:28:27
mamai R: per kiek laiko Jūs pasakytumėte: a) kiek Jums metų? b) kas yra Lietuvos sostinė? c) kiek laiko truko šimtametis karas?
Klausimai buvo tokie, kad daugiau laiko gaišdamas atsakytum tik dar blogiau…
komentatorius, 2009-10-28 21:49:07
manau tokie testai nesamone…
be to simtametis karas netruko simta metu!
Staugaitis, 2009-10-28 22:52:00
Mintys po kontrolinio darbo… Dėstytojau, gerai tarkim Jūs teisus, mes (studentai) neturime pagrindų, didelės spragos iš mokyklos, neišmoktas “Matematika I” kursas, gerai… Jūs manote, jog visi (didžioji dauguma nieko verti?) Manote jog rašydamas 0, 1, ar geriausiu atveju 2 šios žinios atspindi mūsų žinias.. Nežinau, nežinau ar tai tiesa…
Gal klausimuose? Jų formulavime? Ar net pačio klausimo pateikimo problema?
P.s Jei nepaslaptis kokie ištikrųjų didžiausi įvertinimai?
p.s.s vis skaitydamas Jūsų svetainę stebiuosi vien geri, gražūs, pagiriantys komentarai… Jūs bloguosius ištrinate ar ištikrųjų jų nėra? Jei taip – SVEIKINTINA 🙂
Antrakursis studentas
Studentas, 2009-10-28 23:17:49
Praleidote mano klausima..Jis nebuvo retorinis..ar apie kolegas nuomones nereiskiate? Tai darote tik apie studentus? 😀
mama R, 2009-10-28 23:59:50
Vidurinėje mokykloje matematikos mokytoja neimdavo iš manęs kontrolinio darbo, bet primygtinai prašydavo, kad peržiūrėčiau. Per skubėjimą visada padarydavau klaidų. Tas kuris išspręsdavo kontrolinio užduotis galėdavo eiti namo. Noras būti pirmai užtemdydavo protą ir akis. Dabar ne tik biologiškai rimstu, bet ir dirbu su savimi dėl savo miklumo (ir dukra pirmiau išmoko bėgti, o ne vaikščioti). Bandau kalbėti apie temperamentus, gebėjimą susikaupti. Aš suprantu, kad Jūs nestovite su sekundometru prie studentų ir streso jiems nekeliate, laiko duodate pakankamai. Testavimo būdas neblogas, bet pradinėje mokykloje būtų nelabai humaniškas (duokime visiems šansą). Aukštojoje -taip.
Audrius, 2009-10-29 07:33:26
B.Burgiui: klausimai a ir b yra elementarus, bet i c atsakyti taip neskubeciau… Simtametis karas truko ne 100 metu, o 116 – nuo 1337 iki 1453 🙂
P.S. Atsiprasau uz lietuvisku raidziu stygiu
petras, 2009-10-29 09:16:06
Audriau, tai kad norint eit toliau, užtenka vieno teisingo atsakymo 😀
Beja prisiminiau kaip smagiai mano biologijos mokytoja per kontrolinio perlaikymą (kas negalėjo laiku sudalyvaut) išdūrė vieną mokinį. sako atsakai nors į vieną klausimą rašau 10.
- kas yra sąlyginiai refleksai ? (ir sako žinau, kad nežinosi).
tas ir neatsakė.
2, kas yra nesąlyginiai refleksai ? neatsakė
3, palygink sąlyginius ir nesąlyginius refleksus.
sėsk du balai 😀
beja, daba ji direktorė mokyklos patapo :DD
Burgis, 2009-10-29 10:38:32
Skubu atsakinėti…
1 Studentui: dabar beveik visi atsiskaitymai – raštu. Įskaitant mano pateikiamus. Yra privalumų ir trūkumų: privalumas, kad visiems vienodos užduotys (ar bent maždaug vienodos), išlieka dokumentas, kurį galima pateikti kaip įrodymą, nelieka subjektyvumo klausinėjant. Trūkumai: sunku patikrinti, kiek studentas supranta, o kiek tik parašo; sunku priversti komentuoti; sunku vertinti beveik beraščių atsakymus. Dėl nusirašinėjimo – taisyklė paprasta: jei dėstytojas nenori matyti nusirašinėjimo – tai ir nemato (“nepagauna”). Deja, dažnai “nepagauna”… O aš tos problemos nematau. Gal studentai pasigirs, kad nusirašė? Ir gavo 1-2 balus?
***
Staugaičiui: aš – niekuo dėtas! Jūs pasirinkote užduotis, jūs jas atlikote, aš turiu “protokolus”. Jei nepatinka mano įverčiai – reikalaukite kitų vertintojų – protokolai nesuklastoti. Deja, tiesa yra tokia: ne dėstytojas, ne jo klausimai ar užduotys parodo studentų žinias, o patys studentai. Simptomas: kontrolinį norinčių rašyti buvo tiek, kad netilpo auditorijoje, o šiandien atėjo 13… Dabar atsakykite: jūs norite žinių, įgūdžių ar tik įverčių? Kol kas iš trijų grupių – trys teigiami įverčiai (5,6,6).
***
Jokių komentarų netrinu, išskyrus necenzūrinius, bet jų per porą metų buvo tik 2-3. Žmonės žino, kur užėjo…
***
Audriui: priminsiu, kad negalima numesti svorio vien karpant nagus… Kai sakoma “šimtametis ąžuolas” – niekas rievių neskaičiuoja. Per penkias minutes į tris klausimus atsakinėdamas studentas turi teisę atsakyti labai APYTIKSLIAI, labai… Pavyzdys. Buvo toks klausimas: “Parašykite vieną sakinį, paaiškinantį, ką reiškia Gauso-Ostrogradskio formulė.” Studentas parašė vieną žodį “srautas”, ir aš leidau tęsti darbą.
Audrius, 2009-10-29 12:04:09
Atsakyti apytiksliai galima tada, kai atsakymas yra tolydus, t.y. daugiau nei vienas zodis ar data. Todel Gauso-Ostrogradskio formules apytikslis paaiskinimas gal ir tinka, bet vienareiksmiam klausimui apie Lietuvos sostine arba simtameti kara – ne.
Ir dar – “Simtametis karas” yra tikrine savoka, o “simtametis azuolas” – bendrine 🙂
Evaldas, 2009-10-29 13:01:08
Gerb. Burgiui> Kaip Jūs pats vertinate tai, ką parašėte:
“Daug duočiau, kad bent dabar, po 15 metų, sužinočiau, kas buvo tas bukagalvis, parašęs recenziją?”
Manau, kad numanote klausimo potekstę? Ir labai neužsirūstinsite? 🙂
O šiaip – idėjos praktinis pritaikymas gali būti ypač aktualus šiais mokslo metais, kai laikančiųjų kai kurių dalykų VBE skaičius ženkliai padidės, gal net dvigubai, pvz. istorijos. Kad vertintojų pajėgos gali būti objektyviai ir subjektyviai nepasiruošusios tokiam antplūdžiui – faktas!
Jonas G., 2009-10-29 14:24:37
Laba diena,
labai būtų įdomu paskaityti Jūsų minėtą straipsnį, kuriame kompiuterijos testavimo žinias gretinote su egzaminavimu. Kaip tik ruošiuosi atrinkti keletą darbuotojų ir žinau, kad bus nemažai norinčių, todėl galvoju gal pasisemčiau minčių iš Jūsų straipsnio. Jei nebūtų gaila, tai pasidalinkite straipsniu su manimi, o gal ir visais Jūsų puslapio skaitytojais?
Jonas Gavelis
Burgis, 2009-10-29 15:35:45
Vėl atsakinėju:
Audriui: apie “šimtametį karą” – juk tikrai įskaityčiau atsakymą, jei kas nors parašytų tiksliau! (Tiksliai atsakyti išvis neįmanoma, nes laikas yra tolydus, o bet kuris atskymas – diskretus…). Bet įskaityčiau ir 100.
Evaldui ir Jonui: užuominą supratau – bukagalviu tą recenzentą vadinau ir vadinsiu todėl, kad recenzija buvo akivaizdžiai tendencinga (spėju, kad recenzentas mane neblogai pažįsta…), bet be jokių argumentų, įrodymų; o juk su panašiu straipniu pavyko net į pasaulinę diagnostikos konferenciją Vašingtone patekti… Deja, straipsnio neišsaugojau, o ir metų apie 15-18 prabėgo (vašingtone buvau 1990 metais) – daug kas pasikeitė. Moksle nuolat reikia viską tikrinti, tikslinti. Pavyzdžiui, minėtos dvi procedūros buvo naudojamos atsižvelgiant į tai, kokio rezultato siekiame, kas yra tyrimo objektas ir net į tai, kokia sparta veikia testavimo įranga.
Dabar tą idėją protingai pritaikius egzaminuojant abiturientus, manau, kad būtų galima sutaupyti šimtus tūkstančių litų, bet tam reikia: a) skirti laiko ir lėšų tyrimams (vien idėjos neužtenka…); b) priimti politinį sprendimą OBJEKTYVIAI vertinti abiturientų pasirengimą. Va, kaip tik antrosios sąlygos artimiausiu metu ir nebus galima realizuoti… Ir aš net nesmerkiu nieko dėl to – toks laikmetis.
komentatorius, 2009-10-29 16:07:04
tesiu savo minty apie simtamety kara 🙂 sis klausimas yra daznai naudojamas IQ testuose. ir jai atsakai kad jis vyko 100 metu, tavo atsakymo neyskaito… taigi tau parodo kad ir elementarus klausimas yra su kalbiuku.. o jai nezinot ko klausiat tai kam klaust? ammm? 🙂
Burgis, 2009-10-29 18:44:02
komentatoriui: suprantu, kad tai jau diskusija dėl diskusijos, bet nesupyk, jaunuoli, tavo komentaras atsako į tavo klausimą: tie, kurie “užsiknisa” smulkmenose, domisi IQ ir kitais netradiciniais dalykais, dažnai lieka neraštingi… Galėčiau pasakyti ir kitaip: kaip tik reikia klausti tada, kai nežinai, o ne tada, kai žinai, bet iš tiesų yra visai kita užduotis. Reikia žinoti, ko nori klausdamas. Jei nori blykstelti sąmojumi, intelektu užstalėje, ypač kai sėdi daug gražių panelių, būtinai domėkis IQ, tikslia šimtamečio karo trukme, tiksliu Everesto aukščiu ir pan. Bet jei nori patikrinti, kas gali laikyti egzaminą, rašyti kontrolinį, tai negaišk laiko niekams – dėl trijų studentų iš 60 nedirbk pusę dienos. Užsiimk, pavyzdžiui, gramatikos studijomis… :-).
Dar kartą atsiprašau, daugiau taip nedarysiu… Beje, prieš kontrolinį klausimo apie šimtametį karą nebuvo, tikrai.
sonata, 2009-10-29 22:14:32
o man po siandieninio vizito į ministeriją kilo mintis, kad valdininkus prieš priimant į valstybinę tarnybą reiktų egzaminuoti melo detektorium… jį galiama “apgauti”, bet procentas atsisijotų nemažas…
Povilas, 2009-10-30 13:30:31
Galima sukurpti klausimą, atsakyti į kurį duočiau 2 s laiko, pvz., gimiau prieš 54 metus. Kiek man metų? Sykį prieš klasę parodžiau “stebuklingą” bandymą: svarelį pakabinau ant siūlo ir paklausiau mokinių: kas atsitiks, jei siūlą nukirpsiu? Atsakymas aiškus. Siūlą “nukirpau”, o svarelis … liko kabėti ant stovo laikiklio (prieš tai parodžiau visiems, kad žirklės “britvinės”). Nė vienas negalėjo paaiškinti šio bandymo rezultato. Bet nevisada ir dažnai nevisada toks dalykas rodo, kad tarp 28 mokinių nėra mąstančių. Bėda, mano manymu, ne tame, kaip egzaminuoti mokinius, o tame, kad tos egzaminavimo sąlygos nuolat ir nuolat beprasmiškai kaitaliojamos. Iš egzaminų daromos valstybinės paslaptys, pasitelkiama profesionalų policininkų apsauga atvežti užduotims ir pan. Juokas ima iš suaugusiųjų žaidimų.
Burgis, 2009-10-30 14:16:19
Povilui: “… egzaminavimo sąlygos nuolat ir nuolat beprasmiškai kaitaliojamos. Iš egzaminų daromos valstybinės paslaptys…” – 100 balų!
Tomas D., 2009-10-31 16:42:15
Tikiu, kad pas toki destytoja, kaip svetaines autorius, tiesiog idomu butu studijuoti, taciau pats praejau kursa pas prof. J. Rima. Viena ranka raso, kita valo… Na bet tai nesvarbu. Prisipazinsiu praejau nelegaliai. Kai visi is koliokviumo gaudavo 1, 2 ar max 2.5, tai mano metodas buvo kiek kitoks 🙂 Duosiu pavyzdi kaip buvo su tikimybiu teorija. Galbut studentams pravers, jei postas nebus istrintas: uzdavinius rasydavau pats, juos sprest mokejau ir man tai buvo idomu, bet teorija – nei pro kur, todel uzdavinius sprendziau ir gavau 3 balus is 5 galimu, o kadangi koliokviumai vyko prie kompiuteriu, tai labai gera ideja! Net speros nereikejo spausdinti, is flashiuko uztenka atsidaryt ir prasom, tik spek minimize nuspaust. Is tikimybiu teorijos turejau grupeje daugiausiai – 7. Spekit kiek kartu grupiokai ejo i perrasymus?
Tomas D., 2009-10-31 16:43:22
Atsiprasau uz nelabai rislias mintis, jei kas bus neaisku – klauskite 🙂
GL, 2009-10-31 22:34:26
Na as su tokiu testavimo budu sutikciau tik vieninteliu atveju: jeigu studentai pries egzamina zinotu, kad bus egzaminuojama butent taip.
Net jei klausimai tikrai paprasti ir elementarus, reikia prisiminti “zmogiskuosius” dalykus: kad studentai egzamino metu neretai buna labai isitempe, stresuoti, kartais net panikuoja, ko pasekoje (ypac gavus toki netiketa issuki), daliai paprasciausiai gali laikinai “uzsiblokuoti” loginis mastymas ir jie per tas 5 min nieko doro neatsakys.
Duosiu pavyzdi: pries kelias dienas buvo atejes vienas treciakursis, kuris norejo daryti bakalaurini darba su manimi, ir as jam uzdaviau kelis paprastus klausimus apie statistika – jis suglumo ir nieko neatsake. Bet kai pradejau duoti pavyzdzius, pritaikymus, klausti “ka manai reiketu daryti sitoje ir kitoje situacijoje” jis priprato ir galiausiai parode, kad statistika visai neblogai supranta…
GL, 2009-10-31 22:42:10
Beje, idomu, ar jiems buvo zinomos taisykles – kad pakanka teisingai atsakyti tik i viena klausima. Tai taip pat labai svarbu… Manydami, kad reikia atsakyti i visus jie gali “uzsiciklinti” prie vieno “klampesnio” ir netureti laiko apmastyti kitiems…
Ir dar apie ta nauja priemimo i KTUG technologija: reikalauti atsakyti i VISUS paketo klausimus galima tik tuo atveju, jeigu visi jie yra absoliuciai nekontraversiski ir negali buti kaip nors klaidingai suprasti. Tam patikrinti butu galima juos duoti 20-30 atsitiktinai parinktu gimnazistu (devintoku) ir tik jei jie visi atsakys, naudoti atitinkamus klausimus.
Burgis, 2009-11-01 08:25:46
Ačiū, Gediminai (GL), labai vertingi patarimai! Taip, studentai žinojo, kad bus “bilietas į kontrolinį”. pastebėsiu, kad yra akivaizdi koreliacija tarp to, ką jie atsakė per 5 minutes, ir to, ką atsakė per likusį laiką. tai rodo, kad metodas patikimas. Žinoma, KTUG jį pritaikysime tik labai atsargiai. Pirmais metais būsiu patenkintas, jei niekas nebus “užblokuotas”, jei į visus tris klausimus atsakys visi – tebūna tie klausimai visiškai paprasti!
Burgis, 2009-11-02 09:15:19
Tomui D.: yra net keli filmai apie talentingus sukčius. Panašu, kad ir Jūs linkęs pasigirti, kaip talentingai apvogėte valstybę. Užjaučiu. Pagalvokite, gal su tokiu talentu galėtumėte ką nors naudingesnio išrasti?
Raimundas Zabarauskas, 2009-11-03 06:30:28
Susimąsčiau apie, sakykime devynioliktojo amžiaus pabaigos dėstytoją, užduodantį trumpus klausimus savo studentams: a) ar įmanoma cheminių elementų transmutacija? b) išvardinkite jums žinomas fizikinės sąveikos rūšis; c) kiek Saulės sistema turi planetų?
Burgis, 2009-11-03 07:57:54
Raimundui: nesupratau, kodėl tokie klausimai XIX amžiuje? Jie galėtų būti, pavyzdžiui, tokie: 1) Kiek maždaug laiko užtruktų kelionė trikinke iš Peterburgo į Paryžių? 2) Kokia yra vandens užšalimo temperatūra? 3) Kas buvo Julijaus Cezario žmona?
Raimundas Zabarauskas, 2009-11-03 08:46:32
Neturiu priekaištų jūsiškiams matematiniams klausimams, užsikabinau tik už to šimtamečio karo ąžuolo.
Atskirai nuo kritinio mąstymo paimtos žinios, mano galva, yra blogas testas.
Jūsiškis edukologijos ir kompiuterijos palyginimas neatlaiko kritikos. Skiriasi matavimo tikslumas. Iš testo spręsti apie visumą galima tik taupant.
Burgis, 2009-11-03 09:59:38
Raimundui: kategoriškai… Matyt, kažkas Jus įtikino, kad esate neklystantis. Bet ar tai padarė gyvenimas?
Raimundas Zabarauskas, 2009-11-03 10:09:22
Mokausi (visą gyvenimą).
🙂
Tomas D., 2009-11-07 01:25:56
Man, matyt, i valdzia negalima. As visko noriu sau, nesvarbu ar sukciaujant, ar ne. Ir jei ne sportas, greiciausiai nebuciau toks gobsus. Visgi ta tokia taisykle visur ir visada buti pirmam, nuo vaikystes taip ir liks visam laikui. O is kitos puses, apsizvalgau ir pagalvoju… Kitaip nebus, arba as kitiems lipsiu ant galvos arba man uzlips.
P.S. Norejau paklausti: o ar buvo tokiu, kurie i visus 3 klausimus atsake teisingai? 🙂
Burgis, 2009-11-07 09:37:45
Tomui D.: nieko, pasikeisite bematant, kai koks nors sukčius ar vagis nuskriaus Jūsų vaikus…
O atsakiusių į tris klausimus nebuvo. Niekas visai gerai neatsakė net į du klausimus. Net į vieną – vos vienas kitas pakenčiamai.
Protokolai nedega.
Povilas, 2009-11-08 22:22:08
Čia ne į temą, bet nerandu kur kitur parašyti. (burgis.lt protinga diskusija, mažai vienas kito žeminimų ir įžeidinėjimų. Svarstom žinių vertinimą, egzaminų tvarką. Yra žmonių, manančių kad tai nėra labai svarbu, mat, svarbiausia – kas pas abiturientą galvoje. Netiesa! Nuo skaičiukų atestate priklauso vaiko ateitis). Parsinešė žmona namo parengti anketą vidaus auditui “Asmens plėtrai(!) ir socialinių gebėjimų ugdymui tirti anketa mokytojams”. Ten yra vienas klausimas: Ar mokykla skatina moksleivius gerai elgtis? Taupydamas žmonos laiką spausdinau tą anketą aš. Kai perskaičiau šį klausimą – nustėrau, kaip sakydavo mano teta – atėmė rankas ir kojas. Jei tokie ar panašūs dalykai yra tyrimų mokykloje objektai, tai nenuostabu, kad švietime bukagalvių tikrai netrūksta. Įdomiausia tai, kad anketą (iš kažkur paimtą) savo ranka jau pataisiusi DIREKTORĖ. Kas darosi šiandienos mokykloje? Kas joms vadovauja, pradedant ministru ir jo pavaldiniais? Teisus, šimtąjį kartą teisus Burgis, teigdamas, kad mokykloje daug nemokšų. Žmonos paklausiau: ar niekas nekelia triukšmo dėl tokių niekų darymo (ten ir daugiau perlų)? Atsakė, kad niekam neįdomu, tik greičiau reikia atkišti. Dar geriau: naminiu spausdintuvu išspausdino apie 200 egz. mokyklai su savo popieriumi. Man negaila, bet skaudu dėl besikerojančio idiotizmo mokyklose. Manau, kad panašias anketas pildė visų mokyklų mokytojai, tikriausiai ir gimnazijų.
Burgis, 2009-11-09 13:19:03
Povilui: ačiū Jums, kad parodote tą nemokšiškumą. Kiti nedrįsta, nors privalėtų…
anonimas, 2009-11-09 20:18:30
“neatsakius į VISUS to paketo klausimus, darbas nebus tikrinamas (sutaupysime laiko…), moksleivis nebus priimtas. Yra dalykų, kurių nežinoti, nemokėti nevalia”
Tokios sistemos naudingumas labai priklauso nuo klausimų ir nuo egzaminuotojo požiūrio. Per daug patikėjus tokia sistema, manau, būtų prastokas rezultatas. Nebent norima atrinkti tik tam tikro mąstymo moksleivius.
Pavyzdžiui, mano laikais (iki 1998 m) Kauno miesto moksleivių matematikos olimpiadose vyravo nemažas kiekis trumpų nesudėtingų klausimukų (funkcijos y=2^x apibrėžimo sritis, ir panašių). O va jau visos Lietuvos moksleivių matematikos olimpiadoje (sekantis turas) uždavinukai būdavo gerokai sudėtingesni, dauguma moksleivių neišspręsdavo nei vieno uždavinio. Mieste man sekdavosi neypatingai, o va tarpmiestinėje olimpiadoje sužibėdavau. Taigi tikėtina, kad gavęs per penkias minutes atsakyti krūvelę elementarių (egzaminuotojo akimis) klausimų, kuriame nors būčiau padaręs žioplą klaidą. “Yra dalykų, kurių nežinoti, nemokėti nevalia”? Galbūt. Nors va prisimenu, kaip dvyliktoje klasėje dalyvavau informatikos olimpiadoje.. Ir KTU gimnazijos, ir Vilniaus tiksliųjų mokslų licėjaus vyrukai žinojo nemažai duomenų perrinkimo metodų, diskutavo kuris geriau būtų tikęs tame ar kitame uždavinyje, o aš tų metodų net girdėjęs nebuvau.. Bet ne vien teorinis pasiruošimas nulemia rezultatą. Tiesiog siūlau to neužmiršti egzaminuotojui, taikančiam “kai kurių dalykų nežinoti nevalia” metodą.
Burgis, 2009-11-10 09:17:08
anonimui: tai nejaugi nėra nieko, ką žmogus privalo žinoti visada? Pavyzdžiui, kad Gedimino pilis yra Vilniuje? Įsivaizduoju, kaip Jūsų mąstymo žmogus pradeda išvedžioti: o gal tai ne Gedimino, tik taip vadinama? O gal dar ir kitur yra Gedimino pilių? Ir t.t.
Sunku su tokiais mąstytojais…
O man sunku įsivaizduoti, kaip žmogus neatsako į klausimą, kokia yra funkcijos y=2^x apibrėžimo sritis, jei jis žino, kas ta apibrėžimo sritis. O studentas privalo žinoti, sutinkate?
Pentium100, 2009-11-10 18:33:57
Tačiau kas sudaro tą “visada privalomų žinoti dalykų” sąrašą?
Burgis, 2009-11-10 20:37:20
Pentium100: gyvenimas…
Evaldas, 2009-11-10 20:59:14
Burgiui: dėl sportinio intereso noriu pratęsti šią diskusiją 🙂
Gyvenimas gal ir sudaro tą „visada privalomų žinoti dalykų“ sąrašą, tačiau gyvenimas gyvenimui nelygus. Vienas gyvenimas yra KTU gimnazijos direktoriaus – su didele, įvairiaspalve patirtimi, o kitas – mažytis (nugyvento laiko prasme) stojančiojo į gimnaziją ar kokio fux’o. Ar galima tikėtis, kad abu šie gyvenimai nekintančiomis, žinoti privalomomis vertybėmis laikys tuos pačius dalykus? Tikriausiai, ne. Tikriausiai, reikės kažkam užrašyti tas vertybes, sudaryti egzamino programą. Tada, tikriausiai, vertybių sąrašo autorius bus ne apskritai gyvenimas, o pvz. “gimnazijos direktoriaus gyvenimas”? Vienaip ar kitaip, – subjektyvu. Bet nuo, tikriausiai, nepabėgsim?…
Burgis, 2009-11-10 21:05:32
Evaldui: ne, jokios problemos čia nėra… Pirmoje klasėje privalėjau pažinti visas raides. Trečioje klasėje privalėjau mokėti daugybos lentelę. Pirmame kurse privalėjau apskaičiuoti bet kurios eilės determinantą. Antrame kurse privalėjau mokėti integruoti dalimis.
Pasakysite, čia tik matematika?
Pasiūlykite bet kurią kitą temą, ir aš lygiai taip pat pasakysiu privalomus kiekvieno amžiaus žmogui dalykus.
Evaldas, 2009-11-10 21:39:44
Burgiui: dėl Jūsų įvardyto pradinės mokyklos sąrašo abejonių nekyla. Dėl to, ką reikia mokėti matematikos studentui antrame kurse – taip pat. O kaip, tarkim, su matematika aštuntoje klasėje? Vienuoliktoje? O šiaip, būtų labai įdomu, ką Jūsų “gyvenimas sako” apie istorijos žinias baigiant mokyklą?
paklaida, 2009-11-11 08:47:36
Na Jūsų būdas kovoti su žmonėmis, kurie be reikalo gauna diplomą, yra sveikintinas. Manau, kad Jūsų dalyką ir taip žmonės išmoksta labiau, nei kitus. Iki šiol pykstu ant universiteto už nesudarytas sąlygas sąžiningai atsiskaityti: kai kurie egzaminai panašėjo į nusirašinėjimo konkursus.
Burgis, 2009-11-11 08:58:41
Evaldui: nesismulkindamas parašysiu, kad po 11 klasės privalai mokėti tris trikampių lygybės požymius, turi mokėti išspręsti bet kokią kvadratinę lygtį ir bet kokią dviejų tiesinių lygčių sistemą. Sąrašas ilgas!
Žymiai įdomiau su istorija! Turiu didelių priekaištų savo mokyklai, bet dar didesnių – dabartinei mokyklai dėl istorijos mokymo. Kaip nevykusiai mes buvome mokyti! Čia Rusijos (TSRS) istorija, čia Lietuvos (LTSR) istorija, čia senovės istorija… Istorija yra vientisa ir visuotinė! Štai kodėl aš dabar menko supratimo neturiu, kas Lietuvos teritorijoje vyko Alksandro Makedoniečio, Cezario laikais, koks Aukso ordos santykis su Lietuva ir, pavyzdžiui, centrine Europa. Istorikai įsikibdavo ir įsikimba į kokį nors istorinį epizodą (Čudo mūšį, Liublino uniją, Razino sukilimą…) ir pameta iš akių visumą, pamiršta, kad mes visi pamiršime 90 proc. to, ką jie taip atkakliai kala. Dar blogiau, kad istorija visais laikais yra labiausiai politizuotas dalykas. Gėda!
Kokia kalba kalbėjo Gediminas? Kodėl užkariautojas Vytautas – geras, o užkariautojas Čingis Chanas – blogas? Kuo maitinosi Mindaugo dvariškiai? Kodėl Kolumbo jūreiviai į laivus “nepasiėmė” moterų? Kodėl nuo manęs buvo slepiama, kad rusų carienė Jekaterina II – Danijos princesė Dagmar?
Štai tikrieji klausimai, kurie mane domina, bet į juos neatsakinėjama… Todėl ir aš privalomųjų klausimų pateikti negaliu.
Povilas, 2009-11-11 09:01:05
Burgiui, Evaldui: nors esu tiksliukas, bet šiuo metu “esu užsiėmęs” lituanistų reikalais. Prieš tai: negaliu įsivaizduoti pradedančio devintoko, nieko nenutuokiančio apie Archimedo dėsnį arba dešimtoko, nesugebančio matlankiu išmatuoti kampą. Šiuo metu bandau pabūti abiturientu, PRIVALANČIU būti 130 Lietuvos rašytojų žinovu (gal: susipažinusiu su jų kūryba). Atvirai pasakysiu: maniau, kad vertų dėmesio rašytojų yra mažiau “ant Lietuvos”. Kokia tokio raštingumo prasmė? Kiek nepilnamečių nemoka skaityti ir rašyti apskritai? Nebeaktuali J.Baltušio kūryba? Būtent jo kūryba atspindi šiandienos Lietuvos kaimo gyvenimą, tik jis dar niūresnis. Pradedu pradėti suvokti, kodėl lituanistų stovykloje nėra sutarimo. Baigdamas atsakingai sakau: Lietuvos švietimo strategų nususimo viršūnė – atnaujintosios programos: daug laiko sugaišau jas studijuodamas ir iš principo nieko naujo neaptikau, todėl ir liko senas klausimas: kam jos reikalingos? O dėl egzaminų(ne tik stojamųjų į gimnazijas) nuomonė tokia: jei metinis pažymys 4 – to dalyko egzamino mokinys nelaiko, ir atestatas įteikiamas su 4-tu iš to dalyko.
Povilas, 2009-11-11 09:05:30
Netiksliai parašiau pabaigą: apie pažymį “4” (net 6) gimanzijoje kalbos būti negali.
Evaldas, 2009-11-11 10:13:19
Burgiui, Povilui: ačiū už Jūsų mintis. Dėl istorijos – taip, per smulkmenas užmirštam bendrąjį supratimą. Tačiau visais egzaminais dabar daug lengviau patikrinti smulkmenų žinojimą ir tuo pagrindu išrūšiuoti mažučius. Todėl, matyt, ir dabar mokytojai didesnį dėmesį skiria smulkmenoms. Ar tai padėtų išspręsti “patentuojama” egzamino sistema? Beje, tą patį galima būtų pasakyt ir apie matematiką. Tiek visko primokė dar vienuolikmetėje vidurinėje, kad nežinau, ar sugebėčiau išspręsti tas lygtis? 🙁
Galiu pasirašyti po klausimu apie atnaujintas programas “kam jos reikalingos”? Paaiškinimas vienas: buvo planavimas penkmečiais, tradicija ir pasiliko. Daugiau racionalių priežasčių (išskyrus tai, kad reikia “suvalgyti pinigėlius”) nesimato… 🙁
vaidas, 2009-11-11 14:25:13
Mokiausi fizikoje, tai pas mumis dauguma destytojų tai darydavo, paklausia suktai keleta klausimų ar supranta studentas apie ką eina kalba ir ar supranta esmę, jei supranta tada galima kalbėtis toliau apie formules ir matematiką. O jei nesuvokia sako tau žalia eik pasimokyti. Labai geras egzaminavimo patentas tikiuosi bus įgyvendintas nes tai dalį moksleivių studentus privers mokytis beje bent pagrindus išmoks. Beje Vu fizikoje visi egzaminai budavo žodžiu tai prasmukti beveik neįmanoma, nes atsakinėjant labai patikdavo dėstytojų klausimas “KODĖL?”
Elena, 2009-11-11 14:42:14
cia i kazkurio komentara atsakau, nesusilaikiau, jeigu neisisavinai ziniu mokykloj, buvo blogai isdestyta, jeigu neismokai matematika1 , tai ko tau toliau zengti? galetu visur pritaikyti tokia metodika, kad takrim neperejai matematika1 tai nesi vertas ir zengti i matematika2, tada gal butu motyvacija isisavinti ir matematika1 zinias. Universitetas yra tam kad igautum ziniu, o ne kad ai bele praslysiu popieriuka gausiu, erzina mane toks ishsigimes mastymas. Tai yra aukstoji mokykla, isvis galetu vel padaryt visur stojamuosius egzaminus, kad atsisijotu tie kurie verti mokytis ir kurie ne. Absurdas kad lietuvoje tiek daug jaunu zmoniu pabaigusiu aukstasias mokyklas ir nieko nesugebanciu, jokio intelekto lygio.
vaidas, 2009-11-11 14:56:58
yra toks dalykas… Jei mokaisi tas disciplinas, kurios tavo ateityje būtinos, būtina žinoti tuo principu, kaip siūlo autorius. O dažniausia žmonės eidami mokytis tiksliųjų mokslų net dviženklių(ką ten dviženklių, vienženkliu nesugeba yra tokiu fenomenų) skaičių nesugeba sudauginti mintinai.
petras, 2009-11-11 16:50:36
vaidai, o tai prie ko čia mąstymas, tikslieji mokslai ir mintinas daugybos išmokimas ?
Giedrius, 2009-11-11 17:14:50
Man patiko J. Mockaus egzaminų tvarka. Per egzaminą studentai turi užduoti klausimą jam. Pakankamai protingą. Grubiai vertinant, koks trečdalis studentų ryždavosi nieko neklaust ir gaut mažesnį bendrą įvertinima. Tie, kurie užduodavo gerus klausimus – akivaizdžiai domėjosi dėstomu dalyku. Visai gera motyvuojanti sistema 🙂
Manau, kad reikia nepamiršti galutinio tikslo kodėl studentas kala (atsiprašau, studijuoja) matematiką arba kitą dalyką. Ir jo galutininis tikslas gali nesutapti su tuo tikslu, kurį universitetas (arba dėstytojas) stato. Nors geras dėstytojas įtakoja tą tikslą vienaip, blogas – kitaip. Egzaminas (ir net jo išlaikymas, 10, etc.) nėra tikslas. Tai yra tik priemonė bei kontrolės mechanizmas. Ir aš manau, kad tai yra didelė dėstytojo nesekmė (ar neteisinga strategija) kai kurso įvertinimų pasiskirstymas skiriasi nuo kitų modulių įvertinimų pasiskirstymų žemyn. Pasiteisinimai, kad studentai neparuošti arba nenori mokytis,etc negalioja – prieš vienas problemas reikia kovoti, kitas – apeiti, kompensuoti, ar susitaikyti toliau su jomis.
Buves Studentas, 2009-11-12 14:26:16
Kaip buvęs studentas, galiu pasakyti:
Pas p. Burgį paskaitose būdavo linksma. Bet nelabai jau daug apie tą matematiką 😉 tiesa, pabraižydavo ant lentos šį bei tą, bet kartais ir pusę paskaitos užimdavo traktatai apie mobiliojo ryšio telefono būtinumą studentui.
Dėl bendrų žinių – iš asmeniškos patirties galiu pasakyti – p. Burgio ar p. Sabatauskienės dėstomame kurse buvau prastas studentas su prastais rezultatais. Na, ne mano arkliukas. Ir į KTUG manęs nepriėmė – galbūt per prastas buvau? Tiesa, mokiausi Lituanistinėje mokykloje (Gimnazijoje)… Ir į klausimus pateiktus p. Burgio temoje – jau nebeatsakyčiau – nebenaudoju kasdien, pamiršau.
Tačiau respublikiniame “Žynio” konkurse buvau tarp laureatų (kartu su Licėjaus ir KTUG atstovais).
Negi tai mane darė prastesnį nei Jūsų gimnazijos mokiniai?
Burgis, 2009-11-12 14:51:42
Buvusiam studentui: įdomu, įdomu… Dėl mobiliojo Jūs kažką painiojate, tai ne mano tema, bet esate visai teisus, kad dalį paskaitų ir pratybų skiriu ne matematikai: apie matematiką galima kalbėti su tais, kurie domisi matematika. Jūs pats pripažįstate, kad toks nesate. Tokių, deja, dauguma…
Dėl prastumo: mano laikrodį prireikus taiso žymiai vertesnis už mane laikrodininkas; tiesą sakant – tiesiog talentas! Bet nesu jo matęs savo matematikos paskaitoje…
Kiekvienas žmogus turi būti savo vietoje, nesipainioti ir netrukdyti žmonėms, kurie yra savo vietoje. Tada visiems bus gerai.
Nuoširdžiai linkiu Jums rasti savo vietą – iš teksto jaučiu, kad Jūs vertas sėkmės.
Buves Studentas, 2009-11-12 14:55:24
Na, savo vietą manau esu radęs. Per matematiką universitete teko pasikankinti – gal blogai yra tai, kad nesugebu susikaupti tokiems dalykams. O gal, tuo metu atrodė, kad tai yra neįdomu.
Dabar gal ir kitaip galvočiau. Vienok – ne mano arkliukas.
Padiskutuoti galima ir kitais klausimais, ne tik apie Furje eilutes 😉
P.S., 2009-11-12 17:44:43
Straipsnis idomus ir blog’as lyg ir neblogas. Taciau visgi studentu testavimo budai kvepia “sovietmeciu” – sukirst, neprileist, patikrinti enciklopedini, o ne idejini mastyma. Gaila…
Burgis, 2009-11-12 19:38:44
P.S.: gal paaiškinkite man, kaip idėjinį mąstymą pritaikyti kartu su Gauso-Ostrogradskio formule? Matematika – ne plepalai. Matematika – ne plebėjams, tik aristokratams.
Buvusiam studentui: mėgstu diskutuoti tik tada, kai man už tai moka pinigus :-)))
manytojas, 2009-11-12 22:32:13
kadangi per savo paskaitas daugiau laiko skiriate ne matematikai o kitoms pasakoms tai gal ir kontrolinius duokit is savo pasakojimu istoriju o ne is matematikos, jus manot kad studentai turi butinai klausti o jus tik tada pradeda aiskinti, o jeigu pasielgus atvirksciai juk tada tikrai studentas paklaus kodel cia taip butent ir panasiai, kas idomu butu jeigu visi destytojai taip mokytoju kaip jus studentas neklausia – as nedestau…
Burgis, 2009-11-13 08:51:34
manytojui: mėgstu šią kazachų patarlę: “Neišsilaikei ant arklio – nėra ko griebtis už uodegos.” Iš Jūsų laiško aišku, kad ir Jums ji labai pravers… “…daugiau laiko skiriate ne matematikai…” – tai melas ir Jūs tai žinote! Tačiau kaip tai paranku Jums pateisinant save ir apšmeižiant mane dekanatui, įrodant, kodėl Jūs neišmokote matematikos! Bet pamirštate, kad aš turiu alibi bent jau pirmus du mėnesius – juk ne aš Jus mokiau 13 metų! Tai kodėl iš tų gerųjų mokytojų nieko neišmokote?! Net lietuviškai rašyti neišmokote…
“…jus manot kad studentai turi butinai klausti…” – taip, tik aš ne manau, o žinau, kuo studijos skiriasi nuo mokymosi vidurinėje mokykloje – visoje Europoje! Studentas privalo studijuoti, o ne dėstytojas turi virsti mokytoju! Ypač dėstytojas, kuris ne paskaitas skaito, o tik praktikos darbams vadovauja (toks šį semestrą esu…).
Žinau, kad dabar, kai mokslas vis daugiau kainuoja, kai universitetai “gaudo” krepšelius, tokie kaip Jūs gali bet kurį universitetą paversti Plechanovo akademija… Tačiau nepamirškite, kad aš žemaitis.
Povilas, 2009-11-14 20:53:25
Nieko vertas studentas, jei nežino, kas jam neaišku, t.y. jei negali tiksliai suformuluoti klausimą. Netgi įvertinant studento įgimtą nedrąsumą (“scenos baimę” net esant vienam prieš dėstytoją), iš karto gali pajusti studijuoja žmogus pasirinktą dalyką ar studentauja. Pakanka tą patį klausimą tam pačiam studentautojui pakartoti antrą kartą, tik akcentuojant kitus žodžius – ir rezultatas kaip ant delno.
kestutis, 2009-11-15 01:46:16
del privalomu zinoti dalyku: kaip matematikui lendanciam i edukologu darza, tai butu butina zinoti rasch analysis ir item response theory (manau, kad kaip matematikui tai neturetu buti sudetinga – gal tada ir rekomendacijos edukologams nebutu tokios liaudiskai buitiskos)
😀
Burgis, 2009-11-15 09:05:01
kestuciui: pirma, aš ne matematikos, o elektroninės technikos inžinierius; antra, aš nė varu varomas neisiu į edukologų daržą; trečia, jei Jūs edukologas, tai kodėl Jūsų mokslo rezultatai tokie skurdūs (lustai (mikroschemos) apie kuriuos aš mokiausi, pakeitė pasaulį…); ketvirta, Jūs pats jaučiate, kad kažkas ne taip, todėl pykstate…
kestutis, 2009-11-15 12:54:43
😀
po penkiu tukstanciu metu svietimo sistemos tobulejimo elektronines technikos inzinieriai sukure lusta ir mano, kad pakeite pasauli
😀
o del item response theory – tai as rimtai, pasidomekite, teoriniai principai gana idomus, tada leis jums ir geriau paaiskinti, ka savo trumpuciu priesegzaminiu darete ir net pagristi ji galesite geriau (nors, kaip teisingai pripazinote, tyrimai ir cia reikalingi)
jurkis, 2009-11-15 13:05:00
Ei ei, Šimtametis karas gal ir truko 116 metų, tačiau šimtametis – 100. 🙂
Edita, 2009-11-16 15:25:33
Įdomus įrašas. Ir man kažkada labai patiko matematika… Dėl egzaminavimo būdo nesu tikra. Manau tinka tiems dalykams, kuris toje specialybėje yra pagrindinis. Kitu atveju gali likti neįvertintos studento pastangos įsisavinti kažką, kas jam visiškai svetima. Norėjau rašyt pavyzdį, bet labai ilgas gaunasi.
Liudas, 2009-11-17 13:36:48
Susidaro įspūdis, kad stresas yra svarbus faktorius tokiame egzaminavime. Ne visi žmonės gali atsakinėti kad ir elementarius dalykus streso veikiami, ne visiems ir reikia. Nors savybė be abejo naudinga. Tačiau siekiant egzamino objektyvumo, stresą reikia eliminuoti. Galbūt aš klystu ir čia nėra jokio streso. Pvz studentai tokių klausimų tikisi, numano kokie jie bus, ir jiems tie klausimai tiesiog papildomos 5minutės, panašiai kaip stovint eilėje. Tuomet puiku.
Čia gal patys egzaminuojamieji galėtų pasakyti..
vvv, 2009-12-10 15:48:25
Noriu papasakoti apie egzaminavimo būdą, kurį kaip egzaminuojamasis patyrė mano dėdė. Negalėčiau dabar tiksliai pasakyti, kokiais laikais tai buvo, nes dėdė pradėjo studijas nepriklausomoje Lietuvoje, tęsė per vokiečių okupaciją, o baigė sovietmečiu. Jei atmintis neapgauna, disciplina vadinosi „Garo mašinos“.
Dėstytojas paėmė studentų sąrašą ir skaitydamas pavardes pasakė: „Jonaitis, Petraitis, Antanaitis sėda į kairę eilę, Juozaitis, Mykolaitis, Povilaitis – į dešinę eilę. Sėdintys kairėje į studijų knygeles įsirašo trejetus, sėdintys dešinėje – ketvertus. Kas nepatenkinti?“ Pakilo kelios rankos iš kairės eilės. Dėstytojas: „tie, kurie pakėlė rankas, persėda į dešinę eilę, įsirašo ketvertus. Egzaminas baigtas.“
PASTABA: vertinimai – penkiabalėje sistemoje.
O., 2009-12-10 21:10:37
Negi penketo nenorėjo ir nebuvo vertas niekas?
vvv, 2009-12-11 08:25:52
Norėjo gal ne vienas, bet vertas, matyt, nebuvo.