Patyčios iš aukštojo mokslo

Konkursinis balas stojantiesiems į aukštąsias mokyklas apskaičiuojamas konvertavus keturių mokomųjų dalykų – brandos egzaminų arba metinių pažymių – rezultatus į 10 balų sistemą.

*

Apie tai, kad minimalus stojamasis balas balas bus vienetas, ŠMM pranešė Aleksandro Stulginskio universitetas ir Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

*

Bent su 1,2 siekiančiu minimaliu stojamuoju balu būsimi studentai galės įstoti į Šiaulių universitetą, su 1,5 – į Vilniaus Gedimino technikos universitetą.

*

Apie dvejetą siekiantį minimalų stojamąjį balą nurodė daugiausiai aukštųjų mokyklų. Bent su tokiu balu bus įmanoma įstoti į Lietuvos sporto, ISM Vadybos ir ekonomikos, Kauno technologijos ir Lietuvos edukologijos universitetai.

*

2,5 minimalų stojamąjį balą taikys Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

*

Vilniaus universitetas stojantiesiems 2015 metais taikys 3 siekiantį minimalų stojamąjį balą.

*

(www.delfi.lt)

***

Jokių komentarų. Aš tik paryškinau vieną frazę.

Atsakymai

Burgis, 2015-02-09 10:35:10

Pliusas, jei pritariate, kad tai patyčios…

Sokolovas, 2015-02-09 12:10:24

PILKOSIOS MINIOS DIKTATAS

Štai tokie bus studentai…

Ir studijuot su nuolatinėmis skolomis galės. Gal dalis ir “atsisijos”, bet juk sąlygas vis tiek diktuos ta pilkoji masė, kurią aukštosios mokyklos prisirenka savo gerąja valia!

Ir tai daroma ne šiaip sau! “Pilkosios masės diktatas” taps ( iš dalies jau tapo) tuo svertu, kuris padės vanagams-reformatoriams legitimizuoti nuostatas, esą “žinių per daug”, “matematikos tiek nereikia”, “reikia tik taikymo” ( amatininkų mokyklos verta nuostata), ir t.t.

Vidutinis studentas jau nūdien neišspręstu elementarios trigonometrinės lygties! Viešpatie, apie ką aš čia! Aukštojo mokslo diplomas puikuojasi ir rankose tų, kas pirmame kurse rašydavo:

(sinx) /x =sin

Arba…”Dėstytojau, kodėl jūs “du” raidėmis rašote?”- klausimas “iš pilkosios minios”, dėstytojui rašant diferencialą pointegralinėje išraiškoje…

Aišku, dar vakar tas “du=2) buvo kaip anekdotas. Bet, stiprėjant “pilkosios minios diktatui”, visa tai hibridizuosis į vanagų-reformatorių nuostatos “kam viso to reikia?” įteisinimą, taigi,- į programų karpymą, į reikalavimų menkinimą, į aukštojo mokslo degradavimą.

Kodėl tampa įmanomas PILKOSIOS MINIOS DIKTATAS? Todėl, kad šios minios ir vanagų-reformatorių INTERESAI SUTAMPA!

petras, 2015-02-09 14:09:12

Tai realiai nėra jokio pokyčio su ankstesne praktika. tik kad atsiranda minimalus balas norint įstoti, kuris yra pakankamai žemas, tai realiai visi ir įstos, kaip kad ir anskčiau įstodavo.

Darius, 2015-02-09 14:34:58

Nedidelis pokytis lyg ir yra – seniau į universitetą (ypač Riomerio) įstodavo ir nelaikę nei vieno baigiamojo mokyklos egzamino.

blah, 2015-02-09 15:11:14

nu jau kelinti metai šiokį tokį mokslą darom, o dar nieko sudėtingesnio už sin(2x)=sin(x) neteko išspręst. O jeigu pasitaiko kasnors sudėtingiau, tai automatiškai ant tiek sudėtinga, kad analitinių sprendinių nėra, reikia su kompiuteriu. Tai kokiam galui pusę vienuoliktos klasės prastinom penkiaaukštes trupmenas ir trig lygtis – neaišku. Reformatoriam vidurinėj tikrai yra darbo…

Sokolovas, 2015-02-09 15:14:55

NEVYNIOJANT Į VATĄ…

Mokslas aukščiau už “organizmus”. Mokslas tai VERTYBĖ. Kaip ir jo siekimas.

Mokslą kaip vertybę paniekina pragmatizmo įsigalėjimas ( “proto vergai”- iš tos pačios kategorijos), jo pavertimas vartojimo bei naudos siekimo priedėliu.

Taip- Mokslą kuria Žmonės. O naudos bei lengvų kelių jo pagalba siekianti pilkoji minia ( “skėriai” gal dar labiau tiktų) iš jo tyčiojasi.

Stebėtoja, 2015-02-09 15:52:39

Aš puikiai suprantu B.Burgį. Atrodo taip stengiesi darai kas įmanoma geriausia, bet gyvenimas pakišą tokia ŠPYGĄ, kad nežinai net kur lysti..Bet aš dabar jau kiek galima dabar, stengiuosi nebeanalizuoti ką padariau blogai ar gerai, nes viską stengiausi tik gerai, kaip ir B.Burgis. Belieka vėl daryti kažką kas atrodo pačiam gerai ir naujai. Gyvenimas tesiasi. Už gyvenimą! Nesisielokit.

tegaida, 2015-02-09 15:53:48

Kazka , berods, ne taip nuspaudziau vertindama. Zodziu -tai patyčios. Arba dar atviriau – kazkada visu lygiu pedagogų priruose per daug. Ir dabar visiems reikia išgyventi. Totalus lygio kritimas vyksta visur, nuo pradinukų iki magistru ir doktorantų. Kaip yra pasaulyje-nezinau, Lietuvoje realybe tokia…

blah, 2015-02-09 16:35:28

bet tokia ta mokslo funkcija – palengvinti gyvenimą, lengviau gaut naudos (taip pat ir platesne prasme, nei pinigai) kaip galima taip kreivai mąstyt… Maždaug neišradai pats televizoriaus – neturi teisės jo naudot, užsidaryk į kambarį ir garbink “Mokslą”, kad ir kas tai bebūtų..

Jpn, 2015-02-09 19:44:29

Nieko naujo-dabar svarbiausia vadyba,na o mokslas-paskui.

Jpn, 2015-02-09 19:55:38

Tiesiog dabar tokie prioritetai (vadyba),aš tam nepritariu.

tegaida, 2015-02-09 23:32:02

Atsimenam, ko labiausiai bijojo Einsteinas ? Tai ir vyksta …

Rokas, 2015-02-10 08:44:40

Šiandien per radiją ryte girdėjau, kad išlaikius lietuvių ir vieną pasirinktą egzaminą 16 balų (minimumu) ir turint 4 kituose dalykuose Brandos Atestate – surenkamas 1,5 konkursinis.. Tai mokytis, norint įstoti į universitetą Lietuvoje, nereikia taip reikia suprast?

Plius, kelios kolegijos nustatė minimumą – 0,8 konkursinio balo. Įdomu..

petras, 2015-02-10 09:11:28

Rokai, tai iki šiol, moksleivis gaudavęs mokyklos baigimo diploma, galėdavo stoti į bet kurį universitetą ar kolegiją. jei tarkim stojant turėjai laikyti valstybinį egzaminą, tai užtekdavo gaut minimalų balą ir jau galėdavai stoti. dabar į kai kuriuos universitetus reiks gauti truputi daugiau nei minimalų brandos egzamino įvertinimą, kad galėtumei stoti. realių pakitimų čia jokių neįvyko, nes praktiškai vėl į visus univerus ir kolegijas galėsi stoti (na tik Darius atkreipė dėmesį, kad seniau į romerio univerą stojant nereikėjo laikyti jokio baigiamojo egzamino, tikriausiai jis minty turėjo valstybinio egzamino, nes be baigiamųjų egzaminų (mokyklinių ar valstybinių) moksleivis negautų net mokyklos baigimo diplomo, be kurio neturi net teorinių šansų stoti į universitetą). taigi daug triukšmo dėl nieko. tiesiog šmm vaizduoja, kad dirba.

Rokas, 2015-02-13 09:14:47

Tas stojamasis balas dar nieko nereiškia. Mokiausi toli gražu ne tarp genijų, kurių dauguma įstojo su labai žemais balais, tačiau įstojo ten, kur norėjo, kas jiems buvo įdomu. Praėjo studijų metai, per kuriuos jie kažką išmoko (vienas daugiau, vienas mažiau). Ir nei vienas, kuris mokėsi mokykloje ar universitete labai gerai nepasiekė tiek, kiek pasiekė tie, kurie buvo stiprūs vienoje konkrečioje srityje. Vienas buvo geras JAVA programuotojas – dirba puikiai apmokamą ir vertinamą, o kartu ir jam įdomų, darbą, kitas buvo labai negabus, tačiau kruopštus, į užduotis žiūrėjo atsakingai – rado darbą susijusį su savo studijomis ir kuriame šios savybės vertinamos. Keli tie, kurie buvo pirmūnai mokykloje, gerai (ne puikiai) išlaikę mokyklos egzaminus, gavo stipendiją universitete ir visuose dalykuose buvo bene geriausi, deja, per pirmuosius metus po mokslo nieko gero nepasiekė – dirba vidutinį darbą ar visai nedirba, kas mokslus nusprendė tęsti neradęs darbo, o kas net ir į užsienį išvažiavo. Tad ar pažymis ir kažkoks balas yra svarbiausias? Šita vertinimo sistema šiek tiek pasenus ir tinka tekstas yra – tekstą iškaliau, formulė yra – formulę atkaliau mokymosi ir mokymo principams. Reikia žengti pirmyn ir ruošti žmones, o ne robotus.

Tik vienas kitas pirmūnas, sužibantis mokykloje, abitūros egzaminuose ir visuose studijų dalykuose tikrai yra protingas ir įdomus pašnekovas, o ne tik teoretikas – moksliukas, kuris tiesiog panašesnis į robotą (japonai dabar labai gražius robotus kuria), su kuriuo neįdomu, kuris gali dirbti tik kažkam, nes pats yra negabus priimti sprendimų ir pan. Tokie dažnai skundžiasi, kad su dviem bakalaurais ir magistru tenka žuvų fabrike dirbt.

Darius, 2015-02-13 10:04:56

Rokai,

vienos siauros specialybės specus ruošia kolegijos, technikumai, profkės. Kam stoti į universitetą ir gaišti laiką? Juk tas JAVA programuotojas ir be universitetinio išsilavinimo galėtų dirbti ir gerai uždirbti. Jūs niekaip nesuprantate kas yra universitetas, universitetinis išsilavinimas, mokslas ir mokslininkas. Juk universitetas nesuteikia darbo, karjeros, specialybės. Universitetas suteikia išsilavinimą ir žinias, kurias ne kiekvienam lemti įsisavinti ir panaudoti.