Du dalykai pripildo mano protą vis didėjančios nuostabos ir pagarbios baimės: žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsnis manyje.
Imanuelis Kantas
2014-11-25
Teisėto elgesio džentelmenų klube nepakanka
***
„1. Gimnazijos moksleiviai laisvanoriškai priima <…> šiomis taisyklėmis <…> nustatytas pareigas.
<…>
- Gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų.
<…>
<…> niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją.“
KTU gimnazijos Moksleivių taisyklių ištrauka
***
Retas kuris negirdėjo neseniai įvykusio incidento KTU gimnazijoje. Moksleivė, pažeidusi Gimnazijos moksleivių taisykles, Gimnazijos nepaliko. Moraliniai švietimo įstaigos imperatyvai buvo kvestionuojami remiantis juridine argumentacija. Ar moralė visada gali išlaikyti teisės egzaminą? Ar teisė visada turi atitikti moralę? Jeigu atsakymai į abu šiuos klausimus yra neigiami, tuomet kyla trečiasis – kieno normos yra viršesnės įstatymo ir moralės normų kolizijos atveju? O gal tokia kolizija teisinėje valstybėje yra negalima?
***
Neaptarinėkime pastarojo KTU gimnazijos įvykio dalyvių ir detalių, nespekuliuokime Gimnazijos vadovo atsistatydinimo iš pareigų motyvais. Tai, demonstruodama nepagarbą įvykio dalyviams, sėkmingai daro geltonoji žiniasklaida. Šis įvykis yra vertas platesnio požiūrio. Visų pirma, todėl, kad jis – puikus švietimo įstaigos (kartu ir visos švietimo sistemos) privalomo moralinių taisyklių laikymosi testo pavyzdys. Antra, man, kaip teisininkei, įdomus moralės ir teisės normų santykio suvokimas visuomenėje. Nemažiau svarbu ir tai, kad ši situacija verčia diskutuoti apie pačių moksleivių moralines nuostatas ir besiformuojančią jų vidinės vertybių sistemos hierarchinę struktūrą.
***
Moralė ir teisė – tai dvi socialinio žmonių elgesio taisyklių visumos, turinčios daug panašumų ir dažnai gretinamos, kartais – klaidingai tapatinamos. Moralė ir teisė reguliuoja žmonių elgesį visuomenėje, tačiau skirtingose socialinėse plotmėse, todėl teisiniai argumentai gali būti grindžiami tik teise (įskaitant ir tuos moralės dėsnius, kurie yra perkelti į teisę, tapę teisės normomis, pavyzdžiui, bendrasis sąžiningo elgesio principas arba bona fides doktrina), o moralinė argumentacija turi neišeiti už moralės normų ribų. Tai yra fair enough ir taip būti turi. Priešingu atveju, turėtume tokią pačią situaciją, kaip, pavyzdžiui, matematinei lygčiai taikydami biologijos mokslo dėsnius arba skolininką nuo kreditorinio reikalavimo gindami argumentuojant tuo, kad skolininkas bus geras ir taip daugiau nebesielgs (moraliniai argumentai teisėje), arba moksleivį, pažeidusį mokyklos vidaus elgesio taisykles, gindami argumentais, tvirtinančiais, kad taisyklių nuostatos prieštarauja švietimo sritį reglamentuojančių teisės normų nuostatoms (teisiniai argumentai moralinės, etinės prigimties ginče).
***
Palyginus su demokratinės, teisinės valstybės teise, moralės nustatytos elgesio taisyklės neretai kelia daug aukštesnius elgesio standartus ir šių standartų nesilaikymas sukelia atitinkamas pasekmes – pa(si)šalinimą iš moralinį susitarimą sudariusiųjų asmenų klubo (pavyzdžiui, moksleivis, pažeidęs savo mokymo įstaigos vidaus taisykles, jau nebėra tos mokymo įstaigos moralės klubo narys, nepaisant to, kad de jure vis dar yra tos įstaigos mokinys). Moralinių susitarimų dalyviams netaikomi teisėje įprasti senaties ar teistumo terminai, o prarasti moralės klubo nario bilietą yra daug lengviau negu jį atgauti. Moralės taisyklių, kurių asmuo įsipareigoja paisyti, laikymosi sąlyga – didelė vidinė kultūra ir branda, tuo tarpu teisė įprastai reikalauja konkrečioje situacijoje elgtis taip, kaip elgtųsi kiekvienas protingas ir apdairus žmogus. Neretai moralei to neužtenka, todėl ir moralės klubo nariu gali būti ne kiekvienas.
***
Pacta sunt servanda – ne tik teisės principas. Tai auksinė džentelmenų klubo taisyklė, tai vienas kitam įsipareigojusių žmonių elgesio norma, tai bendravimo reglamentas, kurį dvasios aristokratai diegia savo vaikams.
***
Rūta Survilaitė
***
Ačiū Jums, Gerb. p. Rūta Survilaite! Atsiprašau, kad aš tik dabar perskaičiau… Jūs tikrai esate ta, kuri gali pakeisti visuomenės mąstymo kryptį.
Atsakymai
Burgis, 2015-04-18 08:19:50
Reikia kartais sugrįžti…
Pentium100, 2015-04-18 10:32:51
Šita istorija blogai nnušviečia tik tą gimnazistę. Aš asmeniškai tikrai pasistengsiu su ja neurėti jokių reikalų, nebent norėčiau samdytis teisininkus, kad šie paruoštų sutartį, kuri yra visiškai be skylių ir atitinka visus įstatymus.
Atitinkamai, jei ji kandidatuotų į darbą firmoje, kurioje aš dirbu, tikrai patarčiau bosui, kad norint ją priimti pirma reikia susirasti gerus teisininkus, nes su ja tai ne 1nm į šoną negalima. Kitaip tiesiog pasižadės atlikti ką reikia, bet nedarys ir po to į teismą paduos.
Kaip suprantu, jos priėmimo į gimnaziją metu ji nebuvoiškėlusi klausimo, kad KTUG taisyklės neatitinka įstatymų ir todėl negali pasižadėti jų laikytis…
kaimietė, 2015-04-18 13:32:21
Ačiū už tokį Survilaitės pasisakymą.
Antanas, 2015-04-18 15:52:46
Thomas J.Stanley atliko stambių JAV verslo kompanijų vadovų ir savininkų apklausą, norėdamas ištirti “milijonierių sėkmės veiksnius”. Buvo nurodyta 30 veiksnių (faktorių).
Tyrimo rezultatai patvirtino, kad svarbiausias sėkmės faktorius yra … Kas? Kaip manote? (Lietuvoje teisingo atsakymo man kol kas dar niekas nepateikė)
rasa-kita, 2015-04-18 16:53:26
Antanui: besąlygiška tėvų meilė.
Antanas, 2015-04-18 18:41:06
rasai-kitai: Stanley tirti veiksniai yra susiję su etika, moralės principais, kuriuos akcentuoja gerbiami R.Survilaitė bei B.Burgis.
Margos paraštės, 2015-04-18 18:44:31
Esu dėkinga už tokį mano kuklaus teksto įvertinimą. Ačiū!
Linkiu sveikatos proceso šalims.
Kai nepavyksta susitarti širdimi, bejausmį verdiktą skelbia Temidė.
Paulius, 2015-04-18 20:07:20
Antanui: spėju, kad tai savo žodžio laikymasis.
Antanas, 2015-04-19 14:19:27
Pauliui: pagal tyrimo rezultatus svarbiausias sėkmės veiksnys – sąžiningumas su visais žmonėmis. Tai ir taisyklių laikymasis, ir žoddžio, prisiimtų įsipareigojimų, duotų pažadų laikymasis.
Verslininkai mano, kad su nesąžiningais žmonėmis geriau neturėti jokių reikalų – jie gali pavesti, sužlugdyti darbą, verslą, pakenkti firmos reputacijai ir pan.