Šiandien buvau nusibeldęs į Vilnijos kraštą, į Paberžę, į šv. Stanislavo Kostkos gimnaziją. Seminaras buvo nuo devintos ryto, turėjau anksti keltis, bet visai nesigailiu! Nustebau, kad tokioje vietoje yra tokia įdomi lenkų gimnazija. Gal ir nelabai prabangiai įrengta, bet juk mokykloje svarbiausia žmonės, tiesa?
*
Žmonės man patiko! Daug jaunų. Visi – geri klausytojai, geranoriški klausytojai, išprusę klausytojai. Pirmą kartą pasigailėjau, kad nesu nė pramokęs lenkiškai. Mes turėtume bent šiek tiek pramokti latviškai, lenkiškai. Ne tiek, kiek rusiškai, bet nors tiek, kiek aš moku švediškai… Kaimynų kalba svarbi ir įdomi!
*
Kadaise po ketvirto kurso atlikau keturių mėnesių praktiką Rygoje. Iki šiol prisimenu šį tą latviškai! Norėčiau, kad mane dažniau pasikviestų lenkiškos mokyklos. Vien važinėjimas po pietryčių Lietuvą manyje žadina smalsumą…
*
Labai simboliška, kad prieš metų šventes seminaras vyko katalikiškoje gimnazijoje, dalyvaujant vienuolės apdarą dėvinčiai mokytojai. Stende perskaičiau (tai kas, kad lenkiškai! skaitydamas mintį suprantu…), kas gi tas šventasis Stanislavas Kostka. Buvo įdomu pamatyti, kuriomis kalbomis ir apie ką gimnazijoje pateikiama informacija.
***
Ačiū seminaro užsakovams! Man patiko!
Atsakymai
Burgis, 2014-12-23 19:53:08
Tema diskusijai…
MK, 2014-12-23 20:32:10
Šaunu! Kokia tiksli seminaro tema?
O šiandien knygų nepardavinėjot? Žadėjot, kad iki Kalėdų bus galimybė jas įsigyti Laisvės al….
Burgis, 2014-12-23 20:50:10
MK: 1. Seminaro tema: „Skirtingų vaikų – skirtingas mokymas“.
- Aš visada esu ten ir tada, kur ir kada turiu būti. Ir šiandien buvau… 🙂
MK, 2014-12-23 22:30:56
Nenoriu pasirodyti priekabus, bet gal seminarą labiau tiktų pavadinti “Skirtingiems vaikams – skirtingas mokymas”? “Skirtingų mokytojų – skirtingas mokymas” skambėtų logiškai, bet “vaikų” neskamba, nes vaikai juk ne moko, o mokosi.