Prieš keletą metų teko surašyti savo nuostatas apie dėstytojo darbą. Laiko neturėjau, rašiau skubotai, bet gal kam nors pravers? Kada, jei ne vasarą, pradėti rengtis naujam semestrui?
-
Visada su savimi turėk kurso pogramą ir bent trijų artimiausių paskaitų konspektą. Konspektą paruošti sunku ir nuobodu, bet už tai paskaitoje pailsi. Dėstytojas be konspekto demonstruoja aroganciją, nepagarbą auditorijai ir netaupo paskaitos laiko.
-
Niekada nevėluok. Užsirašyk 2-3 studentų (seniūnų) mob. tel. Nr. – ypatingu atveju galėsi pranešti apie vėlavimą ar neatvykimą.
-
Paskaitas renk iš tik 2-3 knygų, 2-3 interneto svetainių, bet retkarčiais galima panaudoti dar kelis šaltinius.
-
Paskaitoje turi būti aiškūs esminiai dalykai. Turi būti pakartojimų. Turi būti to, kas nėra savaime aišku. Dėstyti reikia ne savo nuomonę, o faktus, teorijas, struktūras ir pan.
-
Paskaitoje turi būti pedagoginių pertraukėlių. Geriausiai tinka pokalbiai apie bet kurios srities aktualijas – taip ne tik pasakai, bet kartais ir sužinai, geriau pradedi pažinti studentus.
-
Kiekvienai paskaitai skirk maždaug po tiek pat medžiagos. Man užtenka 5 psl. rankraščio storame sąsiuvinyje.
-
Kurso pradžioje studentams reikia pasakyti: kurso struktūrą, informacijos šaltinius, atsiskaitymo formas ir terminus, savo kaprizus.
-
Svarbiausiaus dalykus reikia leisti užsirašyti pažodžiui ar net padiktuoti. Reikia netingėti rašyti lentoje arba rodyti projektoriumi. Lenta geriau už projektorių!
-
Jau semestro metu studentai turi suprasti, ko ir kaip reikalausi atsiskaitymo metu: formuluočių griežtumo, literatūros analizės ir pan.
-
Valdyk paskaitos laiką: nesileisk į ilgas diskusijas, neleisk sau supykti, susinervinti, pavargti.
Klausk!
B.B.
2003 08 18
Atsakymai
Vytautas, 2007-06-18 10:36:57
“Lenta geriau už projektorių!” Gal teko klausyti S. Masioko paskaitų apie informacijos vizualizavima? Už tokį teiginį būtumėt apšauktas malūnininku.
Burgis, 2007-06-18 13:53:56
Vytautui: rudenį baigiau prof. S. Masioko kursus, buvau net pagirtas… Laimė, profesorius patvirtino mano teiginį ir neaiškino, kad be projektoriaus neik į auditoriją… Kiekvienam darbui – savas instrumentas. Imti “vizualizuoti” matematikos teoremos įrodymą – reiškia palaidoti viltį, kad kas nors tą įrodymą išmoks. Žinoma, yra išimčių (pavyzdžiui, teoremos, kurioms reikia sudėtingesnių brėžinių).
Free Chechnya, 2007-06-29 18:44:13
Su visais isvardintais punktais sutinku, bet mano laiku kazkaip jusu paskaitose kazin ar to laiketes, gal jau dabar laikotes… idomu butu isgirsti kitu studentu atsiliepimus, o dar geriau padaryti balsavima kiek Burgis per paskaitas-pamokas laikosi situ punktu, mano nuomone 50-60%
Burgis, 2007-06-30 11:04:24
F.Ch.: nagi, paskaičiuokime: 1 – taip, turiu rudą sąsiuvinį, kartais atsinešu savo “Niekam tikusią…” knygą; 2 – lyg ir nevėluoju…; telefonų man nereikia, galiu paskambinti į KTUG raštinę ir paprašyti, kad studentus įspėtų – to jau kelis kartus prireikė; 3 – tą ir darau; 4 – stengiuosi, bet apie tai spręsti gali tik GERI studentai; 5 – na, pertraukėlių tai tikrai per daug! 6 – ? 7 – skiriu tam visą užsiėmimą; 8 – kaltas, ne visada…; 9 – tai kartoju ir kartoju! 10 – kitiems atrodo ne taip, bet aš žinau…
Egidijus, 2007-07-02 14:32:31
Na dėl 4-to punkto tai tikrai reikėtų labiau pasistengti 🙂 Sutinku, kad lenta geriau už projektorių (aš ir baigęs prof. S. Masioko kursus). Per paskaitas su projektoriumiu mane tik miegas imdavo ir įsisavinti ką nors buvo, bent jau man, beviltiška. Kalbu apie Deksnio paskaitų dėstymo metodiką. Jis viską rodė ant to balto plakato. Todėl net nelankiau jo teorinių paskaitų, nes man tai buvo tuščias laiko leidimas. Visą tą medžiagą vistiek duodavo atsišviesti.
Gerb. Burgiui patarimas: Jūsų dėstymo stilius “vakarietiškas”. Jis Lietuvoje netinkamas, nes studentams suteikiama labai didelė laisvė, jokio griežtumo, kontrolės. Tiesiog, nori mokaisi, nori – ne! Lietuvos studentams dar reikia pasivyti ES studentų lygį. Todėl labai kenčia pažymių vidurkis.
Burgis, 2007-07-02 17:49:25
Egidijui: ačiū už komplimentą; pasakysiu žiauriai, bet teisingai: universitetas – ne labdaros įstaiga, kad globotų kiekvieną studentą. Neprisitaikantys, nedirbantys iš visų jėgų turi palikti universitetą! O dabar visi matematikos neįgalieji iš anksto žino: jie bus globojami, saugomi nuo išmetimo, lyg būtų į “Raudonąją knygą” įrašyti… Kokio rezultato galima laukti iš tokių studijų? Koks UAB nori turėti tokį “globotinį”?
klausimas, 2007-07-18 18:28:09
Na, is kitos puses paziurejus (tai tik polemika/beletristika, vadinkime kaip norit) ar kokioje nors uab “morkytes” dirbdamas prie kompo ir pvz priiminedamas uzsakymus – ar panaudosi vektoriu sudeti?:) ar integrala? Faktoriala? Furje eilute?
Nemanau
Burgis, 2007-07-18 22:03:09
klausimui: senovės matematikas (berods, Pitagoras) sakė, kad matematika negali būti taikomoji, nes taikymai – plebėjų darbas, o aristokratams – grynoji mintis. Matematiką panaudosi VISĄ ir VISUR, nes tai mintys, logika, proto gimnastika ir kitokie pasauliai! Kur taip lengvai pereisi į penkiamatę erdvę, jei ne vektorių temoje? O įpratęs galvoti – “Maksimos” kasoje tikrai nedirbsi.
klausimas, 2007-07-18 22:17:30
tai zinoma, jog turint galvoj siek tiek koses, turesi ir sviesto ant duonos… 😉
Bet, is siemetinio antrakursio: nu kam man tos furje eilutes… (tiesa, paskui reikes viso sito gerio kituose kursuose), bet kaip kad atsitinka (dazniausiai) per pora metu viskas gana smagiai apsitraukia voratinkliais 🙂
tiesa, esamas darbas – tiesiogiai susijes su igyta specialybe (energetikos vadyba, taip vadinosi pasirinktoji kryptis), taciau pagrindiniai veiksmai kuriuos tenka atlikti darbe: algebra, t.y. plius, minus, daugint, dalint, procentus…
tiesa, kokiam zaidime (kad ir pas koki a.valinska) i koki klausimeli susijusi su integralu – gal ir atsakyciau.
Beje, kaip KTUg direktoriaus noreciau paklausti 2 dalyku:
-
kokia jusu nuomone apie “Zynio” konkursa, kurie vyksta (na, nebezinau kaip dabar, bet pries kokius 8 metus – tikrai vykdavo) Radviliskyje, Lizdeikos gimnazijoje (jei neklystu).
-
jei vyksta – kokie siemetiniai jusu mokiniu rezultatai?
Burgis, 2007-07-19 11:41:43
klausimas: “Mylėkite knygą. Ji išmokys jus gyventi.” (berods, M. Gorkis?) Pastebėjote, nesakoma, kokią knygą.
“Žynio” konkursas vyksta. Pasiunčiame vieną gimnazistą, bet atrankos nedarome, todėl rezultatai tik normalūs. Kiekvienam konkursui reikia ruoštis, “prisitaikyti”. Mūsų “Žvaigždžių valanda” įdomesnė!
Pažaiskime. Nežiūrėdami į jokius šaltinius atsakykite:
- Kaip gyvenimą baigė Žana d’Arc:
a) buvo pakarta; b) buvo sudeginta; c) buvo sušaudyta; d) mirė natūralia mirtimi?
- Žana d’Arc mirė prieš Žalgirio mūšį ar po?
Išvados?
klausimas, 2007-07-19 12:37:42
tikrai zinau jog zana d’arc buvo sudeginta. Anksciau nesaudydavo o kardavo, o kadangi zana buvo apskelbta ragana (paradoksas, kadangi ji tuo paciu ir sventoji), ja sudegino 🙂
O ar pries – ar po – manau jog po Zalgirio musio.
Bet zynio konkurse klausimai is istorijos, tos, kurios moko mokyklose, – sudaro ne didelia dali klausimu.
Dalyvavau dvejus metus, puikiai atsimenu 😉
tiesa, pasiskaicius siu metu klausimus tai jau pradedu abejoti ar i top 10 dar bepapulciau 😉 Nors, antravertus – viskas yra imanoma.