Penki procentai

Ryto radijas paskelbė: studentai ims paskolas ir mokės apie 10-11 proc. palūkanų. Aš net pašokau: neimkite iš bankų, aš paskolinsiu už 8 proc.!

Bet popiet radijas pasakė: studentai mokės tik 5 proc. Mano verslas žlugo… Maža to, aš, mokesčių mokėtojas, valstybės vardu bankui mokėsiu dalį palūkanų, nes bankininkai nori pelno. Gerai, aš sutinku, nes bekalbėdami apie tas palūkanas kažkaip visi lyg pamiršo pakalbėti apie pačią paskolą. Studentas daug mokės už studijas! Palūkanos svarbu, bet pati paskola “svers” daugiau. Jei studentas sutinka mokėti už studijas, aš sutinku jį paremti pridurdamas prie palūkanų.

***

Bet su smalsumu ir nekantrumu laukiu didžiosios permainos, grįžtamojo ryšio: mokantis už studijas studentas “kibs į atlapus” dėstytojui, kad jį ko nors išmokytų; dėstytojas bematant parodys, kad studentas mokykloje nepasirengė studijuoti; studento tėvai užpuls mokyklą; mokykla užpuls valdžią ir privers Mokytoją vertinti (pinigais) labiau už mokinį (Seimo narį, ministrą, etc.); tada gerų mokytojų gera mokykla “prispaus” moksleivius, kad tie mokysis net cypdami; universitetai pakels priėmimo kartelę; dėstytojai pagaliau gaus studijuoti pasirengusių žmonių; baigusieji bus eruditai, profesionalai, jiems užsidirbti tiek, kad lengvai grąžintų paskolas, bus vieni niekai; mokestis už studijas padidės; studijų kokybė dar pagerės…

***

Žavinga perspektyva, tiesa? Raskite klaidų grandinėlėje. Klaidų yra…

Atsakymai

mdalius, 2009-08-20 20:31:17

kad ir pirmasis punktas: „mokantis už studijas studentas „kibs į atlapus“ dėstytojui, kad jį ko nors išmokytų“

Ko gero numos ranka ir galvos: „Sumokėjau, tai jau diplomą tikrai duos“

ST, 2009-08-20 21:52:49

Bus kaip su mokinių krepšeliais… Dėstytojai pataikaus studentams, mažins reikalavimus, jokiu būdu neišmes iš universiteto nesimokančio bet galinčio susimokėti studento. Universitetai sieks pritraukti daugiau krepšelių (t.y. studentų), todėl lengvins studijas. Studentai, kurie norės išsilavinimo, o ne diplomo, važiuos studijuoti į užsienį, nes užsienyje jiems studijuoti bus pigiau ir kokybė geresnė. 🙂

Liutauras, 2009-08-20 23:42:40

aukštojo mokslo reformą matau truputį iš abiejų barikadų pusių – ir kaip dėstytojas, ir kaip studentas.

vaizdelis tragikomiškas – vienintelis (!) dėstytojų interesas – gauti daugiau pinigų. absoliučiai (~90-95%) dominuojantis studentų interesas – kuo pigiau gauti išsilavinimo liudijimą (toli gražu to negalima lyginti su žiniomis ir kompetencija).

kuo tai kvepia? tai kvepia puikiu biurokratų rojumi – kafkišku procesu, kurio vienintelis rezultatas – didžiulė mašina, ūžianti garsiai, kainuojanti brangiai, esanti visiškai neefektyvi.

vaistai? privatizuoti valstybines aukštąsias mokyklas, atsisakyti jų valstybinio finansavimo, tuos pinigus teikti programiniu/projektiniu pagrindu skelbiant viešus konkursus, taip pat finansuojant studentų paskolų sistemą

Žydrė, 2009-08-21 01:08:26

Šiemet vėl teko atidžiau stebėti stojimų procesu.

Sutinku su ST. Universitetui finansiškai neapsimokės pašalinti studijoms nepasiruošusius studentus, juoba tokių kai kurių universitetų atitinkamose specialybėse yra itin daug. Deja. Nematau ryšio tarp nemotyvuoto (ir nepasirengusio) žmogaus mokesčio už studijas ir studijų kokybės, jie tiesiog legaliai nusipirks diplomą.

Štai pavyzdys: http://www.kf.vu.lt/lt/news/view/?id=2684

Tai gal jau trečias ar ketvirtas papildomas priėmimas. Vos užsipildo mokamos vietos, vėl atsiranda naujų.

df, 2009-08-21 07:37:02

Ir avis sveika, ir vilkas sotus: studentai mokės 5 proc., o valstybė neribotai šers bankus. Absurdas.

sonata, 2009-08-21 08:56:17

Tūlas Libano pilietis būsimas medikas mojuoja pirštu dėstytojai po nosim:” Tu man nerašyti devyni, tu man rašyti dešimt. Aš mokėti už mokslą”. Ar nebus taip su lietuviukais?:)

Aurelija, 2009-08-21 09:24:31

Dėstytojas negali pasakyti studentui, kad jis nepasirengęs studijuoti. Aš taip nepasakyčiau. Aš dėstytojų nelakau kažkuo aukštesniais už mokytojus. Jei kažkuriam dėstytojui atrodo, kad studentai ateina nepasirengę studijavimui, vadinasi universitetai pilni dėstytojų, kurie yra nepasirengę dėstyti. Kiekvienas veiksmas juk turi savo atoveiksmį.

ST, 2009-08-21 10:00:40

Bent jau būtų padarę valstybės skiriamų krepšelių perskirtymą kas pusmetį, tai studentai gal konkuruotų dėl jų. O dabar gavai valstybės skritą krepšeli? Valio! Gali du metus dinderį mušti, studijų kokybė nerūpi. Jei krepšelio negavai, ieškaisi darbo, mažiau laiko studijoms, mažiau išmoksti, studijų kokybė nerūpi.

Pasakyk studentams kad paskaitos nebus. Dauguma studentų džiaugiasi. Universitetai orientuosis į daugumą.

Mokestis už studijas nesiderina su studijų kokybe. Jei už ką nors moki, tai nori kad būtų lengviau, kad reikėtų įdėti mažiau pastangų. Taip, susimokėjus norisi gauti daugiau (gerų konspektų, kad nereikėtų pačiam konspektuoti, kad informacija būtų pateikta jau “sukramtyta”, kad pačiam nereikėtų vargti), bet nesinori gauti daugiau darbo 🙂 Būtų tam tikras mazochizmas, susimokėti už studijas ir reikalauti pasunkinti studijas.

Čia toks pesimistinis požiūris 🙂

Burgis, 2009-08-21 10:05:50

Aurelijai: noriu ginčytis… Štai po savaitės aš nueisiu į antrakursių auditoriją ir turėsiu mokyti lauko teorijos. Tai nėra lengviausias matematikos skyrius. Todėl pirma paklausiu, pavyzdžiui, kiek yra sinusas 30 laipsnių, kaip apskaičiuoti lnx integralą ir pan. Sužinosiu (deja, neabejoju…), kad bent 2/3 studentų to nežino, nemoka. Tai kaip jie gali mokytis lauko teorijos?!

Pavyzdžiui, aš noriu toliau mokytis švedų kalbos, bet mano pagrindai per menki, kad galėčiau tai daryti savarankiškai arba su dėstytoju, kuris laikytų, kad pagrindus turiu: “kärlek” reiškia meilę, tai tik todėl aš įsidėmėjau, kad tarti reikia maždaug taip: šialėk… O jie neįsidėmėjo, kad sin30=1/2. Ką daryti?

Mindaugas, 2009-08-21 10:16:47

Pone Burgi paklausiu ammm jaunimo slengu apie tai ką pasakėte. Jūs čia rimtai, kad studentai to nežino?

Aurelija, 2009-08-21 10:26:45

Labai gerai, kad Jūs ateinate į paskaitą ir sužinote, ko studentai nemoka, o studentui gerai, kad jis sužino, ko nemoka jis. Tikriausiai aš daryčiau taip: Atėjusi į paskaitą pateikčiau testą tų pagrindinių žinių kurias ketinate patikrinti (nevertinčiau ir nemoralizuočiau, nes ne toks dėstytojo vaidmuo). Tai naudinga abiem pusėm (1) dėstytojui, kuris patikrina žinias ir grupės lygį, taip galės susidaryti bent jau apytikrį vaizdą kaip dirbti toliau (2) studentui, kuris sužino ko jis nežino.

Ištaisius darbus turėčiau prarasti kantrybę ir nuėjuss į auditoriją garsiai paklausčiau studentų tai KĄ DARYSIME!? Jei Studentai atsakys, aš įsiklausyčiau , jei Studentai tylėtų, naudodamasi tylos minute pateikčiau jiems sąrašą literatūros, su kuria vertėtų susipažinti.

ir dar vienas universitete pastebėtas trūkumas. Kai sudaroma dalyko programa visada nurodoma, kokių įgūdžių studentas įgis, bet nenurodoma,kokių įgūdžių studentas turėtų turėti norėdamas mokytis šios programos. Manau iš to naudos turėtų ne tik studentas, bet ir universitetas, nes padarę tai, jie pamatytų, kad kai kurios jų programos yra nenuoseklios 🙂

Burgis, 2009-08-21 12:23:14

Mindaugui: man tarnybinė etika neleidžia čia skelbti, ko nemoka studentai… Bet Jūsų vaizduotė niekada nepasieks tos nežinojimo, nemokėjimo gelmės!

Beje, ko nemoka mokytojai turėtų būti parašyta mano straipsnelyje “Veido” žurnale pirmadienį (reklama!)

Saula, 2009-08-21 13:16:19

Aurelijai: O, šventas naivume! Jums turbūt sunku įsivaizduoti, KOKIA praraja skiria tai, ką pirmakursis turi mokėti, nuo to, ką jis moka. Kalbu ne apie motyvuotus studentus, o apie tuos, kurie laimėjo lažybas, kad baigs mokyklą neatvertę nei vieno vadovėlio:-). Sakot, „pateikčiau jiems sąrašą literatūros“. Jie juk neskaito… Rašot: „kaip dirbti toliau studentui, kuris sužino, ko jis nežino“. „Dirbti“? O kas tai? „Sužino“? O jis seniai jau žino, kad nežino. Ir ką tuomet darytumėt dėstytojo vietoj?

Aurelija, 2009-08-21 13:50:51

Saula: net Socratas sakė, kad jis žino tik tai, kad nieko nežino. 🙂 Manau prieš diskutuodami šia tema mes turim išsiaiškinti, kad nežinojimo spragos kartais atsiranda ir dėl kitų priežaščių: pamiršimas, pačios studijų programos nenuoseklumas, net tokia nekalta priežastis kaip nuovargis, skirtingos programos mokyklose, skirtingo pasirengimo ir lygio mokytojai.

Dėl studentų motyvuotumo tai sakyčiau labai pasenęs argumentas ir netinkamas. Pirma reikia paklausti ar studentas nemotyvuotas kartais ne dėl pačio dėstytojo (kodėl pas vieną pilnos auditorijos, o pas kitą ateina vos keliese). Ne tiesa, kad mes nemotyvuoti 🙂 studentai visi motyvuoti! Juk nepaneigsi, kad gauti “popierėlį” irgi yra motyvas 🙂 Ar šis motyvas tinkamas, čia ir yra svarbiausias klausimas. Gal dėl to daugelis universitetų yra įvedę motyvacinio laiško sistemą?

Ir dar noriu pasakyti, kad problemų mes turime daug, bet sprendimų dar daugiau, jei tik abi bariktadų pusės nestovėtų kaip ožiukai ant tiltelio į skirtingas puses tempiantys vežimą, nes dabar taip ir yra!

Galų gale, atėjęs į paskaitą ar kas nors paklausiate studentų, ko jie tikisi iš šios mokymo programos?

Saula, 2009-08-21 14:04:06

Aurelija, patikėkit (žinau), yra tokių, baigusių vidurinę mokyklą, kuriems nuo 5 kl. buvo vedami 2 (net įvertinant tai, kad mokytojai vengia vesti nepatenkinamus pažymius “dėl šventos ramybės” ir kt. priežasčių), sakykim, matematikos ir lietuvių k. Ir taip su tais 2 keliami iki 12 kl. (juk reikia tėvų sutikimo, kad palikt antrus metus. O jei ir paliktų, tėvai išvestų į kitą mokyklą, kur ne tik nepalieka antramečiauti, bet dar ir mažiau 6 nerašo).

Taigi. Atėjo toks 2-kininkas iki 12 kl. I semestro. Tada: „Ai, gaila vaiko. Jau iki 12 kl. atėjo…“. Atestatą gavo. Užsinorėjo diplomą gauti. Tai ką patartumėte dėstytojui? Keisti matematikos programą nuo daugybos lentelės? Kad būtų nuosekli?

Dirbau dėstytoja. Atėjau į mokyklą. Čia negalėčiau pakeisti IT programos 10-oje kl. Dar ta praraja ne tokia didelė. Kad galėčiau peršokti ją, nors ką nors pateikti programuoti, darau papildomus užsiėmimus, mokau matematikos. Spėkit, kiek ateina? 1-2. O juk kviečiu-nurodau pastovią pamoką (pvz., antradienis 8 pamoka), o kitą dieną 15-19 val. Kodėl neateina? Ogi, sako: „neturi laiko…“. Einu į visų kl. tėvų susirinkimus: informuoju tėvus. Niekam nerūpi. Taip ir svyra rankos.

Rokas Arbušis, 2009-08-21 14:22:06

man tik viena smalsu: ar dėstytojas (mokytojas) turi mokyti, ar padėti išmokti?

kol atsakymą į šį klausimą stabdantys sovietiniai tarakonai neišnyks iš galvų, tol jokios reformos nepadės.

man asmeniškai — taip pat. nors atsakymą žinau 🙂

Aurelija, 2009-08-21 14:31:14

Saula, Jūs esate nuostabi mokytoja tiems 1-2.

petras, 2009-08-21 14:39:32

jeje aš pritariu aurelijai. tame ir bėda, kad studentai su dėstytojais ne draugai nori būt, o vos ne priešai.

pvz ir Saula, vien tik pykstat ir kritikuojat, o pasiūlymų jokių. skųstis ir aš dėstytojais galiu ir net labai, bet tada turėčiau pasiūlyt kažkokius sprendimus, kadangi TINGIU kažką keist, ait reikalaut kažko, tai ir tyliu ir esu patenkintas nes aš į universitetą ainu praleist laiką, pabūt su bendraamžiais, sužinot to kas man įdomu. o sausai mokintis man per daug neįdomu. man pvz. patinka tikslieji dalykai, man smagu paskaitose, bet papildomai namie mokytis man jau nebėr noro, todėl tik ir moku paviršutiniškai, visko po mažą trupinėlį. bet yra tokių kurie gan motyvuoti, jiems įdomu jie gilinasi į tą dalyką, tačiau universitetas mažai ką pasiūlyt gali, vos ne patys viską išmoksta :DDD truputi nusirašiau į pievas nes jau pamiršau apie ką rašiau, vnž taika 🙂

Burgis, 2009-08-21 14:51:43

Petrui ir kitiems: Visai menkai apie mokslą nusimano tas, kuris mano, kad mokytis turi būti ĮDOMU! Kasmet per pirmąją paskaitą pasakau: studijos yra darbas, sunkus, varginantis, dažnai nuobodus, monotoniškas darbas; aš stengsiuos, kad tas darbas mums visiems būtų naudingas, prasmingas, teisingas, bet įdomu bus tik tiek, kiek netyčia pavyks. Čia ne cirkas! Cirke turi būti įdomu…

O Petras eina į universitetą pasimėgauti… Tam žinau tikrai geresnių vietelių, tik čia viešai nedrįstu pasakyti. Tose vietelėse Petrui gal ir galėčiau būti draugas, o universitete – tik bendradarbis!

mdalius, 2009-08-21 15:10:28

O kas motyvuoja darbuotojus dirbti? Kodėl to pačio negalima su studentais?

LT, 2009-08-21 15:15:35

Lietuvoje daug problemų atsiranda, nes dėstytojui tenka per didelis studentų skaičius. Koks gali būti darbas paskaitoje, kurioje sėdi 100 žmonių?

Aurelija, 2009-08-21 16:03:39

Bet p. Burgi mes ne apie tai ar mokytis įdomu ar ne! mes apie tai, kad būtume motyvuoti dirbti tą monotonišką, sunkų ir varginantį darbą 🙂

Burgis, 2009-08-21 16:26:03

Aurelijai: tai juk ne universitetas turi motyvuoti! Jei jau atėjai, tai žinojai, ko atėjai. Mano motyvas buvo paprastas kaip gyvenimas: užsidirbti duonos ir prie duonos, sužinoti kuo daugiau apie pasaulį, apie jo šviesiausių protų atradimus ir išradimus (jau vaikystėje buvau užsikrėtęs “amžinųjų variklių” mistika…) ir, jei pavyks, išsimokslinus pačiam ką nors tokio nuveikti. Buvo turinčių motyvą ištekėti už mokyto, buvo verčiamų giminės tradicijų, buvo visokių ir tada.

Mane stebina ir glumina nesupratimas, kad mokytas visada yra aukščiau už nemokytą. Galėčiau pasakyti griežčiau: žmogus yra tiek žmogus, kiek mokytas; visa kita – gyvūnas.

Dar vieną dalyką kartoju gimnazistams, vykstantiems studijuoti į mažai žinomus universitetus: jeigu bus lengva, bėk, brolau, iš ten neatsisukdamas! Nes jei lengva – tai ne mokslas ir jau tikrų tikriausiai – ne aukštasis mokslas! O dabar mada pasigirti, kad studijuoti lengva…

Aurelija, 2009-08-21 17:03:19

Jūs teisus, absoliučiai. Vieni motyvai mus atveda į universitetą ir kiti juose laiko. Tačiau ar žinojote, kad mūsų universitetuose studijuoti labai labai labai lengva:) Jau nekalbant apie tai, kad įstoti į juos dar lengviau! Rimtai!

Mano nuomone, labai daug problemų išspręstų tai, kad universitetai nustatytų 1. kartelę, (na pvz. pažymių vidurkio); 2. būtų galima duoti paraišką į ne daugiau, kaip 5 specialybes (surašant jas prioriteto tvarka); 3. ar gavai kvietimą studijuoti universitete, abiturientas jau turėtų žinoti prasidėjus pavasario semestrui, jam beliktų tik išlaikyti egzaminus, kad surinktų reikalaujamą balų kiekį; 4. turi būti pridedami balai įvairių olimpiadų laimėtojams; 5. universitetai turi tikrinti būsimų studentų motyvaciją, kad ir per motyvacinius laiškus; moksleivio gyvenimo aprašymus (ką mokėsi, kuo domėjosi, kokus būrelius lankė); 6. Stojamieji egzaminai yra absoliučiai geras dalykas.

Manau tokiu būdu mes į universitetus surinktume, bent jau šiek tiek labiau motyvuotus studentus.

Studijų metu studentus dirbti ir motyvuoti galima tokiais būdais:

1. Jūs teisingai sakote, kad studijos yra darbas. Kodėl žmonės dirba? Kad galėtų užsidirbti. Vadinasi, studentui, kaip ir paprastam darbuotojui reikia ko? Pinigų! Kad jis galėtų pragyventi ir atsidėti savo darbui.

2. Visiems pinigų nemokėsi. Tas tiesa. Jei studentas negauna stipendijos, duokite jam darbo universitete. Bibliotekoje, katedroje, mokslo institute, padarykite jį savo asistentu.

3. Knygų yra daug, informacijos dar daugiau! Studentas yra jaunas žmogus, neturintis išminties žinoti kuri informacija jam naudinga, kuri ne. Padėkite jam išsirinkti.

4. Kurkite ir skatinkite universiteto socialinę veiklą. Teatro, keliautojų, buriuotojų, matematikų fizikų….klubus.

5. Būtų smagu jei dėstytojo budėjimo valandas būtų ne vieną dieną per savaitę ir vieną – dvi valandas. Aš norėčiau kad mano dėstytojas būtų pasiekiamas dažniau.

6. Visi gerbia dėstytoją, kuris yra daug pasiekęs savo srityje, todėl reikia stengtis į universitetą pritraukti kuo daugiau tokių, kuriais galėtumėte didžiuotis.

7. Norėčiau, kad universitetas būtų bendruomenė. Kad žinočiau jog aš ir mano problema bus išklausyta ir atsižvelgta. Kad universitete nei vienas studentas nevadintų dėstytojo sovietiniu kažkuo, o dėstytojai į studentus nežiūrėtų kaip į nemokšas, nemotyvuotus durnelius.

8. Suteikite mums galimybių. Sudarykite sutartis su užsienio universitetais (jums tai juk prieinama) leiskite mums stažuotis, praktikuotis.

9.Leiskite mums didžiuotis savo universitetais. Jums turi būti didžiausia gėda išleisti blogą, nepasirengusį absolventą.

…

et galiu polemizuoti iki begalybės. Gaila. Mes daugelio šių puntų negalime įgyvendinti nes (1) turime daug mokslo įstaigų (negaliu jų vadinti universitetais), kurios priims studentą tik dėl to, kad gautų litą kitą (2) mums iš esmės reikia keisti visą sistemą (nuo darželio lopšelio).

p.s. čia mano nuomonė, aš niekuo nesusijusi su švietimo sistema, nors viena didžiausių mano svajonių mokytis doktorantūroje.

p.s.s. mieli priėmimo komisijų nariai. Kaip priimate žmogų į doktorantūrą atkreipkite dėmesį ar žmogus siekia laipsnio tik dėl garbės, ar jis nori aktyviai dalyvauti akademiniame gyvenime ir mokyti. Nes juk tai yra kiekvieno profesoriaus tikslas ir misija – šviesti. Tokiu būdu iš konteksto iškris ir keletas nemotyvuotų doktorantų – dėstytojų.

IS, 2009-08-21 18:02:40

O aš nesutinku, kad studijos tik retkarčiais gali būti smagios ir įdomios.

Taip, Lietuvoje man beveik visada studijos buvo našta. Paskaitų yra tiek daug, įvariausių užduočių yra tiek daug, kad studijos iš tiesų tampa monotoniškos, netgi monotoniškai maratoniškos ar maratoniškai monotoniškos. Kelia baimę, stresą, šleikštulį, o ir žala sveikatai akivaizdi. Tik pabaiga (semestro, studijų apskritai) nudžiugina tuo, kad ištvėriau visas tas kankynes ir buvau tinkamai įvertinta. Beje, suvokimas to, kad ištvėriau, suteikia daugiau pasitenkinimo negu suvokimas to, kad esu žiniomis praturtėjusi asmenybė.

Ir paimkime užsienį. Na, tai mano patirtis, ir esu tikra, kad ne visur užsienyje ji yra vienoda. Taigi mano studijų užsienyje patirtis: jų būdavo tiek mažai, kad į paskaitas eidavau su malonumu, nejaučiau jokio streso ir jokios naštos. Netgi ėmiau ne “robotiškai” atlikti užduotis, o pati domėtis, nes atsirado ir laiko, ir erdvės prote papildomam domėjimuisi. Be to, dėstytojai smagiai dėstė paskaitas – jų rankų mostai, kita kūno kalba, balso tembras, ugnelė akyse rodė jų pačių susidomėjimą savo dalyku ir norą sudominti studentus. Paskaitų ir seminarų lankymas buvo neprivalomas, taigi dėstytojams netekdavo matyti suirzusių žvilgsnių, sakančių: “Sėdžiu čia iš reikalo, greičiau baik ir paleisk namo.” Taigi kai nebūdavau per daug pavargusi po darbo, tas dėstytojų užsidegimas persiduodavo ir man. Jaučiausi kaip mini teatre, nors ir ne kaip cirke. Su dėstytojais žiūrėdavom filmukus, eidavom į kavinę – čia kaip postudijinė (gilinanti žinias) veikla. Bet juk eidavom savo noru! Nes nebuvom per daug apkrauti ir pervargę.

O dabar apie kokybę. Kas duoda kokybiškesnį rezultatą – kankynės Lietuvoje ar malonumas užsienyje? Sakyčiau, panašiai. Aš paimu tiek, kiek sugebu/noriu. Lietuvoje mane tiesiog prikimšdavo informacijos, laikinų žinių, aš jas per egzaminą išspjaudydavau ir jau kitą dieną pusę, dar kitą dieną 3/4 tos informacijos pamiršdavau. Kiek liko, tiek. Ogi liko tik tai, kas svarbiausia. Lygiai taip pat, kaip ir iš studijų užsienyje liko tik tai, kas svarbiausia. Liko esmė, suformuotas tam tikras mąstymo būdas. Tik prisiminimai skirtingi 🙂 Poveikis sveikatai taip pat skirtingas.

Tai buvo pasakojimas apie mane, kuriai į kraują yra įaugęs atsakomybės jausmas ir supratimas, kad jeigu jau daryti, tai daryti gerai (ačiū tėveliams). Būtent tokie ir turėtų studijuoti universitetuose. Kitokių ten tiesiog neturi būti. Normalių studentų nereikia apkrauti 6 dalykais per semestrą, kur kiekvienam iš jų reikia parašyti po 4- 6 darbelius, padaryti tiek pat pristatymų, parašyti 1 koliokviumą, 1 kursinį ir dar išlaikyti egzaminą. O išduoti kiekybę už kokybę tikrai yra kvaila, ką, deja, taip mėgsta daryti mūsų universitetai. Vis tiek tai, ko yra per daug, nėra įsisavinama.

Kitas klausimas yra tai, ką daryti, kad į universitetus papultų normalūs studentai. Sumažinti universitetų skaičių iki 2-3, o kiekvienoje programoje sumažinti studentų skaičių iki 15-20. Palikti tik visuomenei naudingas ir nesikartojančias programas, perspektyvias programas. Tada stotų normalūs, kurie jau mokyklose įrodė, kad turi atsakomybės jausmą ir valios mokytis. Būtų didelis konkursas į 1 vietą, ar ne? 🙂

Na ir kitas mano pasiūlymas iš anksčiau – iš viso nepriimti į uni asmenų, kurių brandos atestatui nėra suėję 4-5 meteliai.

Turėdami omenyje dėstytojų susirūpinimą savo šiltomis vietelėmis bei plačiai paplitusį biurokratizmą, argi jūs manote, kad mano čia išsakytos mintys kada nors ras atgarsį realybėje? Čia įterpiu ironišką juoką 🙂

O šiaip sutinku, kad dabartinė reforma studijų kokybės nepagerins. Kokybės reikia vienetams iš įstojusiųjų, o kitiems – tik diplomo. Ir jie už jį moka didelius pinigus. Pyks, jeigu negaus jo. Pyks, jeigu reikės daug stengtis, kad jį gautų.

IS, 2009-08-21 18:34:32

Dar prisiminiau pavyzdį iš savo gyvenimo, įrodantį, kad jei moksleivis/studentas/žmogus atsakingas ir gabus, tai jo nereikia muštruoti, kad šis žmogus įsisavintų tai, kas būtina. Mokykloje turėjome tokią lietuvių kalbos mokytoją, iš kurios visi juokdavosi, per kurios pamokas visi kalbėdavo, jeigu išvis tose pamokose lankydavosi. O ji vis tiek pusei rašydavo 9, kitai pusei – 10.

Ir štai aš stoju į KTUG. Per prievartą, iš ryto man tėtis pasakė, kad veža į turnyrą, kad stočiau. Labai verkiau, nes nenorėjau palikt mokyklos, ir bijojau apsikvailint, nes visai nesiruošiau… Taigi – jokios motyvacijos, jokio papildomo pasiruošimo, tik netikėtas rytinis stresas kaip šaltas dušas. Rašėm kažkokį rašinį, už kurį gavau 100 balų/taškų. Gavau pinigėlių tada 🙂 Kitą kartą ėjau su malonumu dėl būsimų pajamų nuojautos 🙂

Burgis, 2009-08-21 18:57:50

Aurelijai: dabar su viskuo sutinku!

IS: tai Tu – buvusi mūsų gimnazistė (gimnazistas)?! Parašei daug teisingų dalykų. Pridursiu tik tiek, kad aš šį tą nutyliu: netiesa, kad nesistengiu būti studentams įdomus ir įdomiai pateikti savo mokslą… Dėstytojas kaip ir aktorius turi jausti, kad tai, ką jis dirba, teikia kitiems malonumą, nes kitaip jis “neužsiveda” ir neįtikina. O įtikinti reikia, kad tai, ką pasakei, įsimintų. Aš mėgstu savo veiklą, mėgstu auditoriją kaip aktorius sceną, todėl tikiuosi, kad esu šiek tiek įdomus…

IS, 2009-08-21 20:28:03

Taip, teko garbė mokytis KTUG.

Dėl Jūsų pastebėjimo, tai kaip dėstytojo Jūsų nepažįstu, tačiau vidinio žavesio Jūs, be abejo, turite ir auditoriją tikrai mėgstate 🙂

Burgis, 2009-08-21 22:08:23

IS: kaip įdomu! Tai gal išsiduotum bent maždaug kas tu, kur tu dabar?

dz0, 2009-08-22 12:56:22

aš už tai, kad studijos būtų įdomu (nebūtinai “turi”, bet tikrai “gali”).

Mokytis gali būti sunku, bet vis tiek įdomu ;).

užstrigo man direktoriaus kategoriškas teiginys.

Visai menkai apie mokslą nusimano tas, kuris mano, kad mokytis turi būti ĮDOMU!

gi didieji mokslininkai dirbo, nes jiems buvo įdomu (bent jau aš taip manau…), jei jie būtų norėję šiaip užsidirbti, būtų ėję į kokius bankus ir tiek…

paskui jūs ir pats pasakote, kad norėjote:

…užsidirbti (bet ne tik), o ir

sužinoti kuo daugiau apie pasaulį, apie jo šviesiausių protų atradimus ir išradimus (jau vaikystėje buvau užsikrėtęs „amžinųjų variklių“ mistika…)

Burgis, 2009-08-22 13:08:35

dz0: ne, Jurgi, prieštaravimo mano žodžiuose nėra, yra tik pakartojimas: pramuši ledą – randi sidabrą, pramuši sidabrą – randi auksą… Neabejoju, kad didieji mokslininkai DIRBO ir jiems buvo įdomu, bet dėl to studijavo sunkiai… Man nuo mažens buvo įkalta: veršiu nebliovęs – jaučiu nebaubsi. Tą norėčiau įkalti ir dabartiniams moksleiviams, studentams.

IS, 2009-08-24 10:26:05

p. Burgiui: Ne, aš kaip tik norėčiau išlaikyti anonimiškumą ir savo virtualiąją asmenybę 🙂

Burgis, 2009-08-24 13:53:43

IS: gerai, vis tiek smagu…