Aistra liepsnoja neilgai,
Paskui ji pradeda rusenti,
Pamažėle mes imam senti
Ir lieka mums tik jie – vaikai.
(A. Baltakis)
Tarkime – jų yra trys. Neblogai atrodo, tiesa?
Bet jei jų yra labai daug?
Gal ir gerai, bet įspūdis blankesnis.
***
O vakar Vilniuje jam buvo 50, iš jo penkių vaikų dalyvavo keturi (vienas – toli…), o man labiausiai patiko trejų metukų Ugnė, nes ji su manimi draugavo! Dar ten buvo mano ūgio šeštokas (nuostabiai nuoširdus vaikas, geras…), filologe besirengianti būti abiturientė (sėkmės tau rytoj, sėkmės!) ir ispaniškų akių devintokė, su kuria aš, jaunas būdamas, į tankmę nė žingsnio nežengčiau… Man patiko ta mažų, jaunų ir pagyvenusių bendrija! Gali būti, kad kažkas iš jaunimo čia užklys ir ką nors parašys (filologės turi rašyti…), bet svarbiausias vakar dienos potyris – žmonės labai skirtingi, laikas juos neša skirtingu greičiu! Verta kartais pasitikrinti… Ačiū!