- Šiandien į gimnaziją atėjo toks aštuntokas. Tiesiog nusileido mums kaip sniegas iš dangaus – nei įspėjęs, nei sutaręs… Jis stoja į mūsų gimnaziją, jam neblogai sekasi, tikriausiai įstos. Bet jis jau antrą kartą pas mus ateina pasidomėti, kaip konkrečiai įvertinti jo MLT darbai. Pirmą kartą aš pats paprašiau, nes tėtis skambino. Kelis kartus… Vos tas vaikas įžengia pro duris, aš matau tą jo tėtį, nors visai neprisimenu, bet faktas – tėtis kadaise buvo mano studentas! Dabar jis viršininkas. Didelis viršininkas! O vaikas malonus, įdomus. Tik, va, jis tiki, kad Žemės ašis išlenda kaip tik ten, kur jis yra. Kad Žemė su visais mažais žmogiukais sukasi būtent apie jį. Panašu, kad pamažu keičiu jo geocentrinius įsitikinimus…
***
- Šiandien gimnazijoje buvo pirmasis miesto aštuntokų chemijos konkursas. Įdomus ir geras renginys! Kol mokytojai taisė darbus, aš salėje dirbau Arlekinu (Ala Pugačiova dainuoja, kad juo „užpildo pertraukas“…). Neblogai sekėsi spaudos konferencija, kai už klausimą daviau po saldainį. Įdomus klausimas – kaip dauginasi sraigės?
Po to aš pasiėmiau savo sukurtąją knygą „Minėk maldoj manąsias nuodėmes, o nimfa!“ (jūs apie ją žinote, tai gera knyga pertraukoms!). Paprašiau pasiūlyti puslapį, pasiūlė, pasitaikė V. Šekspyro sonetas „Kokioj gi stichijoj esi tu gimus…“. Vos padeklamavau posmelį, vienas vyrukas iš salės galo paklausė: „Ar ilgai tai tęsis?“ Pažadėjau jį pasmaugti, ir pertrauka tęsėsi gana sėkmingai…
***
- Kažkas pataikė į tos knygos eilėraštį „Vaikų žemė“. Paklausiau, kas parašė (Justinas Marcinkevičius). Pasakiau, kad vienas iš geriausių Lietuvos poetų. Spėliojo. Užkliuvo už Maironio. Aš vėl neiškenčiau su savo nuostata, kad Maironis buvo tik šiaip sau poetas, bet – kunigas, o, pavyzdžiui, Paulius Širvys buvo puikus poetas, bet – latras… Paklausiau, ką gražiausio parašė Maironis. Pauzė. Pažadėjau po litą už kiekvieną padeklamuoto eilėraščio eilutę. Vienas vyrukas atsistojo ir ėmė deklamuoti „Jūratę ir Kastytį“. Pralošiau 25 litus ar daugiau! Pasirodo, jie dabar tai mokosi… Gaila, kad tas šaunuolis išėjo nepasiėmęs pelnyto prizo, bet manau, kad jis įstos pas mus – būtinai noriu atiduoti! Mėgstu taip pralaimėti!
***
Matote, kaip įdomiai aš gyvenu! Pavydėkite… 🙂
Atsakymai
Burgis, 2012-05-11 20:35:49
Reitingams…
Regina A., 2012-05-11 22:59:46
O! Tie 25 Lt grįš “tūkstančių” verte… Šaunuolis ir Jūs, p. Bronislovai 🙂
/vienas vyrukas iš salės galo paklausė: „Ar ilgai tai tęsis?“ Pažadėjau jį pasmaugti/
Oi,kaip jus suprantu. Tikrai kartais ateina panaši mintis:-), kai ruošiesi kelias dienas, ardaisi, atveri dūšią, o Pilypas iš kanapių į ją prispjauna. Juokais atsišaudau, bet satisfakcija išgaruoja
Liutauras, 2012-05-12 00:14:07
kažkaip galvoju, kad Mokytojo darbe smagiausia dalis ta, kad visi darbai panaudojami – nei vienas negula “į stalčių”. kitose specialybėse kartais gali daug daryti ir tik maža dalis iš to bus panaudota. o čia… neišvengiamai viskas įskaičiuojama 🙂
Saulius, 2012-05-12 12:07:55
ne visų vaikų nervai yra stiprūs (aš apie tą “pasmaugsiu”) ir ne visi tokie nesuvokiantys “beždžionėlės”. Pasitaikė toks, kuris neištvėrė. 🙂
Saulius, 2012-05-12 12:50:25
atsiprašau už “beždžionėles”. Norėjau pasakyti, kad ne visi gimsta su pakankamai stora oda.
Burgis, 2012-05-12 16:35:02
Sauliui: reikėjo girdėti mano tembrą, matyti mano veidą… Nebuvo panašu, kad aš jį tikrai pasmaugsiu. Bet šiek tiek šoko terapijos buvo – stengiausi, kad būtų.
Vaikai turi matyti mus, girdėti mus tokius, kokie esame. Jie nepakenčia veidmainystės, pozų….
Saulius, 2012-05-12 17:25:31
Mokytojau, ne taip mane supratote. Reikia turėti pakankamai storą odą, kad priimti rimtai tai, kai solidus žilagalvis žmogus tenkina savo dvasinius egzibiocionistinius poreikius nelygiavertiškiems statusu, žiniomis ir patirtimi žmonėms, vertindamas poetus panašiai kaip “vienas iš geriausių Lietuvos vaistų yra valokardinas, o štai aspirinas yra latrams”. Tuo tarpu, kai didžiajai daugumai auditorijoje nei vienas, nei kitas yra visiškai neaktualus ir nedominantis. Vienas iš klausytojų, matyt su silpnesniais nervais ir nesugebantis valdytis ir pratrūksta su užuomina “atsibodai, Tamsta Mokytojau”. 🙂
Burgis, 2012-05-12 18:50:06
Sauliui: aštuntokas jau ne tas vaikas, kuris viduryje spektaklio gali garsiai pareikšti: „Sisiuko noriu!“ Aštuntokas jau bent pusvalandį gali tyliai karpyti auselėmis nesuprasdamas, kaip tas senelis „tenkina savo ekshibicionistinius poreikius“, bet darydamas prielaidą, kad gal tai jis bukas, už buką bukesnis…
Nes kitaip jis užaugęs ims ir ne laiku, ne vietoje leptels ką nors tokio, kaip kai kurie žiniatinklio komentatoriai…
Regina, 2012-05-15 23:07:12
Jūs norite, kad koks aštuntokas įvertintų Maironį? Ir Maironis jums – prastas poetas??? O kaip jums šitai?
Žmonės spėja iš veido ramaus,
Būk man rožėmis klojas takai;
Jiems nematoma mano vidaus,
Na… ir laimės pavydi vaikai!
Bet ar saulė kitaip betekėtų,
Nors jie pragarą mano regėtų?
Nenurimstanti ieško dvasia
To, kas dora, gražu ir kilnu;
Žiba ašaros man akyse,
Apsigavusiam mielu sapnu;
Bet ant žemės ieškot idealo,
Tai vien troškulį kęsti Tantalo.
Kartais kalba pagundos balsai,
Nuo žmonių užrakinus duris,
Negirdėti, nejausti visai,
Į pasaulį užmerkti akis!..
Bet nors triukšmas už kalnų paliktų,
Argi norai per tai beužmigtų?
Smile, 2012-05-16 08:37:53
Reginai: bakstelėjote pirštu į spragą išsilavinime. Ačiū
Smile, 2012-05-16 08:38:29
patikslinu – mano išsilavinime
Burgis, 2012-05-16 10:20:07
Reginai: atleiskite man, bet tai tikrai niekalas…
Na, pagalvokite, jei, pavyzdžiui, aš paskelbčiau čia eilėraštį, kuriame būtų kad ir šios dvi eilutės:
„Bet nors triukšmas už kalnų paliktų,
Argi norai per tai beužmigtų?“
Kaip tai įvertintų komentatoriai? Mano oponentai mane graužte užgraužtų!
Deja, daugybę vertintojų veikia vardas…
audra, 2012-05-16 19:26:55
Jeigu Maironis – tik šiaip sau poetas, tai turbūt mažai teko skaityti jo kūrybos. Sunkiai įsivaizduoju, kaip galima jį kritikuoti.
petras, 2012-05-17 09:07:19
Kritikuot gali ką nori, jei kritika argumentuota. o juk tobulų tai nėra 🙂
kita vertus, kalbant apie menus, nuomonę gal geriau būtų išreikšt kaip: patinka/nepatinka.