Penktadienis. Išnykimo riba

Skaitinėju Petro Cvirkos „Frank Kruk“ – vienas moksleivis prašė atnešti paskaityti… Radau žodį „košeliena“, prisiminiau žodį „menturis“. Ar tie žodžiai dar gyvi?

*

Jau kelintą kartą penktadienio popietę pajuntu, kad mes nykstame, išeiname, dingstame… Man nejauku.

***

Netiesa! Dabar mūsų daugiau „Maximose“, „Akropolyje“, „Megoje“… Mes perkame tortus ir alų, brendį ir žuvį… Mes ruošiamės savo savaitgaliui, ne tavo, valstybe, savaitgaliui. Mes nugnybėme tavo, valstybe, laiko, kad būtų daugiau mūsų savaitgalio laiko. Nes mūsų savaitgalio laikas yra geresnis, prasmingesnis laikas, negu tas valstybinis laikas, tiesa? Mamos nori pabūti šeimose, kurios nedirba. Tėčiai nori pailsėti nuo šeimų, kurios ilsisi. Vaikai nori pailsėti nuo pamokslaujančių direktorių…

*

O aš bijau! Bijau, kad mūsų savaitėse beliks po 4-5 dienas, kad mūsų metuose liks po 300 dienų, todėl mirsime labai jauni, mažai ką nuveikę, mažai ką padarę, tik daug ilgų savaitgalių praleidę…

Atsakymai

Burgis, 2011-01-21 15:34:51

Čia galite sumalti mane į miltus! Iki pirmadienio! Čiau!

Vladas, 2011-01-21 18:47:07

Teisingai pastebėta ir iš viso įdomu kur prives mus toks tingėjimas, koks mūsų mokslo potencialas,kokie maži reitingai, turime daug universitetų, bet kokia iš to nauda. Aišku,jei nori atlikti rimtus mokslinius tyrimus turi turėti tam tikrą ir įrangą, mes išvis ką nors savo gaminam,ką pateikiam europai apart lazerių? Nežinau man tai toks nusivylimas mūsų mokslu,kokybe,lygiu…Gero savaitgalio 🙂

Gurskis, 2011-01-21 18:57:19

Gerb. B.Burgi,

Gal netiek daug nugyvenau kiek jūs, bet kuo toliau tuo labiau suprantu vieną “tiesą” – nėra universalaus “gėrio” ir “blogio” (ar gal dar nesusidūriau su tuo …). – viskas priklauso nuo požiūrio kampo (kokiom nuostatom vadovaujasi vertintojas).

Konkrečiau – 4 darbo dienos manau daugiau nei 90 proc. dirbančiųjų, jei jie gautų atlyginimą už 5 dienas – problema viena – didžioji dauguma nemėgsta savo darbo (priežastys įvairios – galima atskirą temą vystiti) tai jei turės galimybę “nusukti” darbinio laiko ir švęsti sąvaitgalį anksčiau – natūralu, kad taip ir bus. Jei aš nemėgčiau savo veiklos – manau panašiai mąstyčiau ir elgčiausi pasitaikius progai.

Manau nedaugelis yra tokie kaip jūs ir aš, kurie už tai ką daro/dirba dar ir primokėtų, kad tai galėtų daryti (bent jau man taip “sekasi” su projektais paskutiniu metu…)

Tai vieni šį vakarą švęs, kiti – išrašinės sąskaitas-faktūras ir naiviai tikėsis, kad be penkių priminimų per ateinančias savaites jos bus apmokėtos 🙂

Gero savaitgalio visiems!

dovis, 2011-01-21 22:02:18

Gal tai ekspresyvu, bet visiška netiesa.

Aušrius, 2011-01-21 23:08:48

Na,gerb. Dėstytojau! Jūs gi dirbot Anglijoj. Tai tikrai matėt,kokie savaitgaliai čia! Nuo penktadienio vakaro visa Anglija jau girtutėlė… Mums,lietuviams dar mokytis ir mokytis.

Gurskiui: džiaugiuosi girdėdamas,kad jaučiatės laimingas savo darbe. Mažai tokių laimingų kaip jūs. Visiems kitiems viskas priklauso nuo motyvacijos,kuri įprastai būna žiauroka. Štai Kinijoj įprasta dirbti nuo aušros iki sutemos,ir netturėti jokių svaitgalių,išskyrus valstybines šventes. Patys kinai net nesupranta kitoniškai: “o kas maitins mano šeimą,jei aš nedirbsiu?”-sako!

Rascallt, 2011-01-21 23:48:35

Nemanau kad valstybę skriaudžiam, iš darbo eidami į parduotuvę – juk taip sumokam ne tik PSD, VSD, GPM bet ir PVM, ir dar iš savo ar ispano dėdės ūkininko obuolių, morkų, pieno nusiperkam… anokia čia žala.

Sutinku, dirbti reikia su entuziazmu ir kuo daugiau – kiekvienas vadovas turi teisę apie tai pasvajoti. Bet joks žmogus nedirba taip 24/7. Mes banguojam. Vienas kaip Kauno marios, kitas kaip Ramusis vandenynas per cunamį. Ir po banga pakliūvam, ir ant jos skriejam, visko būna. Ypač per pilnatį (kaip dabar).

Gero savaitgalio, Direktoriau!

Burgis, 2011-01-23 20:55:38

Ačiū, mes jau sugrįžome! Ir gyvi… Tikriausiai.

jauna ir naivi, 2011-01-24 01:22:22

(Ne teiginiai, tik idėjos pamąstymui. Gal ne visai į temą, bet įdomu būtų padiskutuoti.)

Kodėl į darbo valandas, ne produktyvumą (ar dar ką) orientuojamės? Kodėl atliktus darbus ar, kaip priešpriešą, tingėjimą kyla noras siet su darbo valandom? Suprantu, kodėl tai tradiciška, bet gal pats laikas keisti? Daug darbų, nedaug – vis tiek panašiu metu plušti baigiam, ar gudru? Gal tas penktadienių nykimas ne tinginystę rodo, o poreikį geriau keturias dienas susikoncentravus dirbti, o tris tuomet “ilsėtis”?

Jau šimtas, ar daugiau, metų praėjo nuo idėjos “8h darbui, 8h miegui, 8h viskam kitam, ko noris”. Pasirodo, 1965-aisiais JAV senatas prognozavo, kad iki 1985-ųjų bus dirbama jau tik po 22 valandas per savaitę, o iki 2000 – tik po 14. Nesakau, kad taip reikia, tik pastebiu, kad prognozavo didelių pokyčių, o kažkaip viskas nusistovėjo (o amerikiečiai, priešingai tik, pastaruoju metu viršvalandžius intensyviai dirbt pradėjo). Radom aukso viduriuką, ar tiesiog čia riba, kai niekas labai nebesiskundžia, ir įpratom? O ir gal išvis geriau atprast reiktų valandom skaičiuot? Tik sudėtinga pamatuot produktyvumą, žinoma, bet gal verta atkakliau bandyti?

O ir šiaip, technologijos ištobulėjo, problemų papildomų prisikėlėm [žmonija] nedaug, aišku, didelis pramogų sektorius prisidėjo; tai gal mes tik nemokam susitvarkyt, bet šiaip užtektų sistemai palaikyt ir tobulint dar mažiau laiko, jei tik susiruoštume panaudot visa tai, ką sužinojom? O kitą laiką.. galim skirt kas sau. Vienas eis žaidimus žaist ar uliavoti, o kitas gal mokslinius tyrimus atlikinės, – gi nebūtina “rimtais” dalykais užsiiminėt tik darbe ar/ir darbo dienomis.

Ar tiesiog pagrindinis siekis – kad tie, kurie prasilinksmina kiekvieną laisvą akimirką, kuo mažiau tokių turėtų, ir geriau ką nors visuomenės labui nuveiktų? Ir todėl visi dirbam ilgai, kad galėtume “tingėti” linkusiems aiškinti, kad reikia didžiąją laiko dalį skirt visų labui? Aišku, čia motyvacija irgi siejas. Bet gi jei įprastume “padarei viską – laisvas”, tai gal sparčiau krutėtų ir tie, kurie darbo nemėgsta?

O jei taip, tai kaip masiškai pereit prie kitokios sistemos? Efektyviai?

Burgis, 2011-01-24 09:01:46

doviui: ar Jums teko būti ligoninėje penktadienio popietę? Man teko…