Skaitytojai aktyviai „reitinguoja“ ankstesniame skyriuje paskelbtas temas. Net nustebau… Kol kas pirmauja meilės tema. Ir diena šiai temai labai tinkama – pavasaris, kuriuo nebeabejojame! Bet ne, negaliu ta tema dabar rašyti… Ta tema negalima nei kalbėti, nei rašyti pavargus, probėgomis, emocijų pagautam. Parašysiu vėliau.
*
Džiaugiuosi, kad pastebėjote penktąją temą. Pabandysiu dalį sekmadienio laisvalaikio paskirti šiai temai.
***
Arabų pasaulis sukilo… Kaip būtų gera žinoti, kad naujo pasaulio šauklius lydi tūkstantmečius puoselėta Rytų garbė ir išmintis! Kad jie prisimena: „Be reikalo nepakelk (kardo), be garbės – nenuleisk“.
*
O mes? Siekiantys išminties baigė sesiją. Garbingai? Rūmuose prie budėtojų, atvirai, 5-6 studentai stropiai karpo ir klijuoja smulkiu šriftu spausdintas juosteles. Egzaminui. Vyrukas tik porą kartų per semestrą aplankęs užsiėmimus, derasi dėl šešeto, septyneto, nes penketas jam – per mažai, nors moka jis nuliui, nuliui! Gal jis serga? Taip, jis serga, nes visiškai nebeturi garbės. Geriau neturėtų nė lašo kraujo…
*
„Kas man iš tos laimės, kas iš tos garbės…“ – mėgdavo traukti vienas dabartinis europarlamentaras. Nepasinaudojo jis dainos nuostatomis… Ir kas liks iš to žmogaus, kai jo jau nebeliks? Liks rietenos dėl to, koks jis buvo, kokie jo nuopelnai… Ar gali garbė būti abejonių pagrindas?!
*
Abejonių yra. Abejonių dėl skrydžio šioje srityje krypties, aukščio, greičio. Pasiklausk savęs, kiek paaukotom dėl garbės? Pasiklausk savęs, kas dabar yra garbė, palyginus, pavyzdžiui, su ta garbe, kurią taip gynė muškietininkai? Kokius niekus gynė, tiesa? Kažkokių karalienių, kažkokių meilužių, kažkokių karalysčių „garbę“… Darbo žmonių engėjų garbę?! Gi paprasto žmogaus gyvybė tais laikais grašio nebuvo verta, patys matėte filmuose, skaitėte knygose…
*
Palik didžiūnų (seimūnų…) garbę, pagalvok apie save – menką vabalėlį. Juk niekas nė nepastebės, kad pasielgsi garbingai. Bet pabandyk. Pajusi kažką tokio, kas pakelia mus nuo žemės. Verta!
*
„Ieškok tik išminties…“. Išmintingas ir apie garbę viską išmano, tikrai! Ir jam reikia tokio svaiginančio garbės aukščio, tokio beprotiško reakcijos į garbę greičio, kad jis net pamiršta, kiek gauna pensijos, ar jau išgėrė vaistus… :-).
Atsakymai
?, 2011-01-30 20:31:39
Kodėl rietenos tik dėl europarlamentaro? Tokios pat rietenos buvo/yra/bus dėl kiekvieno politiko…
Burgis, 2011-01-30 20:47:35
Kuo didingesnis politikas – tuo didesnės rietenos…
Povilas, 2011-01-30 21:43:43
Kas ta Lietuvėlė ir jos žmonių vargai? O štai Leninas Monpeljė – štai kur tragedija!
D., 2011-01-31 02:44:06
-
Garbės troškimas esti skaudžiausių žmogaus nelaimių šaltinis.
-
Žmogaus garbė nepavaldi kitam; garbė jame pačiame ir nepriklauso nuo viešosios nuomonės; ją apgina ne kardas ir skydas, o sąžiningas ir nepriekaištingas gyvenimas, ir grumtynės tokiomis sąlygomis nenusileidžia bet kokio kitokio mūšio didvyriškumui.
-
Didžiausią garbę pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla.
(Žanas Žakas Ruso)
Giedrius, 2011-01-31 14:37:52
…apie garbinguosius, kuriems labai patinka “tylintys vokiečiai”…
http://www.lzinios.lt/lt/2011-01-31/pirmas_puslapis/dioksinai_vokieciui_nuodas_lietuviui_pietus.html
“Profesorius A.Baubinas apibendrina: “Aš nesigėdysiu to į ekraną pasakyti: ar tai nėra nužmogėjimas?” Tačiau lieka dar vienas klausimas: o ką valgo visi tie stanevičiai? Profesorius sako, kad tikriausiai jie jau ramiai čiaumoja vokišką kiaulieną. “Nes yra buki?” – spėju. “Taip. Buki, nes kuo reikia būti, kad leistum nuodyti savo tautą”, – sako ponas Algirdas, vienas iš tų dar likusių retų profesorių, kuris turi ne tik žinių, bet ir sąžinę…”