Saulytė ir mėnuliukas patekėjo kartu: mūsų namelyje apsilankė Mildutė ir Lukas! Prosenelė, senelė, senelis, dukra, sūnus, marti – džiaugėsi visi, visi! Mes žinome, kad taip bus retai, todėl labai branginame tas akimirkas. Ir jūs laiku pastebėkite palankų planetų išsidėstymą…
Atsakymai
ta_pati, 2008-10-04 18:29:18
Kokie burbuliukai, šventė namams.
Gintaras, 2008-10-05 03:06:52
kodel 2*2=3 ?
kur tai pritaikoma?
Burgis, 2008-10-05 09:48:28
Gintarui: tokie pokštai labai tinka laisvalaikiu…
Žydrūnas, 2008-10-05 14:20:06
Blin pavydas baisus mane kamuoja :)))
smagu 🙂
Alda, 2008-10-06 10:19:22
Mieli seneliai ir prosenele,
dažnai užsuku į Burgis.lt svetainę. Neakivaizdžiai t.y. netrukdydama Jūsų sužinau, kad pasaulis vis dar sukasi, kad vis dar yra vyrų, išreiškiančių meilę moteriai poezija…
Na, bet šiandien, pamačiusi puikią Mildutės ir Luko fotosesiją, patyriau Jūsų didelės ir gražios šeimos dalelę laimės ir aš. Jaučiu ne tik pirmadienis, bet ir visas spalis bus puikus.
Mielieji, ne tik puikūs Jūsų vaikai, bet ir nuostabūs anūkėliai – Mildutė, kaip ir dera merginai, tikra šelmė, na, o Lukas aiškiai paveldėjo stipriausius senelio Broniaus genus. Iš tvirto žvilgsnio matosi, kad šis vyrukas bus ne tik minties galiūnas, bet ir tęs senelio meilę Gyvenimui, Darbui ir Šeimai…
Visų Vilniaus draugų vardu džiaugiuosi kartu su Jumis ir prašau neužmiršti ir mūsų. Kai tik anūkėliai “išskris”, mes laukiame jūsų Vilniuje.
Iki greitų susitikimų. Sekmės.
Burgis, 2008-10-06 10:35:19
Ačiū, Aldute, bet nesikuklinkite – ir jūs esate nepaprastai turtingi… Pasaulis jums po kojomis.
Rasa, 2008-10-06 20:21:19
Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,
Nesvarstydami kodėl ir kam,
Jeigu šis pasaulis kam priklauso,
Tai pirmiausia, žinoma, vaikams.
Mes gi esam tie, kurie jų laukia,
Laukdavo ir lauks visais laikais.
Tik su jais mes jaučiamės suaugę,
O vieni mes irgi kaip vaikai.
/J. Marcinkevičius/
Grynas gražumynas tie lėliukai 🙂
Burgis, 2008-10-06 20:23:22
Aistra liepsnoja neilgai,
Paskui ji pradeda rusenti.
Pamažėle mes imam senti
Ir lieka mums tik jie – vaikai.
(A. Baltakis)
Genelis, 2008-10-07 11:02:20
Mažučiai deimančiukai. Norisi žiūrėti, žiūrėti…Kokia graži šeimynėlė Tujų alėjoje !
Senelė dar vis jauna…
Senelio akys degančią viduje ugnį atspindi…
Prosenelė džiaugiasi, galėdama apkabinti leliukus…
Vaikai puikūs. O manyje pavydas neatostogauja.
Tačiau svajonės, ( kad ir aš busiu senelė) niekur nedingo. O reikia tiek nedaug, tik tikėjimo, kad svajonės neliktų miražas…