Kaip sulaukti?! Keliuosi – apie tave galvoju. Dainuoju – apie tave galvoju. Žiūriu į švelnius medžių lapelius, o matau tavo lūpas. Tik žvilgteliu į melsvą žiedą – ir paskęstu tavo akyse… Man neberūpi darbai, draugai, miegas ir maistas – aš laukiu!
*
Aš mačiau tave, kalbėjau su tavimi trumpai. Beveik nieko nežinau apie tave. Bet žinau, kad noriu būti su tavimi. Visą laiką noriu visą laiką būti su tavimi! Bet tu pasakei – penktadienį…
Aš ateisiu! Aš atskrisiu, atvažiuosiu, atplauksiu, atbėgsiu…
*
O tada? O tada… Žinau, kad turiu būti gražus. Aš būsiu! Žinau, kad tu pastebėsi ir mano aprangą, ir mano šukuoseną – pasistengsiu, kad nenusiviltum. Bet žinau, kad labiausiai pastebėsi mano būseną. Dėl to nesijaudinu – repetuoti nereikės. Aš būsiu toks, koks dar niekada nebuvau. Būsiu toks, koks esu dabar, – tikras laukimas.
*
Ką pasakysiu? Tikriausiai kokią nors banalybę. Jei tu prunkštelsi – aš parausiu. Tada tu atsiprašysi, o aš tave įsimylėsiu neatšaukiamai. Po to kalbėsime abu taip, lyg eitume per minų lauką, – kad tik nepasakytume to, apie ką abu galvojame. O gal iškart ir pasakyti? Ne! Juk tai – pirmasis pasimatymas. Tegu jis būna su paslaptimi…
*
Mes eisime į kavinę, tiesa? Juk visi pirmojo pasimatymo metu eina į kavinę… Noriu tave pavaišinti, noriu, noriu! Bet nemoku… Suvalgykime tik po porciją geriausių ten esančių ledų, gerai? Nes kepsnio aš nė kąsnelio nepraryčiau. Pagaliau juk nėjau į pasimatymą alkanas – numačiau, kad jis gali trukti 4,5,6,7… valandas.
*
O gal išgerkime po taurę kokteilio? Alkoholinio, žinoma, bet nestipraus. Juk mes jau suaugę, į pasimatymus einame! Nesvarbu, kad man, o gal ir tau, šis pasimatymas – pirmasis. Kaip tu pasakysi! Aš galiu išgerti, esu bandęs, bet nenoriu, kad pasimatymą baigtų kitas, tas išgėrusysis, o ne aš – blaivus, bet apsvaigęs iš laimės. Nenoriu, kad išgėrusysis kalbėtų už mane, o gal net duotų rankoms valią. Aš – jokiu būdu! Net jei matysiu kvietimą tavo akyse… Pasimatymas gi – pirmasis. Noriu, kad nebūtų paskutinis, noriu, noriu!
*
Baigsime bučiniu? Visai nebūtinai! Nes vos palietęs tave aš pajusčiau, kaip trenkia žaibas. Koks jau ten bučinys, kai žaibai trankosi…
***
Bijūnas žydės nuo penktadienio. Pažiūrėkite, kaip jis moka laukti…
Atsakymai
Burgis, 2011-05-22 08:43:31
Reitinguokite… O gal net atspėsite, apie ką aš čia?
Aš, 2011-05-22 11:25:29
Apie savo žmoną, matyt, kad vėl artėja metinės vestuvių 🙂
Skaidra, 2011-05-22 13:41:24
“Aš” tikriausiai teisus, bet manau, – ne vestuvių, o pažinties.
Nepris, 2011-05-22 14:36:07
Spėjikai visai be fantazijos. 🙂
Tulis, 2011-05-22 15:39:17
O gal mokysite abiturientus paskutinio skambučio proga. Ne, tiksliau nemokysite, bet tiesiog patarsite. Paskutinė pamoka juk būna ypatinga, apie gyvenimą.
Burgis, 2011-05-22 17:04:33
Kol kas – taip, spėjimai visai ne į tą pusę… 🙂
Burgis, 2011-05-22 17:18:34
Atsiprašau, Tuli, aš ankstesnį komentarą parašiau prieš perskaitydamas Jūsų laišką… :-)))
Darth Vader, 2011-05-22 17:54:29
Čia Jūs apie nesugebėjimą žmoniškai net 1 eilutės parašyti. Arba taip susipykote su žmona, kad tarėte jai: štai dabar, kerštaudamas, surašysiu 1,5 kg banalybių ir viešai paskelbsiu!
Agnė, 2011-05-22 18:54:00
Tuli, direktorius visada mus moko ypatingų – gyvenimiškų pamokų. Bet sutinku su Jumis, kad čia pamoka abiturientams.
Burgis, 2011-05-22 20:28:08
Matote, Vaderi, kaip blogai, kai kitus vertini savo matu…
Tulis, 2011-05-22 20:41:33
Agne, žinau, kad Direktorius visuomet moko gyvenimiškų pamokų, bet paskutinė jo pamoka palieka dar gilesnį, neišdildomą įspūdį. Ir parinkta tema, ir žodžiai tądien nuskamba kažkaip kitaip… 🙂 Galbūt prie to prisideda ir tai, kad per ketverius metus būni išmokęs ne tik klausyt, bet ir išgirsti 🙂
Burgis, 2011-05-22 21:07:55
Tuliui: stop, stop… Aš ir taip jau jaudinuosi, neįpareigokite tiek daug. :-)))
VD, 2011-05-22 21:17:32
O “Repetitio est mater studiorum” reiškia “Kartojimas yra mokslų motina” ?
Burgis, 2011-05-22 22:17:35
Taip, VD, ir tai buvo raktas atsakymui, apie ką čia rašoma. Kasmet, kasmet mes turime pasikartoti svarbiausius dalykus, kurie tik vaderiams atrodo banalūs. Duona juk irgi yra paprasta ir aiški, bet nenusibosta.
Rasa, 2011-05-23 11:18:59
Galėjau tik pliusiuką uždėti, bet vis vien norisi pasakyt, kad gražu… 🙂 Tai ir sakau- tikrai gražu!
Nepris, 2011-05-23 12:23:05
Apie repetitio:
“Gyvenime geriausiu atveju galime patirti vienut vieną didelį išgyvenimą, o didžiausia gyvenimo paslaptis — tą išgyvenimą kartoti kiek galima dažniau.”
{“Doriano Grėjaus portretas”}
Andrius, 2011-05-24 15:56:30
O bijūnas čia bijūnas ar metafora?
Gerbiamieji, Rasa sunegalavo. Vos porą eilučių pasisakyme išspaudė. 🙁
Burgis, 2011-05-24 16:22:30
Andriui: čia bijūnas, tikras… Bet suklydau – jis jau žydi! Neišlaukė iki penktadienio…
Rasa, 2011-05-24 17:01:02
Andriui: tai žinai, branguti :), reikia kartais prisimint ir tai, kad Andriui reikia duot atsikvėpt ir ramiai leist paskaityt komentarus nesierzinant ir neprasukant didelių didelių tarpų ties tom vietom, kur ilgi Rasos komentarai 🙂 Ar vis tik stabteli ties jais uždėt minusiuką kokį? 😀
Atsiprašau, bet tau asmeniškai negalėjau skirti TIK poros eilučių… 😉
as, 2011-05-24 18:04:06
Burgis -unikalus ir nepakartojamas.Tokie buvo pirmieji zodziai sunaus,pernai po paskutinio skambucio sventes.Aciu,kad galejom buti salia
audra, 2011-05-24 21:36:29
O tėvai gali ateiti į paskutinio skambučio šventę ar nebus vietos gimnazijos salytėj?
Burgis, 2011-05-24 21:46:33
Audrai: aš pasijausčiau labai pagerbtas! Tikrai visi tilpsime…
Žydrūnas, 2011-05-24 23:19:44
Rasa, ko pikta tokia? 🙂
aš ir taip pagalvojau :D, čia kaip pripratinsi 🙂
Rasa, 2011-05-25 00:00:59
Žydrūnui: aš ne pikta, aš sirguliuoju… 😀 Na, bet viskas man gerai, manau po poros savaičių sužinosiu, kad sveikstu arba pasveikau 🙂 O kadangi nedarbingumo lapelio neimu, tai manau ir išvis geriau apsimesti, kad nesergu 😛
Ir aš nieko blogo nemanau apie Andrių, tai jau tikrai 🙂 Jei būčiau buvus pikta, būčiau sakius jam WTF arba rusiškai…
Atsiprašau, jei piktai nuskambėjo, aš tiesiog ne visada pakankamai švelnaus būdo ir nepakankamai kultūringa (ir nežadu tokia būti, nėr čia ko paprast 🙂 Ir, žinai, viską skaitome intonaciją pasirinkdami patys 🙂 Na, šypsojausi aš kai rašiau, ne pikta buvau.
Kai būnu pikta, o taip buvo jau labai seniai, aš duodu į dantis arba… esu apspjovus vienam vyrukui ant veido… 🙁 Va tada negerėlė buvau, bet jis buvo to vertas 🙂 Aš jį prieš tai perspėjau ne kartą.
Ir apskritai, pyktis toks keistas jausmas, kuris pas mane labai prastai išvystytas. Gal kažkaip apsigimęs, nes dažniausiai aš jo nejaučiu niekam, vietoj jo aš kartais jaučiu liūdesį 🙂
Bet dabar tai jau tikrai gavosi nei šis nei tas… Tema buvo apie va tooooooooookį pasimatymą su va tooooooookiu laukimu, o aš dabar va apie tai, kaip blogos mergaitės ima ir spjaudosi… Fui. 🙂 Galit ramia sąžine prispaudyt minusiukų 😛
Labanakt visiems 🙂
Žydrūnas, 2011-05-25 00:12:45
na va jau geriau 🙂
labanakt 🙂
Lėlys, 2011-05-25 01:58:58
“Mandatinė”….
Cekai…
Pirmokai….
Jaudulys, kaip per pirmą pasimatymą…