Kaip čia pradžiai tinka šios eilutės, pakeitus Leniną meile…
*
Время – начинаю про Ленина рассказ. Но не потому, что горя нету более, время потому, что резкая тоска стала ясною осознанною болью.
(Vladimiras Majakovskis)
*
Taigi – laikas…
*
Ji nebuvo graži, bet pirmoje studentiškoje vasaros stovykloje, kur nei apranga, nei prabanga neturi jokios reikšmės, kur pastebimas įdegis, sveikata, šypsena, ji buvo patraukli. Linksma, patrakusi, patraukli… Ar keista, kad ji įsimylėjo? Iki ausų…
*
Dainos prie laužo, vyno butelis – ratu, dviese – iki palapinės… Bučiniai, glamonės, bet… jis užmigo angelo miegu. Ji šypsojosi tamsoje, glostė jo rankas ir norėjo būti tame danguje amžinai.
*
Rugsėjo pirmosios šokiai. Taip, tada tai buvo vadinama šokiais. Ji žinojo, kad susitiks vasaros meilę! Norėjo patikti. Bet ne kažin ką prigalvosi – apsivilko dar amžiną atilsį mamytės jai pirktus drabužėlius, gražiai susišukavo, žvilgtelėjo į veidrodį ir nuliūdo – nebėra vasarą buvusio žavesio, nebėra… Yra tik ilgesys ir baimė, kad neprilygs…
*
Jis atėjo švytintis, metė į ją linksmą žvilgsnį ir pasakė: „O, kokia tu pasipuošusi!“ Ir nuėjo klegėdamas su draugais…
Ji lėtai apsisuko ir išėjo namo, stebėdamasi, kad eina, nors širdis sukaustyta storu ledu…
*
Ėjo mėnesiai, metai – ledas netirpo. Tada ji sužiaurėjo ir išėjo į medžioklę. Auka pasidavė greitai – nelabai protingas, nelabai turtingas, nelabai gražus didelių pretenzijų neturi. Paklusniai nuėjo į santuokų rūmus.
*
Po vestuvių puotos ji meldėsi, ji žinojo – jei jis priklaups prieš ją, gulinčią lovoje, paims jos rankas, priglaus prie savo veido ir patylės valandėlę – ledas ištirps! Ledas ištirps, ištirps visiškai, praeitis išnyks ir jiedu bus laimingi!
*
Bet jis juk buvo teisėtas vyras, tiesa? Jis neužmigo nelaiku kaip anas… Ir viskas įvyko – ir nieko neįvyko… Ir gimė jiems ledo vaikas, berniukas. Po poros metų gimė ledo mergaitė…
***
Kodėl tai rašau? Todėl, kad aš pažįstu tą ledo berniuką ir tą ledo mergaitę… Bendrauju su jais ir jaučiu iš anų laikų sklindantį šaltį. Ir man šiurpu nuo to šalčio. Nes nėra šaltesnio ledo už širdies ledą. Ir jis paveldimas!
Atsakymai
Burgis, 2011-02-01 08:57:37
Reitinguokite čia… Man nerūpi – vasario pirmoji!
Vincas, 2011-02-01 12:10:14
Užburtas ratas.
petras, 2011-02-01 13:08:27
vienas iš n variantų, visų neaprašysi, į vieną tiesą neapjungsi ir nesubendrinsi. nėra jokio apibrėžimo. galima tik pajusti, arba ne 🙂 manyčiau meilė vienas iš daugelio gyvenimo burtų.
Audra, 2011-02-01 17:46:28
Viskas taip sudėtinga ir kartu taip paprasta. Meilė – cheminė reakcija, kuri įvyksta žmogaus smegenyse. Nepriklausomai nuo žmogaus noro, planų, amžiaus ir t.t. Pažįstu įsimylėjusią septyniasdešimtmetę – viskas kaip septyniolikos, jokio racionalumo, jokio proto, labai skauda, nes jausmas be atsako. Nieko čia suprasti neįmanoma ir nereikia.
Persona Grata, 2011-02-01 18:10:27
O ką jis manė ir kaip jautėsi? Po stovyklos, prieš šokius, sakydamas: “o, kokia tu pasipuošusi”, vėliau?
Vilma, 2011-02-01 18:25:08
Niekada nežinai, kaip būtų buvę, jei…Ledinė vienatvė, manyčiau, taip pat nešildo. Šaltį jaučiate Jūs. Ar esate tikras (kaip pats savimi), kad šaltį jaučia ir Jie? Žmonės skirtingi. Meilę supranta kiekvienas savaip.
“Neklauskit meilės vardo –
Jai tūkstančiai vardų.”
jurgis, 2011-02-01 19:39:43
Meilė ypatingai virtualus dalykas: jeigu galvoji ir tave myli – atrodo pasaka, o jei galvoji, kad ne – atrodo tragedija.
Kodėl? kažkur čia atrodo per daug egoizmo… o gal kažkokio kito niuanso…
Ar vien tik http://en.wikipedia.org/wiki/Love#Chemical_basis lemia tokias nuotaikų/išvadų kaitas??
O kaip būtų, jei nebūtumę matę belenkiek holivudinių ar pan filmų su idiliškom pabaigom?
Kodėl merginos/moterys tiek dėmesio skiria išoriniam grožiui, jei labiau nori vidinio artumo? nors gal jos visokeriopo grožio siekia… bet išorinis grožis, manau, daugeliui vyrų tiesiog neduoda kitko pastebėti… kitkam nebeišeina dėmesio sukaupti… 😉
Laisvas, 2011-02-01 20:25:42
Три сестры
Андрей Макаревич
Три сестры, три создания нежных
В путь далекий собрались однажды, –
Отыскать средь просторов безбрежных
Тот родник, что спасает от жажды.
У порога простившись, расстались
И отправились в дальние дали.
Имя первой – Любовь, а вторая – Мечта,
А Надеждой последнюю звали.
*****
А Любовь покоряла пространства,
Все стремилась к изменчивой цели,
Но не вынесла непостоянства
И ее уберечь не сумели.
И осталось сестер только двое, –
По дороге бредут, как и прежде.
И когда вновь и вновь умирает любовь
Остаются мечта и надежда.
*****
А Мечта, не снижая полета,
До заветной до цели достала.
И, достав, воплотилась во что-то,
Но мечтой уже быть перестала.
И осталась Надежда последней
По дороге бредет, как и прежде.
Пусть умрут вновь и вновь и мечта и любовь
Пусть меня не оставит надежда.
А сегодня окончены сроки,
Всем обещано дивное лето.
Отчего же мы так одиноки?
Отчего нас разносит по свету?
Только в самых далеких пределах
Одного я прошу, как и прежде:
Что бы жить и дышать и любить и мечтать
Пусть меня не оставит надежда.
Burgis, 2011-02-01 20:50:16
Audrai: tik nereikia apie cheminę reakciją! Tai termobranduolinė Visatos reakcija!
Personai…: ar aš žinau, kaip jaučiasi tos mergaitės, su kuriomis draugavau? Gerai, kad nežinau… Žinau tik tiek – neišdaviau!
Laisvam: 100 balų!
Visiems: čia tik viena istorija… Papasakočiau daugiau, bet „…nemyli tas, kas išpažįsta meilę…“
nuoba, 2011-02-01 21:17:47
Burgiui: aš irgi juos pažįstu. Irgi žinau, kad jų širdys padengtos ledo sluoksniu. Bet taip pat žinau, kad viduje jos kraujuoja.
sonata, 2011-02-01 21:40:08
aha, jūs visi čia taip dramatiškai -romantiškai. O “meilė” tik tada, kai drama, kai tragedija, visokie aisbergai ir ledkalniai? Ir kai neoperuojamos širdys (moters- vyro, vyro- vyro, moters-moters) plūsta kraujais? O tėvo Stanislovo meilė “mažulėliams”? Be meilės tokie pamokslų nesisako. O Justino Marcinkevičiaus meilė Lietuvai? Tokių eilėraščių be meilės neparašysi. O apsiseilėjusio, nieko nesuvokiančio ir visaip kitaip “neružavo” neįgalaus vaiko priežiūra 24 val. per parą? Be meilės? Man tas žodis pirmiausia tokias asociacijas sukelia.
Donatas, 2011-02-01 22:58:27
Labai patiko šis straipsnis apie meilę, tiksliau, ten ne tik apie meilę:
http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/psichologija/meiles-kancios-budingos-tik-neurotikams/
jurgis, 2011-02-02 00:40:00
apie chemiją… su poezija..
http://www.ted.com/talks/lang/eng/helen_fisher_studies_the_brain_in_love.html
atrodo, ten patikslino mano mintį “… o jei galvoji, kad ne – atrodo tragedija.”
“tragedija” dažnai irgi tinka pagal Donato užrodytą straipsnį ;)..
bet, pvz, man pasitaikė didesne dalim kitokia keista būsena — kažkoks manjakizmas 🙂 (nebijokit, su sveiko proto saugikliais bei raminančia autoironijos doze 😉
That brain system, the reward system for wanting, for motivation, for craving, for focus, becomes more active when you can’t get what you want. In this case, life’s greatest prize: an appropriate mating partner.
ST, 2011-02-02 09:00:39
Na, pasidalinsiu ir aš savo įžvalgomis apie meilę 🙂
Geriau mylėti, nei būti mylimam.
Meilė, tai “jausmas” + “veiksmas” ir “veiksmas” čia yra svarbiau nei “jausmas”.
Jei sakai, kad myli tėvynę, (jausmas), bet išpyli šiukšles kur nors pamiškėje (veiksmas), tai tėvynės tu nemyli.
Jei mama sako, kad myli savo vaikus, bet jais nesirūpina, tai iš tikro ji nemyli savo vaikų.
Nėra veiksmo – nėra meilės.
Ir vis dažniau pagalvoju, kad meilė yra tik “veiksmas”, o jausmas tik papildantis prieskonis 🙂 Senstu turbūt 🙂
petras, 2011-02-02 11:27:53
Aš jum papasakosiu kaip viskas yra iš TIKRO. pradžių pradžioj nebuvo nieko. tada atsirado mūsų planeta ir gyvybė. poto gamta taip rutuliojo viską, kad atsirado mąstantis žmogus, kuris buvo apdovanotas išskirtiniais gebėjimais: jausmais. tai leido žmogui būt pranašesniam už kitus gyvius ir žmogus tapo socialus. tada jau burdamasis grupėmis ir bendraudamas su kitais žmonėm jis be gamtos pagalbos galėjo toliau vystytis ir plisti, kol bus pasiekta riba, nes turėdamas tokią dovaną kaip jausmai, žmogus užprogramuotas savęs ir visos planetos susinaikinimui. ir vėl nieko nebebus 🙂
Nepris, 2011-02-02 13:00:49
Donatai, ačiū už nuorodą.
Žinosiu, kad Litvako mokymas yra nesubalansuotas ir pavojingas visuomenei.
Orientuotas į individualistus, jau ir taip išprotėjusius dėl karjeros pinigų. Viskas trenkia maskvietišku materializmu.
Kad kažkoks mokymas atitinka laikmečio dvasią, tai dar nereiškia, kad yra teisingas. Toks mokytojas, kuris tarnauja visuotiniam pamišimui yra joks ne mokytojas, o šlykštus komersantas, uždirbantis iš pusinių tiesų skelbimo silpniems dvasia ir neišmintingiems.
Be meilės mokyti apie meilę yra nusikaltimas.
Saulius, 2011-02-02 14:44:39
Nepris taip skėliai … 🙂 kad net nepataikei.
Meilės nei su meile, nei be meilės neišmokysi (išmokyti gali įkalti vinį ar virti sriubą).
Meilė yra kiekviename, bet ne kiekvieno dar atrasta.
Viena ką padaryti norėdamas meilės “mokyti” gali, – tai teparodyti jog pats pažinęs ją esi.
Rasa, 2011-02-02 15:52:18
Sauliui: “Pažinęs ją esi”- o iš kur sužinai, kad tai, ką pažinai kaip meilę, tikrai yra meilė? Ar tame suklysti negalima? 🙂
Liucija, 2011-02-02 19:41:18
P. Burgi, o gal galima jūsų meilės istoriją išgirsti? 🙂 (asmeninę turiu omeny)
surskė, 2011-02-02 21:47:11
mylėjau, bet nebuvau mylima. Ir myliu iki šiol – jam nežinant.
Ištekėjau už nemylimo, be meilės ir aistros. Geras vyras ir tėtis. Gerbiu jį , bet nepamilau. Tik kaži ar išdrįsiu kam nors ir kada nors prisipažinti apie tai…
Norėčiau, kad nors mano vaikai degtų meile…
Žemaitis, 2011-02-02 21:52:24
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
(1 Kor 13, 4-8)
Gal ir nuvalkiota… Gal kam nors ir nepriimtina…
Bet, mano nuomone, gana tiksliai nusako Meilę – tokią, kokia ji turėtų būti, kad žmonės būtų laimingi.
Tobulą meilę.
Tik ar daug yra pakankamai tobulų žmonių, kurie mokėtų taip mylėti?..
Bet aš tikiu ja. Reikia tikėti. Kitaip – krachas.
Turbūt apie tokią meilę kalbėjo V.Hugo, rašydamas:
„Jei neliktų pasaulyje nė vieno mylinčio, sustotų žemė“.
Donatas, 2011-02-02 23:05:58
Oho kaip griežtai Nepri 🙂 Man visai kitaip susiinterpretavo tas straipsnis. Mano nuomone, ten norėta pasakyti, kad “cheminė” ar “hormoninė” meilė vieną dieną praeis, ir jei neliks pagarbos, partneriškumo, bendrų interesų, tai liks prisirišimas geriausiu atveju, o dažniausiu – išnaudojimas ir pasinaudojimas. Manau tokių pavyzdžių daug ir toli ieškoti kiekvienam nereikia. Tad autorius ir sako, kad kiekvienas būkime stiprūs ir atsakingi už save ir artimą savo, neapsileiskim ir neišnaudokim kitų visom prasmėm – dvasine, moraline, emocine ir materialine 🙂 Kur toko mokymo blogybė?
Nepris, 2011-02-03 00:15:19
Donatai, gerai, kad Jūs protingas žmogus ir atskiriate kuri mintis kažko verta, o kur komercija ir manipuliacija. Bet, kaip ir sakiau, pusinės tiesos yra dar pavojingesnės už netiesą, nes apkvailina armijas sunkiau besigaudančių. Štai pažiūrėkim.
“…jei nepatinka tavo padėtis — galvok, kaip užaugti. Ir kaipgi užaugti? Reikia tapti ekstra klasės profesionalu. Tada būsi naudingas kitiems.”
Tai vienintelis augimas yra tas, kuris matuojamas karjeros laipteliais aukštyn?
“Kai žmogus ateina dėl meilės sunkumų, aš klausiu: kiek tu uždirbi? Išmok uždirbti penkis tūkstančius dolerių, o paskui užsiimk šeimos problemų sprendimu.”
Išeina, kad vienintelis žmogaus vertės matas yra jo atlyginimas?
“…pavyzdžiui, turtuolių žmonos… Idiotės. Pateiksiu pavyzdį. Vienas oligarchas vedė kirpėją.”
Juk čia pavyzdys sostinės gyventojoms. Kur kitur kirpėja pagautų už oligarchą?
“…liepė mesti darbą: o kam, sako, tau dirbti, aš pats daug uždirbu. O paskui jį nušovė. Jai 25 metai ir penkiametis vaikas.”
Visos šeimos moterys yra idiotės? Rimtai? Ribinis atvejis pateikiamas kaip argumentas. Nes visos išteka už oligarchų, ir ne visus juos iššaudo, ir ne visos tos našlės atsiduria gatvėj, ir t.t.
“Daug mano mokinių jau patys nuėjo į valdžią. Arba gerą gydytoją paskiria skyriaus vedėju, o ten visai kitokios pareigos. Ten reikia kitus valdyti, o ne ligonius gydyti. Štai ir praverčia mano mokykla. Aš turiu direktorių grupę, 30 žmonių. Beje, su olimpiečiais dirbu, tai jų netgi biocheminiai rodikliai sunormalėjo.”
Ar tai nėra kuo bukiausia reklama? Koktu.
“Žmonės galvoja, kad tapetai – svarbiausia. Vaizdžiai tariant, mėšlo galvoj daug, ir tas mėšlas valdo elgesį.<…> Jei aš savęs nemyliu, vadinasi, aš blogas žmogus, šūdas, galima pasakyti. Ir todėl jei ką nors pamilau, tai turiu jį palikti. Negalima gi šūdo mylimam žmogui kišti.”
Brutali manipuliacija eilinio žmogaus kompleksais. Pykčio ant savęs ir pasaulio propagavimas.
“Kaip atskirti – ar tave myli, ar nori suvalgyti? Labai lengvai. Iš frazių.”
Negalima tikėti pigiais ir paprastais (tik du žodžiai!) atsakymais į amžinus klausimus.
—
Visa kalba kapota, šalta, grubi, beriama kaip iš automato. O juk tai kalba psichoterapeutas — sielos gydytojas! Ir aiškina ne apie kokį kaulų atstatymą, o apie meilę!
Dovanokit, daugiau nesplėtosiu. Šitas šundaktaris nevertas mano laiko.
sonata, 2011-02-03 06:59:05
Donatai, ačiū už nuordą. Man patiko. Kai kurie šokiruojantys teiginiai tik parodo asmenines skaudamas vietas. Vienam vienokias, kitam kitokias – nelygu, kokia asmenybės struktūra. Kažkada pačiai atėjo suvokimas -“aš galiu be tavęs gyventi, bet gyvenu, nes myliu”. Ten autorius tki truputuką susimaišė su Gibrano parafrazavimu- ne beržas ir kiparisas, o ąžuolas ir kiparisas “negali augti vienas kito šešėlyje”:)
Burgis, 2011-02-03 12:42:00
Visiems atsakysiu tik pirmadieni…
petras, 2011-02-03 13:31:11
mano pastebėjimas. taigi, tiek pirmoji tema meilė, tiek trečioji darbas, turi bendrą savybę. jeigu darbas sutampa su pomėgiu, o mylimiausias žmogus su turimu partneriu (pvz. žmona/vyru), tada gyvenimas laimingas. jeigu ne, tai belieka rutina 🙂 ir/arba laimės paieškos kažkur kitur.
jurgis, 2011-02-03 17:25:22
Man atrodo, Donato užrodytam straipsny yra mintis, panaši į
“Immature love says: ‘I love you because I need you.’ Mature love says ‘I need you because I love you.” // Erich Fromm
bet “I need you because I love you” variantas man vis tiek atrodo problemiškas…
jeigu sakai “need”, tai kažko visgi reikia… (arba aš čia per daug prie žodžių kabinėjuos 😀 )
jurgis, 2011-02-04 23:51:16
vienas iš n variantų, visų neaprašysi, į vieną tiesą neapjungsi ir nesubendrinsi. nėra jokio apibrėžimo.
bandymai apjungti/palyginti n variantų 🙂 http://en.wikipedia.org/wiki/Love_styles
petras, 2011-02-07 09:20:26
tai čia atvirkštinis variantas 🙂 čia ne apjungia į vieną, bet suranda bazinius variantus (surūšiuoja į grupes kokias tai).
panašiai kaip su spalvom, galim išskirt pvz. raudoną žalią ir geltoną kaip bazines (iš kurių susideda kitos), bet atspalvių gamtoj egzistuoja milijonai ir visi skirtingi 🙂
žirafa, 2011-02-07 13:12:16
bazinė, deja, ne žalia, o mėlyna. : )
Rasa, 2011-02-07 13:28:01
🙂 Jei jau apie spalvas pradėjot, tai taip ir gaunasi su ta meile: vienas myli baltai, kitas juodai, o jų bendra meilė gaunasi “muliavos” spalvos… 🙂 Kokia skaitosi “muliava”, patys išsiaiškinkit, močiučių kaime paklauskit 😛 Čia šiaip tik mintis, prabėgant 😀
Burgis, 2011-02-07 17:27:36
Jaunuoliai! Merginos! Vyrai ir moterys! Jūs mane gąsdinate! Meilę skaidysite į potemes, rūšis, spalvas?! Jei būtumėte visai svetimi, pasakyčiau – ar jūs visai proto netekote!
*
Gal jums bus tokios analizės siaubas suprantamesnis, jei paanalizuosiu ne meilę, o seksą. Normalų dviejų mylinčių, galinčių ir turinčių teisę žmonių seksą. Jei tik pradėčiau rašyti vartodamas žodžius „susijaudina“, „padidėja“, „pakeičia formą“, „sudrėksta“, „ištrykšta“ – o, siaube! Argi tai seksas?! Dievų duota palaima ir deramas atlygis už tauriausią jausmą meilę?!
*
Vargšai medikai, kurie turi tai studijuoti, bet aš tikiu, kad tos profesijos žmonės nuo vulgarumo ir cinizmo geba apsiginti dar tauresne meile, negu, pavyzdžiui, inžinieriai.
*
Taigi tas suvalkietis į mano priekaištą (pypt, pypt, pypt…) nevažinėti greitai „Akropolio“ garaže atsakė taip, kad ir jums tiks: „Kramtyk, ką kalbi…“
Rasa, 2011-02-07 19:25:01
Burgiui & Co 😀
Tai gražiai ir teisingai mes visi mylim… 🙂 O kalbėt tai galima visko, o ko gi nepasvarstyt.
Gražiai jau milijonas romanų parašyta ir pas jus jau prirašėm seniai visi ir dar jus patį priedo gražiai mylim :))))))))
Bet su meile tokie reikaliukai: beveik kiekvienas mes manom apie save, kad mes mokam tikrai giliai teisingai mylėti. Nes taip jaučiam- MYLIM!!!
Pažiūrim, kaip tai atrodo iš šono… Ir iš dar kito šono…
***
Prisigėrė porelė, vyras jai perpjovė gerklę (nemirtinai, bet…) Iškvietė kaimynai greitąją. Ji pasakė, kad pati persipjovė, nes… ji jį MYLI, juk jį suimtų… Norėjo ją vežt į psichiatrinę, bet kaimynai pasakė, kad vežtų geriau į paprastą ligoninę.
*
Geriau mirti, negu gyventi be jo(-os). Nes myliu.
*
Geriau jis mirtų, negu būtų kito (-os). Nes myliu.
*
Atiduočiau gyvybę, kad jis (ji) gyventų. Nes myliu.
*
Myliu, todėl paleidžiu. Noriu, kad ji būtų laimingas (-a).
*
Tu esi, ir šito visai pakanka… Myliu tave.
*
Noriu su tavimi pasenti… Myliu tave.
*
Sumušiau tave, kad suprastum- esi mano, esi mano dalis, nes myliu tave.
*
Daviau tau viską- mašiną, prabangius drabužius, darei ką norėjai, KO DAR tu nori? Juk myliu tave.
*
Imk tarp vėjų šiaurių mano ištiestą ranką,
Ir išeikim kartu į bekraštes draugystė marias! (Reimeris)
*
Aš myliu tave, jei tu susirgtum ar taptum neįgalus(-i) tikrai rūpinčiausi tavimi, nusamdyčiau slaugę. Žinoma parsivesčiau kitą partnerį(-ę), juk kaip man be sekso?
*
Nesenas pokalbis:
– Noriu tave mylėti, noriu su tavim gyventi, noriu kad būtum mano moteris, noriu kad tu gyventum mano name, kad vakarais nebūtų vieniša, noriu turėti kuo rūpintis… Tu graži, gera, liekna, seksuali…
– Atleisk, aš nemoku mylėti tada, kada noriu ir tų, kuriuos noriu, aš tiesiog myliu, kai myliu. Norams tai nepaklūsta. Tai ištinka. Myli žmogų arba ne. Aš negaliu tavęs mylėti, net jei to norėčiau. O apsimesti nenoriu.
Ir tu manęs nemyli, tu tenori įstatyti viską į vietas, kad būtų tvarkingas pilnas paveikslas: darbas, baigtas statyti namas, katinas, žmona, vakarais kvepianti maistu virtuvė, idilė… Bet yra labai daug moterų, kurios tau bus dėkingos už tokį pasiūlymą ir irgi NORĖS tave mylėti. Tikiu, kad susirasi tokią, kuri moka mylėti, kai tik panori, linkiu to…
*
Visi tie žodžiai apie meilę 🙂 Ar visus tokius pasakytumėt? O juk visi tie žmonės jaučiasi MYLINTYS!
Rasa, 2011-02-07 19:40:09
O galim apie meilę nuostabiai ir žinomai, tai galima skaityt ir skaityt, iš pirmo Pauliaus laiško korintiečiams 🙂
0 Aš trokštu jums nurodyti dar prakilnesnį kelią.
1 Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės,
aš tebūčiau
žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
2 Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą,
jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės,
aš būčiau niekas.
3 Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės,
nieko nelaimėčiau.
4 Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
5 Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
6 nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
7 Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
8 Meilė niekada nesibaigia.
Rasa, 2011-02-08 17:30:28
Atsiprašau Žemaičio, gavosi, kad pasikartojau, bet kai rašiau, nemačiau jo komentaro, kad ji jau rašė apie meilę iš biblijos 😛
Arba p.Burgis tik grįžęs įdėjo komentarą, nežinau 🙂
Ačiū už pliusiukus, gal reikėtų parašyt minusiukams? 😀
Pabandom. Paskaičiau surskę. Ką galvoju? Galvoju, kad žmonės dažnai nesusigaudo savo jausmuose. Ar ji tikrai nemyli savo vyro? O gal ji tiesiog nori turėti išgalvotą meilę ir mylėti pačią meilę? Gal ji net nesupranta, kad rami šeimyninė meilė ir yra tikra brandi meilė? Bet jai pačiai spręst, aš nemanau, kad meilė turi degint, meilė turi pakylėti, džiugint, suteikt ramybę ir užauginr sparnus… O gal ji bijo, kad jei mylės ir šitą vyrą, ji išduos savo meilę anam? Žmonės gana dažnai to bijo, nes tada gali pagalvoti, kad “o gal ano ir nemylėjau iš tiesų?” O jie nori manyti, kad mylėjo… 🙂
Prisiminiau neseną pokalbį su draugu, kuriam išaiškinau, kad jis myli savo dabartinę draugę, su kuria gyvena jau 5m. ir apie kurią vis kalba, kad “ji jam tik draugė, nes tik buvusią žmoną MYLĖJO”. Kalbėjom apie tai, kas yra ir kas nėra meilė, kad jo meilė buvusiai žmonai buvo (švelniai tariant) labai savotiška, nes jis sakydavo: “man nėra kitų dievų, man ji- dievas…” Jis persekiojo ją, kai vėliau grįždavo, ieškodavo jos po rajoną su peiliu, kad apgintų nuo kažko, kad gali ją užpulti. Žinoma žmona pabėgo, neatlaikius tokios meilės svorio…
Praėjo nemažai metų ir jo santykiai su dabartine drauge yra puikūs, gražūs, tarp jų pasitikėjimas, draugystė, jo akys švyti! Jis ištikimas ir laimingas. Tai ir kalbėjom apie tai, kad meilė vaikui, tėvams, moteriai, žmogui šiek tiek skirtingos, bet nereikia užsiciklint ant to, kad va tą mylėjau ir jau niekada nemylėsiu… Nereikia lygint tų meilių. O gal vis tik mylėkim dar ir dar? Gal nebijokim? Ir vis kitaip-vis gražiau, vis švelniau, vis patikimiau, vis brandžiau, gal nedegdami ir nedegindami, bet aplink save skleisdami gydančią šilumą? Vertindami, brangindami, džiaugdamiesi tuo?
Senstu- dar dabar pagalvojau :))))))) Kur tos aistros begalinės? :)))))))) Yra, yra, tik ilsisi… 😀