Dabar mano kompiuteryje tą dainą prancūziškai dainuoja rusas Valerijus Leontjevas. Galite paklausyti, kaip tai rusiškai dainuoja prancūzas Šarlis Aznavūras… Bet vakar galėjote paklausyti, kaip tai rusiškai dainuoja KTU gimnazijos choras – „… вечная любовь… “. Ko gero, tai ir buvo maloniausios vakaro akimirkos…
***
Kas dar? Eilės tėvų prie mokytojų – kaip prie klausyklų bažnyčioje. Eilės – blogai, bet išpažintys – gerai! Kaip norėčiau sužinoti, ko kas klausė, kas ką atsakė… Bet – išpažinties paslaptis!
*
Jei būtų atėję visų moksleivių tėvai (gal vidutiniškai net po pusantro…), pusšimtis moksleivių ir trisdešimt mokytojų – salė būtų artipilnė. Tiek nebuvo… Bet juk aš pats sakiau – nevedžiokite už rankučių suaugusių vaikų! O viena mama pasiskundė, kad penktadienio vakaras – netinkamas laikas susirinkimams. Ką padarysi, nežinau, kuriomis dienomis tėvai domisi savo vaikais. Susirinkimai – dukart per mokslo metus…
*
Ką spėjau pasakyti be to, kas parašyta anoje temoje apie darbotvarkę?
-
Tiki ar netiki – katekizmą privalai mokėti! Tai kultūros dalis.
-
Amžina tema – kas turi būti lietuvių literatūros programoje? Gerai paklausė vienas tėtis: „Ką mes galėtume padaryti?“ Atsakiau: „Visi visur apie tai turime kalbėti, kol mūsų kalbos virs gaudesiu, kurio nenuslopins ideologiniai vadai.“ Padeklamavau po posmelį A. Baltakio, J. Marcinkevičiaus – žinau, kad daugeliui nepatiko (kuo čia dėtas tėvų susirinkimas?!) Pasiūliau leisti vaikams skaityti „uždraustą“ literatūrą, gulinčią nuo sovietmečio namų bibliotekose. Mes turime matyti visas pasaulio puses! Man tai – opi tema, todėl grįžęs nemiegojau, galvojau… Sugalvojau gerą testą! Juk mes galime pasitikrinti, kas mūsų literatūroje yra geriausia! Išverskime 8-9 ginčytinus kūrinius į latvių, čekų, italų, lenkų ir švedų kalbas. Nenurodykime autorių, neleiskime knistis po žiniatinklį ir paprašykime, kad 3-5 kiekvienos šalies literatūros ekspertai „sureitinguotų“ tuos kūrinius. Štai ir sužinosime!
*
Pavyzdžiui, kažkada perskaičiau porą latvių rašytojo V. Lacio romanų. Man didelio įspūdžio nepaliko, net pavadinimų nepamenu (vienas, rodos, buvo „Kaimas prie jūros“…). O latviai, ko gero, mano, kad tai labai geras rašytojas?
*
-
Balsavimas dėl elektroninio dienyno jokios informacijos nesuteikė… O, kaip lietuviai mėgsta būti „susilaikę“! Mūsų kaime sakydavo: „Susilaikymas – dorybė! Iki 18 metų…“
-
Kelios mamos nesutiko, kad aš galiu būti arčiau jų vaikų nei jos. Gimnazijoje. Ką darysi – mokysime ir mamyčiukus…
-
Gal išgirdo, kad mokslas negali būti „lengvas“? Negali! Jeigu mokytis lengva – tai moko ne mokslo. Pasakėles seka. Mokslą šimtus metų kūrė tūkstančiai žmonių – kaip jis gali būti lengvas?!
-
Pasakiau, kad šių laikų mokykla moko vaikus veidmainiauti. Tikyba derinama su darvinizmu, istorija – vien tik nuomonės, gamtos mokslai – be alternatyvų… Apie tai čia esu rašęs, nekartosiu… Kas išgirdo?
***
Et, kam čia rašyti… Kam tai rūpi? Kas čia skaitys? Kas komentuos? Štai nusipirkome kopėtėles, durpių, sniego kastuvą – tai konkretu. Tai svarbu. O mokykla, mokiniai… Mes neprapuolėme – ir jie neprapuls, tiesa?
Atsakymai
Mama Jūratė, 2010-11-20 17:43:35
Mums rūpi, gerbiamas Burgi. Rūpi, kaip sekasi mūsų vaikams, kaip jums sekasi su jais. Deja, kaip ir visur informacija ribojama. Ne tik mokytojų, bet ir mūsų vaikų. Kam sakyti tėvams, kam juos jaudinti, ar jie mus supras? Taip pat elgėmės ir mes, bet iš savo vaikų prašome daugiau atvirumo. Lengva, kai vaikas pašonėje. Tada iš akių gali pamatyti ar viskas gerai. O kai jis už poros šimtų kilometrų, tai jau sunkiau.
Atleiskit, bet kažkaip pražiūrėjau balsavimą apie elektroninį dienyną. Gal neatidžiai klausiausi. Jei mūsų jaunuolis (juk vaiku jau nepavadinsi, nors jis mums visada liks mūsų vaikas) mokytųsi 2 klasėje, norėčiau elektroninio dienyno. Kad galėčiau manyti šiek tiek dar dalyvaujanti savo vaiko ugdymo procese. O kai jau įpusėjo paskutinė klasė, ar bereikia?
O mokytojų klausėme, kaip jiems sekasi su mūsų vaiku, kokios problemos iškyla. Manyčiau, jog jiems neįkyrėjome, ilgai neužlaikėme, jų nekritikavome. O patys išgirdome įvairių nuomonių nuo – iki. Bet svarbiausia, kad jis laimingas (aš tikiuosi).
Ačiū už puikų koncertą ir, kaip visada, spalvingą Jūsų kalbą.
Jūsų tinklapį atsiverčiu kiekvieną dieną kaip ir DL, bet rankos susirinkimo metu nespėjau pakelti, reikėjo “sukramtyti” ankstesnes Jūsų mintis. Tokių, manau, buvo ir daugiau. Juk mes ne Jūsų gimnazistai- nemokam greitai mąstyti, o ir galvos jau veikia lėčiau:))
Burgis, 2010-11-20 18:52:49
Ačiū, miela Mama Jūrate, vakaras iškart pasidarė penkiskart šviesesnis! Didelę galią turite tokį gėrį skleisti…
Tomas D., 2010-11-21 02:55:18
Elektroniniai dienynai yra PRIVALOMI, mano nuomone 🙂 Netik del tevu, bet ir del paciu moksleiviu!
Burgis, 2010-11-21 08:33:19
Tomui D.: nieko nėra privalomo, nieko! Jei kas nors prieš 2000 metų būtų buvę iš tiesų privalomo, tai taip ir tebegyventume…
Leta, 2010-11-21 12:56:00
Štai jau eina antra para , kai grįžau į savo miestą po susirinkimo, o įspūdis po jo dar gana stiprus. Komplimentai Jūsų asmenybės žavesiui. Mano vaikas pirmokėlis, tai pirmą sykį turėjau progą matyti ir girdėti “gyvą Burgį”, kalbantį bendruomenei. Jūs buvote nuostabus, išskyrus tą momentą, kai paprašet tėvų balsuoti dėl elektroninių dienynų. Turiu prisipažinti, jog ir ar aš tąsyk, bendrumo jausmo pagauta, kilstelėjau savo rankelę…
Ar tėvai šioje vietoje gali turėti labai svarų ar net lemiamą žodį? Gimnazijos bendruomenė tai: moksleiviai, pedagogai, tėvai. Dvi pirmos grandys yra pagrindinės, tiesiogiai dalyvaujančios ugdymo procese. Kaip aš supratau, Moksleiviai, kaip ir Mokytojai, šioje mokykloje yra pradedami rašyti M(didžiaja). Mes, tėvai, kad ir kaip bežiūrėsi, liekame labiau “iš krašto”. Mums patinka valdyti, kontroliuoti, tikrinti savo vaikus. Tik gal jau reikėtų jais pradėti labiau pasitikėti, kad jau jie ČIA?… Vaikams renkantis KTU dimnaziją, tėvai žino, kad joje nėra pažymių knygelių – vaikų pažymiai yra jų atsakomybės reikalas. Ir tai negalėjo būti nepriimtina tėvams, jei jie leido čia savo vaikus. Kas pasidarė, gerbiamas Burgi, ar Jūsų nuostatos pasikeitė? O gal to didelio spaudimo, kurį, kaip užsiminėte, daro Jums apsukrūs “dienynų steigėjai”?Būkite stiprus ir nepalaužiamas, o už sutaupytas lėšas dar ne vieną nepigiai kainuojančią kėdę gimnazijai “įtaisysite”.
Burgis, 2010-11-21 14:39:38
Ačiū, Gerb. Leta. Paaiškinsiu dėl to dienyno. Tikrai neatsitraukiu nuo savo nuostatų, gerbiu ir gerbsiu Jūsų vaiko savarankiškumą, Jūsų gebėjimą bendrauti su gimnazija be jokių dienynų, bet… Elektroninis dienynas bus tada, jei nutarsime, kad taip patogiau Mokytojams, klasių vadovams! Lemia tik ši grandis! Smulkiau neaiškinsiu, kokie gali būti patogumai mokytojams, bet paaiškinsiu, kodėl prašiau balsuoti. Patogumas mokytojams negali būti nesmagumas moksleiviams, nusivylimas tėvams. Jei atmetimo reakcijos nebus, o mokytojai norės – padarykime. Vis tik tai šiuolaikinio pasaulio stilius…
erika, 2010-11-21 20:22:28
Nežinau kokie gali būti patogumai mokytojams dėl to dienyno,jei pirma į popierinį reikia įrašyti,po to įvest į elektroninį.Rezultate mokinio pažymius tėvai gaudavo tik mėnesio pabaigoje-pavėluota informacija.Manau,kad nenaudingas nei mokytojams nei tėvams.
Reikia bendraut su savo vaikų ir juo pasitikėt,nes elektroniniai dienynai tikrai to nepakeis.
Dėl šiuolaikinio pasaulio stiliaus-ar KTU gimnazija neišsiskiria savitu stilium?
Atsakymas, 2010-11-21 20:34:33
Bet galima pažymius rašyti TIK į elektroninį dienyną ir nepildyti popierinio, ar ne? Ar tai nebūtų visai patogu? Sutaupytumėte laiko, rašalo, popieriaus, išsaugotumėte medį, pagausintumėte bebrų populiaciją…
Marius, 2010-11-21 22:20:03
Sveiki,
Įspūdis tikrai stiprus (o niekada kitaip ir nebūdavo po Direktoriaus kalbų), bet kadangi ne su visomis mintimis galiu sutikti – išsakysiu savo požiūrį…
Kaip sakė filmuke “Tigriukas arbatinuke” -“Vyresnioji sesuo buvo baigusi mokyklą, todėl jau galėjo reikšti savo nuomonę” 😉
Padiskutuokime…
- Tiki ar netiki – katekizmą privalai mokėti!
Tai kultūros dalis.
Tarybiniais laikais vadinčiausi “ateistas”. Šiuolaikiškai, turbūt – laisvamanis. Sutinku, jog Dievas galbūt yra, bet manau, jog Dievas nėra būtinas, kad dorai ir teisingai elgtumeis, bažnyčia nėra būtina, kad sunkiu metu su Dievu galėtumei pasikalbėti, susikaupti… Bet. Kodėl privalu mokėti ir kažkam pagal pareikalavimą parodyti, jog moki “Tėve mūsų”, jei žmogus nesi tikintis, nelaikai savęs kataliku? Tai irgi dviveidystė, analogiška žemiau minimam atvejui…
- Pasakiau, kad šių laikų mokykla moko vaikus
veidmainiauti. Tikyba derinama su darvinizmu,
istorija – vien tik nuomonės, gamtos mokslai –
be alternatyvų… Apie tai čia esu rašęs,
nekartosiu… Kas išgirdo?
Daugelis buvusių salėje – išgirdo, manau. Tam ir susirinkome, kad paklausyti. Turėjom sureaguoti, pašokti ir (ne)pritariamai šaukti? 😉
Apie istoriją ir gamtos mokslus – nelabai ką galiu pakomentuoti, nes neįsivaiduoju, kaip galima mokyti gamtos mokslų “kitaip”. O apie tikybą… Ar tikybos turi būti “mokoma” kitur, nei bažnyčioje? Nemanau. Kas turėtų būti mokoma per tokio tipo pamokas? Jei per geografiją sužinome, koks yra klimatas Japonijoje ar Brazilijoje, jei per istoriją sužinome, kas buvo A.Makedonietis ir Kleopatra – kodėl per “tikėjimo” pamokas negalime mokytis, kokie yra Egipto dievai, koks tikėjimas Japonijoje, arba kuo skyrėsi Romos ir Konstantinopolio bažnyčių tiesos?
- Balsavimas dėl elektroninio dienyno jokios informacijos nesuteikė…
Nevadinčiau to balsavimu. Tai buvo nuomonių apklausa, be to – “žaibiško tipo” (kaip komentavo p.Jūratė – netgi nesuprato, kad vyksta balsavimas), be to – be išankstinės informacijos, ar “debatų”, kur išsakomos vieno ar kito sprendimo privalumai. Nenuostabu, kad taip nedaug tėvų per tas kelias sekundes apsisprendė “už” ar “prieš”, dauguma liko “susilaikę”.
Savo asmeninę nuomonę išsakiau komentaruose “Gimnazijos bendruomenės susirinkimas”, tai nesikartosiu, nors ten labiau minėjau popierinį sprendimą, kuris turi dokumentinę išliekamąją vertę. Gi čia komentuojama tik apie kontrolę…
O beje – tiesiog smalsu – o nuo kada KTU-G dingo popierinės pažymių knygelės?
Prie to paties, mamos Letos komentare perskaičiau:
“vaikams renkantis KTU gimnaziją, tėvai
žino, kad joje nėra pažymių knygelių”.
Tikrai nežinojome, bet tai nebuvo kriterijus renkantis mokymosi įstaigą. Kaip ir susirinkimų diena – penktadienį ar antradienį – kada pakviesit – tada ir atvyksime, nėra problemos 😉
Mūsų kaime sakydavo: „Susilaikymas – dorybė!
Iki 18 metų…
Visada buvau (ir tebeesu) tikras, kad susilaikymas yra dorybė ne “iki 18 metų”. Esu matęs jaunuolių, kurie nuo tų 18 metų taip stabdžius gyvenimo atleidžia, kad tik laikykis… Susilaikymas (ir saikas) – vertybės amžinos.
Tiesa, mano viena kolegė sakydavo, kad “Susilaikymas nuo susilaikymo – tai dorybė kvadratu”. Vat ir suprask, tada 😉
- Kelios mamos nesutiko, kad aš galiu būti
arčiau jų vaikų nei jos. Gimnazijoje.
Ką darysi – mokysime ir mamyčiukus…
KATEGORIŠKAI nesutinku. Visų pirma – nesutinku su etiketės “mamyčiukas” klijavimu. Nėra viskas tik juoda ir balta. Nėra “kas ne su mumis, tas prieš mus”. Jei pirmokai dar neateina pas Jus – vadinasi, jie dar nesijaučia galintys ateiti. Kai pajaus – ateis. O jei nepajaus – neateis. Ir tėvų atstūmimas: “Šitos problemos mums nesakyk, eik pas direktorių”, manau, neduos Jūsų norimo rezultato – tikėtinai vaiko reakcija bus tokia, kad jis daugiau šios (o ir kitos) problemos nepasakys niekam. Bet juk Jūs nenorite, jog problemos būtų nutylimos, o neišsakomos, tiesa?
O jei gavus signalą (iš vaikų per tėvus) bus tinkamai reaguojama (bendraujama su mokiniais, tariamasi dėl aplinkybių ir problemos sprendimo, etc) – tikėtinai mokiniai vėliau ateis tiesiai. Jei matys, kad į jų problemas reaguojama tinkamai, žinoma.
Manau, kad šioje vietoje reikia laiko ir abipusio supratimo. Perfrazavus “Per prievartą mielas nebūsi” – taip per prievartą gimnazisto guostis Direktoriui nepriversi.
Et, kam čia rašyti… Kam tai rūpi?
Kas čia skaitys? Kas komentuos?
Skaitom, rūpi. Komentuojam. Tarsi čia kaip tik ir vieta pasisakyti. Nebijau kalbėti prieš auditoriją, bet kuo tada pavirs susirinkimas? Juolab – žinojau juk, kad straipsnis bus čia – va ir paskaityti Jūsų, kitų tėvų / mamų nuomones galiu, ir pasisakyti patogu.
Rūpi, patikėkit 😉
Gero vakaro,
Marius
P.S. O vaikų programa – fantastiška. Norėtųsi turėti galimybę pažiūrėti kokybišką, profesionalų įrašą dar kartą, bet…
Burgis, 2010-11-21 22:51:42
Ačiū, Mariau, bet su buvusiais gimnazistais (spėju, kad čia M.A.?; jei ne – atsiprašau, Gerb. p. Mariau!) nebediskutuoju – tiesiog skaitau…
KTUG mokytoja, 2010-11-22 00:10:09
Patiko ir naujokų tėvai (kaip ir patys pirmokai, dar tylūs, bet jau laimingom akim), ir direktoriaus kalba. Demokratija ir pasitikėjimas, manyčiau – viena didžiausių vertybių mūsų Gimnazijoje. O pasitikėjimas įpareigoja. Ypač vaikus.
Dėl elektroninio dienyno. Kol kas mokytojams tai būtų dvigubas darbas – ir popierinis, ir elektroninis. Kada pildyti? Nebent po pamokų, kai jau ir taip esi “nebe formoj”. Arba – kiekvienoj klasėj turi būti kompiuteris, arba mokytojas turi vaikščioti su popieriniu dienynu ir laptopu po pažastim.
Jei kritinė situacija, gimnazistas ėmė nebelankyti pamokų (greit pavasaris, gali ir taip atsitikti!) ar prasti pažymiai ima kartotis, per mokytojus ir klasių vadovus tėvai ir taip sužino.
Marius, 2010-11-22 17:06:06
B.B.> Su buvusiais gimnazistais nebediskutuoju.
Įspūdingai. Stipriai. Keistai.
Absoliučiai neįtikėtinai.
Viename sakinyje galinčių slypėti reikšmių – tūkstančiai!
Jausmų, jį perskaičius – milijonai…
-
Buvusių gimnazistų nuomonė neįdomi?
-
Buvęs gimnazistas yra nevertas diskusijos?
-
[…]
—-
“Aš toks priblokštas, kaip Pizos bokštas”
(c) itališkas automobiliukas iš filmuko “Ratai”
Burgis, 2010-11-22 18:09:48
Mariui: a, tai čia tikrai M.A.! Ne, prasmė visiškai kita: aš galiu vėl ir vėl ginti savo nuomonę, bet buvę gimnazistai, ypač pasaulio olimpiadų žvaigždės, yra už mane ne tik jaunesni, bet ir įžvalgesni, protingesni, sumanesni… Taigi aršiai gindamas savo nuomonę aš labai rizikuočiau atrodyti senas…
Kita vertus, buvę gimnazistai jau turėjo daug progų ir mano nuomonę sužinoti, ir savąją pasakyti – tai dabar diskutuokime su kitais…