Jau rašiau, kad šiandien laukiau susitikimo su socialinių mokslų magistrantėmis. Praleidau su jomis beveik pusantros valandos, bet iš tų keliolikos būsimųjų magistrų („magistrių“ nesakoma…) beveik nieko nesužinojau… O juk klausiau nemažai: kas yra mokslas? koks yra jų veiklos tikslas? kas jas moko mokslo? kokio? kaip atskirti mokslą nuo pseudomokslo? kodėl jos mano, kad gali būti edukologijos (vadybos) specialistės? kas taisytina švietime?
Bandžiau jas išprovokuoti anekdotais, muzika, poezija, matematika, fizika – nepasidavė. Kalbėjau prieš didelius veidrodžius ir vis žvilgteldavau – gana kvailai atrodo tokie monologai apie nieką. Man labiau patinka konkreti, aistringa, gal net nervinga diskusija, „žodžių mūšiai“, o ne „žodžių fontanai“. Bet jei jau nė saldainiai nepadeda – ką darysi…
***
O štai spaustuvė man padovanojo net šešias knygeles iš serijos „Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“. Tai dabar galiu konkrečiai pacituoti. Gal tai paskatins kurią nors iš šios popietės viešnių atsiverti?
***
Algimantas Mikuta, 1979 metų laureatas
Kartojasi likimai
Be galo banaliai.
Nusideda šventieji,
Prasimuša kvailiai.
***
Gyvenau be laikrodžio kaip vargšas,
Gyvenau be laikrodžio kaip Dievas.
Buvo mano naktys, buvo mano dienos,
Buvo mano langas visados atvertas.
Gražina Cieškaitė, 1990 metų laureatė
tavo kūnas
prieš veidrodį baltas
ir toks nemarus
***
užkloja sniegas
amžinus takus
kad tu sapnuotum
***
dainuok apie mirtį
galvok apie mintį
gražiai
Atsakymai
Nepris, 2010-05-21 00:06:11
Tiek laiko vėjais… Turiu tokią omeny magistrantūrą (ir tokius magistrantus) kur niekas nežino, ką daro ir kodėl. O “kaip mokyti žmones?” –juk toks degantis klausimas… jau tūkstančius metų dega ir degs dar ilgai. Nes mokytojų, kaip ir kunigų — gerų visada mažiau, nei reikia.
Plinijus, 2010-05-21 07:46:55
p.Burgis “neužvedė” magistrančių – netikiu!
Nesuvirpėjo magistrančių savigarbos styga – netikiu!
PS O magistrantas – tai, ko gero, toks studentas, kuris ryt poryt išeina į savarankišką gyvenimo kelią?
Rasa, 2010-05-21 10:50:48
Kas nors domėjotės Ščetinino vaikų mokykla? Kas tai- sekta, ateities pedagogika, apgavystė, tobula mokykla, vaikų kankinimas (juk jie ten viską stato patys!), vaikų traumavimas atitraukiant nuo visuomenės, vaikų išgelbėjimas atitraukiant nuo visuomenės?
Rasa, 2010-05-21 11:48:24
Ir dar man bepjaustant lašinukus (atostogos! 🙂 iškilo toks klausimas Direktoriui ir kitiems: kiek (ir ar?) reikalingas vaiko ugdymui elementarus fizinis darbas? Visi pabrėžia proto svarbą, visi stengiasi ugdyti kūrybiškumą, lavinti gabumus, moka didelius pinigus už būrelius, kuriuose šoka, dainuoja, vaidina. O ką vaikai dirba? Ar teisingas tėvų požiūris, kad jie matė kažkada daug vargo, daug dirbo, geriau, kad vaikas bus protingas, tai turės užsidirbęs daug pinigų ir visus darbus nudirbs kiti? Ar tikrai geriau darbus patikėti profesionalams? Taigi, ar reikia vaikams elementaraus fizinio darbo? Kokio?
giedrius m, 2010-05-21 12:28:38
Koks magistro studijų ir laipsnio tikslas (du skirtingi dalykai!) ? Gilintis į mokslą, atlikti tiriamąjį darbą ar tapti specialistu? O gal įsigyti diplomą, leidžiantį dirbti t.t. darbą/gauti tam tikrą laipsnį/pareigybes darbe? Tikrai nežinau kaip yra su edukologija ir tai studijuojančiais žmonėm.
Žinau, kad 90+% Informatikų magistro laipsnio tikslas yra “gal kada nors pravers, gal užsienyje pravers.”, o studijų tikslas yra laipsnis. Jau stojant į magistrą žinoma, ar esi ar ne srities specialistu. Magistras nieko nepakeis.
Burgis, 2010-05-21 12:38:25
Rasai: vaikai BŪTINAI turi padirbėti fiziškai! Ir būtinai taip, kad prakaitas žliaugtų upeliais, kad vakare vos kojas pavilktų… Tai būtinas kiekvienam žmogui potyris, tai būtina sąlyga išlaikyti dideles apkrovas, jei to prireiktų gyvenime (99 proc. kad prireiks), tai kūno ir dvasios lavinimas vienu metu.
Nepris, 2010-05-21 14:10:22
Atsakydamas į Rasos klausimą tikriausiai nieko naujo nepasakysiu. Vaikams fizinis veikimas būtinas — ir kaip fizinio pasaulio pažinimo, ir nuosavo kūno įvaldymo priemonė — kad nebūtų “ufonautai”. Visada keistai atrodydavo miesčioniukai — keistai juda, keistai ima, keistai deda, keistai griūva — neišvystyta koordinacija ir manipuliavimo įrankiais įgūdžiai. Be fizinio pasaulio patyrimo vystymasis tikrai nebūna visapusis.
O darbas vaikams privalomas kaip charakterio, valios, atsakomybės ugdymo priemonė. Tėvai, kurie leidžia vaikams tinginiauti yra arba nesąmoningi, arba neatsakingi, bet kuriuo atveju daro savo vaikams meškos paslaugą.
Suaugusiems fizinis krūvis privalomas kaip kūno kultūros priemonė. Be jo atrofuojasi raumenys, susmenga stuburas, sudžiūna sąnariai ir sausgyslės, pasigadina laikysena, atsiranda baimė judėti, baimė veikti.
Dėl fizinio darbo… Koks diplomuotas ir kvalifikuotas bebūtum, nuo fizinio darbelio “karūna nenukris”. Ne tiek gėda nedirbti, kiek gėda taip kvailai susireikšminti — “aš diplomuotas, aš savo rankų nesitepsiu” — kvailystė!
Turim kūną — turim jį įvaldyti. Taip pat, kol jį turim, reikia mėgautis per jį gaunamais potyriais, tokiais kaip miegas, maistas, seksas, judėjimas, kažko fizinio darymas ar kūrimas. Tai yra buvimo šioje realybėje aspektai, kuriuos ignoruojant anksčiau ar vėliau iškyla problemų.
Rasa, 2010-05-21 16:38:55
Neaiškiam 🙂 Taip taip, bet kažkaip kiekviena karta darosi vis didesnė tinginė ir vaikai nebestato savo rankom savų mokyklų… Gal tokiose ir būtų didesnis noras mokytis? Nors tarkim sūnaus mokykloje dičkiai yra suremontavę savų auklėtojų klases. Puiku. Tiesiog nežinau, kaip ten dabar, bet vienu metu vaikai turėjo patys valytis savo klases (auklėtojos). Ir mane taip nustebino viena mama, kuri norėjo suorganizuoti surinkti pinigų, kad jos dvyliktokui retkarčiais nereikėtų išvalyti tos klasės. Kad valytoją pasamdytų. Aš ne prieš valytoją, prieš skatinimą išvaduoti vaikus net nuo tokio darbelio 🙂 Pasiūliau jai ateiti ir pačiai išvalyti tą klasę už vaiką, jei jis turi tooooooookių neatidėliotinų kitų reikalų, kad negali sau leisti 10min. padirbėti kartą ar du per mėnesį.
Kaip baisiai tas neaiškus pripasakojo apie sudžiūvusius sąnarius ir susmegusį stuburą ir kitką 😀 Mano irgi susmegęs turbūt… 🙁 Genetiškai turbūt visos mes iš mamos pusės linkę turėti silpną stuburą, ir sportavau jauna ir dukra sportavo, o ne kas. Bent man. Kaip tik ryte atsikėlus šiandien pagalvojau, kad skauda stuburą.
Nepris, 2010-05-21 17:33:01
Rasa, dirbant sėdimą darbą daugiau 10 metų, jei nedaromi specialūs pratimai stuburą palaikantiems korsetiniams raumenims stiprinti, nugaros skausmai, ir visokios diskų išvaržos — garantuotos. Kiek pasidairau aplinkui — tikra stuburo problemų epidemija. Viskas prasideda nuo silpnų ramenų. Chiropraktikams, fizioterapeutams, ir chirurgams klientūros netrūksta.
Biuro darbuotojams kaip vaikystėj “sėdėti tiesiai prie stalo” — nepakanka. Privalomas fizinis krūvis.
Rasa, 2010-05-21 17:55:41
10 metų… Man užteko ir poros 🙂
Bet užtat su Plinijaus pagalba aš pradėjau bėgioti! 🙂 Man tai labai dar sunku, bet užtat ir labai savim didžiuojuos 🙂 O sūnus sakė dar kitoms kūno dalims man programą sudarys (bet bijau, kad jis gali bandyt mane nukankinti, nes man atrodo pats jis su 100kg. štanga pritupimus daro 🙂
Neaiškiam: man labai įdomu, kiek Jums metų? Ar negalėtumėte pasakyti, prašau 🙂 Aš kažkodėl jus įsivaizduoju kaip su storu pilvu ir su apvaliais akiniais vyriškį, rimtai dėstantį apie gyvenimą… Man taip įsivaizduoti patinka, bet manau, kad tai tikrai neatitinka realybės nei trupučio 🙂 Taigi bent metus galėtumėt pasakyt 🙂
Nepris, 2010-05-21 18:30:19
Neatitinka… Akiniai — ir tie neapvalūs. 8)
Beje, paprotinkit netūpčiot su štanga, nes tai turbūt vienas kvailiausių pratimų, kokius tik galima sugalvoti. Galima bandyti nebent esant idealios fizinės formos. Ir tai su specialisto priežiūra. Bet kas čia mūsų klausys. Tai tegu kalba chirurgai ir medicininis plienas. 🙂
giedrius m, 2010-05-21 18:32:56
Beje, begiojant ant asfalto stuburas ir sanariai gadinami. Gerai stuburui (jei nėra visiškai sugadintas) ir visam kūnui plaukimas pvz. Arba treniruotės salėje, pas gerą (ir tik pas gerą) trenerį.
giedrius m, 2010-05-21 18:34:53
Ir pritūpimai su štanga – nieko blogo. Jei nugara suveržta arba laikoma fiksuota. O tam, kad tai išmokt – iš tikro reikalingas treneris.
Rasa, 2010-05-21 18:49:04
Neaiškiam: žinau, nes dabar deficitas apvalūs akiniai 🙂 Aš net sau norėčiau 🙂 Bet nesinori kažkodėl jus įsivaizduot tobuloku vyriškiu ir taip dėl parašymų į tokį panašus atrodot, tai turėsit tenkintis, kad man esat pilvotas ir su apvaliais akiniais 🙂 O kaip ten su tuo amžium? Ar dar ir pagyvenęs profesorius ar iki 30-ies? :))))) Nes kai aš pripaišysiu, tai vėl netiks 🙂
Na, o dėl sūnaus, tai jo forma dabar ir yra ideali, manau. Sportuoja salėj, yra treneris, be to jis tuo labai daug domisi, nuo mitybos iki visokiausių raumenukų ir sportuot važiuoja dviese, kai sportuoja su štanga, vienas kitą pasaugo. Jie daug ką daro su štanga, taigi jaunimas nori ir raumenų turėt, ne tik sveikatos 🙂 Anksčiau buvau mėnesį nupirkus abonentą į brangią sporto salę, bet jis sakė, kad su visokiom savo mokytojom ir vaikiškais treniruokliais karšty jis neištveria ir vėl į savo pigų šaltą rūsį išvarė, kur tik smirdintys diedai sportuoja 🙂
Rasa, 2010-05-21 18:54:28
Giedriui: taip, man pažįstamas reabil… tas ..tologas kažkoks irgi sakė, kad idealu man tik plaukimas, o jei plaukt nemoku ir kur gausi baseiną, laukiu, kol prie darbo suremontuos, bet ten remontuoja be galo, patys žinot mūsiškius 🙂
Kodėl bėgiojant ant asfalto gadinami sanariai ir stuburas? O kur reik bėgiot? Aš stadione bėgioju, bet prie ko čia asfaltas?
Nepris, 2010-05-21 19:06:34
Nei pagyvenęs, nei iki 30. Toks… tobulas amžius, nors tu ką 😀
Rasa, 2010-05-21 19:21:16
Neaiškiam: tobuli dalykai man dažnai kelia nepasitikėjimą 🙂 Be to tobulas amžius- tai mano 😀
Nepris, 2010-05-21 19:33:33
Rasa, baikit, aš tai toli gražu ne tobulas, tai tik amžius tobulas. Jei ir jūsų tobulas, išeitų, kad aš jūsų amžiaus. Plius minus 🙂 O tobulybės nesivaikau. Pagalvojus, gal tobulas amžius ir yra tas, kai moki vertinti ir pasidžiaugti mažais netobulumais? Nes jaunimui pasaulis atrodo anaiptol netobulas, senimui — tikrai nebe toks tobulas kaip anksčiau. Vadinas, ta tobulybė kažkur per vidurį… Ir skaičiuojama ne metais, o požiūriu į save ir pasaulį. 😉
Rasa, 2010-05-21 19:39:14
Neaiškiam: Puikiai pasakyta. Kaip beveik visada 🙂
Indrė, 2010-05-21 20:03:21
Viešėjau Estijoje, paprašiau, kad estė nuvestų aprodyti paprastos vidurinės mokyklos. Atėjus pas pradinukus, radau juos bešluojant klasę, valant lentą.. Sakau: čia legalu?normalu? mes irgi plovėme klases, bet prieš kažkiek metų uždraudė, nes tai teisių pažeidimas. (Ta proga prisiminiau 2010 sausį išėjusį straipsnį delfyje “Direktorius: darbas be atlygio stiprins patriotiškus gimnazistų jausmus”, paieškokite google, ten tetos gina vaikus nuo tokio išnaudojimo..)
o Raselei dėl bėgiojimo, tai galima bėgioti ant asfalto su plentiniais bateliais, aš tai batelius taikiau kalnuotoms vietovėms, nes mėgstu bėgiojimą miške.. Viskas gerai, tik reik atitinkamos avalynės.
giedrius m, 2010-05-21 22:40:00
Rasa: bėgant kietu paviršiumi smūgiuojasi kulnas į grindinį . Impulsai persiduoda per kelio sanarius, stuburą. Todėl reikia bėgioti kur palyginti minkšta: žolė, žemė. Ir bėgiot lėčiau, stengtis nuleisti pirmiau priekinę pėdos dalį.
Plaukimas irgi turi savų niuansų kai stuburo ligos. Trumpalaikiai plaukimas atpalaiduoja raumenis, tame tarpe ir tuos, kurie prilaiko stuburą.
Rasa, 2010-05-21 23:05:12
Giedriui m.: ačiū 🙂 Stuburo labai rimtų ligų turbūt neturiu, tik manau iškrypęs jis, nes pasikūprinu. Na, bėgioju žeme, bet manau man dar labai toli iki tikro bėgiojimo, iš šono pažiūrėjus tai aš gana apgailėtinai atrodau, aš tik pati savim didžiuojuosi 🙂
Pasistačiau kambary sūnaus hantelius, lengvus ratukus pasilikus, gal po 3,5kg. liko, bet su jais tai visai kūdi reikaliukai 😀 Turbūt nieko nebus gero 🙂
O va pažiūrėjau jau kokį 6-ą kartą per teliką filmą “Eilinę Džein” tai net nervas iš savęs ima 🙂
Plinijus, 2010-05-22 08:23:28
Sveiki, šaunuolių kompanija! Gerą kryptį Rasos pagalba įgavo diskusija. Jaučiuosi kiek kaltas prieš tave, Rasa, kad tau dabar sunku, bet kad savim dabar DIDŽIUOJIESI – tai nuostabu! O jei šiemet pavyks aplankyti dar ir Plinijos piliakalnį, tai turėtum būti ir laimingiausia Lietuvoje!
Dėl darbo, manau, nuomonės sutampa. Rasa pati geriausiai ir atsakė: sunkus darbas dar turi suteikti ir kažkiek pasididžiavimo, vidinio džiaugsmo.
Lina L., 2010-05-22 09:06:01
O aš va suku galvą – apie kokį fizinį darbą vaikams Rasa kalbėjo? Ar čia sporto salė ir stadionas, ar ūkio darbai. Ūkio darbų tie, kurie ūkio neturi, negauna, o buities ruoša negarantuoja prakaito upeliais.
Dėl fizinio krūvio apskritai – čia net kalbos nėra, jei nepasirūpinsi savim pats, tavim teks rūpintis medicinos personalui ir artimiesiems 🙂
Rasa, 2010-05-22 09:40:27
Linai L.: 🙂 sportas yra (turi būti 🙂 malonumas, fizinis darbas tai ir yra darbas- nuo tualetų plovimo iki statybų, nuo nemalonaus iki sunkaus.
Ką tik sūnaus paklausiau , koks darbas yra žeminantis (nes kai kas kai kuriuos darbus tokiais laiko), sakė, kai kam statybos žeminantis. Paklausiau, kaip su tualetų valymu? Sakė, kad čia jau rimtas psichologinis darbas, reikalaujantis rimto pasirengimo, ne visi gali tą padaryti… 😀
Seniau buvo toks puikus dalykas, kaip darbo ir poilsio stovyklos vasarom 🙂
O šiaip, jei neturit ūkio, važiuokit padėti tiems, kas turi ūkį ir laukia nesulaukia baltarankių miestiečių 🙂 Kur dingsta smagios draugų talkos? 🙂
Lina L., 2010-05-22 11:08:39
Rasa, kad seniai nepažįstu nieko, kas ūkininkautų ir lauktų talkų 🙂
Aš pati tai būtent ir atidirbau senais laikais: ir statybose SSB, ir pas senelius kaime šienapjūtės, mėšlavežio ir visokius darbus. Ir bendrabuty bendrus tualetus atvaliau. Dabar laisvalaikiu nenoriu ir nedirbu, ilsiuosi po to sėdimo darbo, iš kurio gyvenu. Vaikščioju po mišką ir skinu pakalnutes.
O savo dukrą tai išeitų gadinu beviltiškai, jei aš jos neverčiu nieko daryti?
Na bet tikiuosi, reiks ir dirbs. Emigruoja baltarankiai tautiečiai ir dirba viską, už ką moka pinigus. Yra kas tvarko savo namų aplinką iki blizgėjimo. Bet tai darbas, už kurį moka pinigus, kurio prasmė akivaizdi, arba kuris teikia pasitenkinimą, o ne darbas, kurį vienintelė priežastis dirbti – kad mama liepė.
Rasa, 2010-05-22 15:05:47
Linai L.: tikiuosi negadinat savo dukros 🙂 Aš ne apie tai, kad reikėtų versti vaikus, aš apie natūralų normalų darbą, kai eina žmonės ir dirba :)))) Viską. O kas per laikai atėjo! Jokio darbo nerasta :)))))
Bandysiu prisiminti, ką dirbau nuo mažens, augdama mieste, kur “nėra” darbų:
Tėvai padėjo statyti tetai namą, buvau labai maža, todėl nešiojau po plytą arba sijojau su nedideliu kastuvėliu smėlį;
Tėtis darė vietą garažui: buvau paauglė, nukasinėjom kalną, lyginom, pylėm pamatus;
Reikėjo dažyti mašiną, šveitėm ją 🙂
Tėtis apsiėmė antraeilį darbą vakare gatvę pašluot, mama mano poniška, o aš beveik be kompleksų, taigi eidavau padėti šiukšles rinkti 🙂 Paskui, kai atsidarėm nuosavą įmonėlę, viskas buvo pasikeitę, bet nepasakyčiau, kad buvo sumažėję normalių fizinių darbų bet kur 🙂
Kaime tai jau katorga, kaip visi vyresni žino, anksčiau būdavo- kilometrai runkelių ir t.t., kai kam ir dabar 🙂 Kol buvau maža, mama greita, turėdavau vis vien imti visą vagą, bet mama vis po tarpelį pakaupdavo dvi.
Nežinau, aš manau, kad lepinu savo vaikus, bet dirbti leidžiu nuo mažens. Pav. močiutė augino daržoves pardavimui. Vaikai pririnkdavo, sutvarkydavo, kartais gaudavo dalį dar ir parsiduoti, kad sau ant ledų būtų, kartais močiutė litukų sumokėdavo. Jei daržovės savam stalui, už ravėjimą nepriklauso atlygio 🙂 Tai čia kol jie buvo iki kokių 10m. 🙂
Indrė, 2010-05-22 15:17:53
O ką veikti vaikui, kur dirbti, gyvenančiam daugiaaukštyje, seneliai mirę arba kitam mikrorajone daugiaaukštyje gyvena.. Kai nėra jokio daržo, ūkio, o bute tėvai neleidžia auginti gyvūnų. Dabar tas vaikas turi galimybę sudalyvauti akcijoje “Darom” į metus vieną kartą, na ir tvarkyti mokyklos aplinką, susirinkti savo cigaretes iš po langų kartą ar du metuose..
Rasa, 2010-05-22 16:20:31
Indrei: mes visi labai skirtingi, taigi bendro patarimo negali būti. Vaikai… Daugelis jų turi tokių baubukų šeimose- tėvų, kurie trumpina jų gyvenimą ir gadina nervus 🙂 Butas… Kai kurie tėvai mano, kad tai jų butas, tada sunkiau. Jei tėvai mano, kad butas šeimos, tada tai ir vaiko butas, tada galima sugalvoti pav. savo kambary pasidaryti fantastišką vaikišką remontą. Tik vienam dirbti liūdna ir sunku, tada reik draugų ir… sienas šveičiam, glaistom, žaidžiam tapetais, piešimu (tam nebūtina mokėti piešti :), dažais. Galima užsiveisti darželį kambary, balkone, lauke po langais visas botanikos sodas tilptų (jei vaikas nekompleksuoja, kad žmonės žiūrės 🙂 Galima bandyt įsiprašyt pas draugus, jei tokių turi į kaimą savaitgaliais. Reik pagalvot, kiek tam vaikui metų ir ką jis mėgsta ir gali 🙂 Galima perkurti senus baldus, siūti kokias beprotiškas užuolaidas. Jei mergaitė, galima bandytis siūtis kokį drabužį (aš nekenčiu siuvimo, bet kol kartą šliaužiojau pagal žurnalo iškarpas braižydamasi suknutę ir kol tik išsikirpau, tai maniau man užpakalį paralyžuos nuo įtampos 🙂
Tik, jei tėvai yra tokie, kad net gyvūnėlio negalima, gali būt, kad jie visą vaiko norą padirbėti pavers niekais… Nusamdys specialistus padaryti tobulą remontą, nupirks tokius baldus, kokių reikia (kam? jiems ar vaikui?) ir vaikas privalės gerai mokytis, nedraugauti su kuo papuola, laiku pareiti namo ir tiesiog nemaišyti tėvams teisingai gražiai gyventi… nes tai JŲ namai. Gaila, bet daugelis suaugusių taip galvoja.