Nepatikėsite – ką tik telefonu kalbėjau su Poetu Algimantu Baltakiu! Nesitikėjau, kad mano mažas straipsnelis “Dialoge” ras kelią iki Poeto. Bet juk turi kada nors kas nors praregėti, susigėsti ir pasakyti: kaip tai, šios kartos vaikai nesimokys A. Baltakio?! Jei žmogui šiemet sukaks 80, tai jūs, literatūros menkystos, jį jau nurašote? Gali būti, kad jums pasiseks – nesulauksite tokio amžiaus, kas nors (vėžys, infarktas, kvailys už vairo ir pan.) pribaigs anksčiau. Bet jei nepasiseks, gyvensite ilgai ir sunkiai, nes tokių klaidų daryti negalima. Jei jums netinka žmogaus biografija, tai automatiškai netinka ir jo kūryba? Jei vagis iš balto marmuro iškaltų šedevrą, pranokstantį, pavyzdžiui, Augusto Rodin’o nemirtinguosius kūrinius, tai jūs tą skulptūrą sudaužytumėte? Kvailiai.
Dabar paklausykite, ką skaitys ir kuo mėgausis mūsų ir mūsų draugų anūkėliai, atsivertę mano sudarytą rinkinį “Minėk maldoj manąsias nuodėmes, o nimfa!” Ačiū Jums, Poete!
Aš tolstu nuo tavęs, kaip tolsta laivas / Nuo ūkuose paskendusių krantų…
Aš viską, viską užmiršau / Ir viską tau seniai atleidau…
Kaip išsaugot šio vakaro tolį ir tylą? / Ir tave ant šio kalno – vidury sutemų?…
Tu viską, o viską / Seniai pamiršai. / Nepraveri vartų, / Laiškų nerašai…
Bučinys – / Kad prakalbėtum, / Kai perdaug slogi tyla…
Atsisėdam ant slenksčio ąžuolinio, / Tu – kojomis į lauką, aš – į vidų…
Gimiau nei per anksti. / Nei per vėlai…
Į tave – lyg lėktuvas į debesį. / Į tave – lyg akmuo į šulinį…
Pagaliau:
Esminis instinktas
Žinoma,
jau nebe tai,
jau nebe tiek.
Bet – vis tiek.
Rūpi.
Nors tu ką…
Atsakymai
Vitalijus, 2009-07-21 18:49:56
Na gal ne tiek daug laiko praėjo po mokyklos baigimo viso labo 4 metais, bet vistiek per tiek laiko daug kas pasimiršta, bet vis dar neblogai atsimenu eileraštį Baltakio kurį teko išmokt, labai toks geras ir teisingas. Vadinasi jis “Po marotono”. Pradžia tokia “Sunku gyventi/ kai gyventi lengva/ Kai nėr nei rūpesčių tikrų/ Nei tikro tikslo.”
Vita, 2009-07-21 19:52:08
Na, kas gali užmiršti!?
* * *
Aš sapnavau,
Kad, rodos, palikau,
Be tavo meilės – – –
Vidury nakties – – –
Kad metai skriejo,
Ir kaskart sunkiau
Man buvo ranką į tave ištiest – – –
Kad, rodos, pamažu
Dingsti,
Dingsti,
Lyg ūkuose
Tarp svetimų žmonių – – –
Iš kur sapnai šie,
Slogūs ir keisti?
Kodėl šitais sapnais aš gyvenu?
Rasa, 2009-07-21 22:36:47
Gražu Baltakio eilės. Jau vien kai prisimenu, kaip dainuodavo pagal jo eiles “Hiperbolė”, suima tokia nostalgija… 🙂 Kiek jaunystėj priverkta klausant: “…O aš taip myliu, aš taip myliu, prieš šitą jausmą meilė pirmutinė, tik aidas tolimo griaustinio… ” :)))
Ir daug kitų puikių jo eilių, pav.:
…Jeigu lemta nutrūkt smuiko stygai –
Lai nutrūksta jinai
Nuo baisaus įtempimo,
O ne dėl to,
Kad ją rūdys pagraužė…
Evaldas, 2009-07-21 23:16:15
Ponas Burgi, čia tas pats Evaldas (evaldas), kuris bandė pasiginčyti su Jums ir “Dialogo” komentaruose. Taigi, galima ir čia samprotavimus pratęsti. Aš tikrai nesu nusistatęs prieš Baltakį. Man labai patinka jo eilės, ir ypač tos, kurios čia paminėtos kaip nuostabios dainos. Bet kiekviena karta turi kažkokius naujus autorius. Pavyzdžiui, ar mūsų (kiek vyresnių) laikais reikėjo mokykloje skaityti Katiliškį, Škėmą, Ivanauskaitę… Kiekviena karta vis kažką nauja prideda. O programa nėra begalinė. Kažko tenka atsisakyti. Negi Maironio, Nėries, ar dar kurio visur paišomo klasiko atsisakysi? Be to, nelabai sutinku su Jūsų sakiniu “Jei žmogui šiemet sukaks 80, tai jūs, literatūros menkystos, jį jau nurašote”. Juk vieni, kuriems 180, nenurašomi, o kiti, kuriems vos per 30, nepakliūna…
sonata, 2009-07-22 08:05:05
Evaldui: o Jūs tikrai manot, kad pirmenybę reikia atiduoti Ivanauskaitei, o ne Baltakiui? Šokiruojančiam mados klyksmui, o ne tikroms vertybėms?
Rasa, 2009-07-22 08:52:51
Sonatai: kodėl manot, kad Ivanauskaitės kūryba- šokiruojantis mados klyksmas?
petras, 2009-07-22 08:55:58
Aš ir turiu prašymą. Gal galit, Sonata, pavardint bent tris tikrasias vertybes ? (tikrasias gal su nosine reik rašyt ?)
Evaldas, 2009-07-22 10:00:02
Sonatai: kaip vartotojas, aš jau net nebeišsirenku kuriam – Baltakiui ar Ivanauskaitei – teikčiau pirmenybę 🙁 Tačiau teks sutikti, kad dabartinėje visuomenėje nusvers Ivanauskaitė. Jeigu taip, negi atiduosim pirmenybę tam, kuris nėra aktualus? Negi mokykla eis prieš madą, šokiruojantį jos klyksmą? Juk taip ją galima apkaltinti atsilikimu nuo gyvenimu, dėmesio dabarties kontekstui trūkumu…
sonata, 2009-07-22 10:10:07
Rasai: na gal istorijos (tuo pačiu ir mados) ratas apsisuka – grižtam į pirmykštę nuogų užpakalių (progresas- depiliuotų) bendruomenę, pykinantį natūralizmą, kuris pagal užmanymą turėtų atkreipti į dėmesį į skaudulius, bet pats iš esmės yra skaudulys. Netikiu, šviesūs tikslai pasiekiami abejotinomis priemonėmis.
sonata, 2009-07-22 10:48:25
petrui: gal neteisingai supratau, bet turbūt klausiat ne apie bendražmogiškas vertybes, o vertybes siauresne prasme – kūryboj? Mano manymu, galioja tie patys moraliniai dėsniai, o jų išraiška man priimtinesnė, kai nuosaikiai išreikšta mintis turi didelį intelektualinį ir (ar )emocinį užtaisą, o ne atvirkščiai – daug nenorminių ištiktuktų, vulgarybių, sukeliančių tik vegetacines reakcijas. Antra, nepripažįstų kūrinių, kurie žadina žemuosius instinktus- tiek amžių žmonija stengėsi atsiplėši nuo savo gyvuliškos prigimties, o nekuri kūryba skatina lįsti atgal, į urvus, šiepti nasrus ir skanauti artimą savo. Mintys materializuojasi:) Trečia, prie tikro kūrinio norisi grįžti vėl ir vėl, atrasti jį iš naujo, o ne tik “užsidėti” pliusą- aha, pamačiau, paskaičiau, paklausiau. Tai tokie trys mano kriterijai. Jokiu būdu nepretenduoju į absoliučią tiesą:)
sonata, 2009-07-22 10:53:22
Evaldui: na taip, esu konservatyvi, bet gal geriau atsargiau, nuosaikiau- neužpildyta niekalu smegenų vietelė išlieka imlesnė nei užgriozdinta byvių ir tešlagalvių “išmintimi”.
Evaldas, 2009-07-22 16:08:40
Sonatai: nesu lituanistas, giliau nestudijavau lituanistikos programos mokykloje, bet… Nenorėčiau tikėti, kad į ją pakliūna Jūsų minima “išmintis”. Galvoju, kad jaunuomenės ugdymo(si) procesas nenumaldomai ir nuolat turi kažką įtraukti nauja, o kažko seno atsisakyti. Kitaip tose smegenų vietelėse neliks vietos net ir kūrėjų vardams patalpinti – kur jau ten jų kūrybai. Aišku, kodėl į atsisakomųjų sąrašą pakliuvo poetas Baltakis, o ne “tautos lakštingala”, arba Ivanauskaitė, galima diskutuoti. Čia kiekvienas mes turim savo nuomonę ir poziciją:)
Burgis, 2009-07-22 17:37:49
Gerb. Evaldui: keistas kompiuterijos ir literatūros panašumas… Prieš daugelį metų Hamburge skaičiau pranešimą, ko mokykloje reikia mokyti informatikos (kompiuterijos) pamokose. Pagrindinė tezė buvo tokia: 75 proc. klasikos (algoritmavimo klasikos) ir 25 proc. aktualijų (programavimo kalbų, terpių ir pan.). Žiūrėkite, kaip tai tinka literatūrai: visada visiems reikia dėstyti Donelaitį, Žemaitę, Nėrį, Marcinkevičių… Manote, tas sąrašas labai ilgas ar sunkiai sudaromas? Anaiptol! Mes visai neblogą knygą buvome išleidę: “Abituriento atmintinė. 15 lietuvių rašytojų”. Manyčiau, kad klasikos per 11 metų užtektų 12-15 autorių. Žmogus išmoktų pats pasirinkti. O 25 proc. turėtų būti dabar jaunimo mėgiamų, skandalingų, kičinių ir pan. Tik komentarai, komentarai turi būti kaip “cinkui” (žr. žemiau)!
Netiesa, kad klasiką keičia kartų kaita! Kada ir kas rašė:
“Dieną naktį darbininkas
Kala geležį ir cinką.
Darbininkui cinkas tinka
Nuo pakaušio lig pakinklių…”?
***
Irgi norėjo pagarsėti, matyt… Kaip ir šimtai dabartinių “rašytojų”, “poetų”.
Visa esmė – kas sudaro programą! Piliečiai? Kaip “Eurovizijoje”? Literatūros specialistai (V.Daujotytė ir kt…)? Politikai? Koks ten Jurgos Ivanauskaitės ryšys su Kostu Korsaku? Prisimenu tik Korsakienės apsakymo “Dovana” pabaigą: “O nuo sienos į jį žvelgė geros draugo Stalino akys.”
Va, kodėl mes nesutariame ir niekada nesutarsime. Todėl ir mūsų anūkai skaitys “pogrindinę” lietuvių literatūrą.
Evaldas, 2009-07-22 21:59:04
Gerb. Burgiui: nedaug minčių ir ilgesnė citata.
Savo gėdai (o gal laimei?) nežinau, kas parašė tas eiles apie cinką.
Apie Jurgos senelį (beje, labai įdomiai šiandien vertinamą) šiek tiek žinau.
Bet ar visa tai ką nors keičia? Ar tas ryšys lemia jos įtraukimą arba neįtraukimą į programą? Apie ją kalbama, ir kalbama daug daugiau nei apie Baltakį, Strielkūną ar Širvį. Tai negi apsimesim, kad neverta?
O juk galima ir kitą citatą pateikti:
***
Ateikit,
Visi pasaulio bankininkai ir magnatai,
Pažiūrėt į paprastą žmogų,
Pažiūrėt, kaip jis myli
Ir saulę,
Ir pievas,
Kaip jis spaudžia tvirtai
Plūgo rankenas
Ir dalgiakotį…
Bet jei reiks apgint savo laimę –
Būkit tikri! –
Jis mokės suspaust
Ir šautuvo tūtą…
Ateikit,
Visi pasaulio bankininkai ir magnatai,
Ir gerai į mane pažiūrėkit!..
Nejaugi jūs nieko nematot?
Tuo blogiau jums!
***
Labai norint galima ir šių eilių vertę pasvarstyt…
Burgis, 2009-07-22 22:02:41
Evaldas: nesupykite, bet ir su argumentais nesutinku, ir tos citatos eilėmis vadinti nesutinku… Kaip tik todėl ir neverta mokyti vaikų to, kas panašu į “Euroviziją” poezijoje…
Evaldas, 2009-07-22 22:33:13
Gerb. Burgiui: na, tikrai jokio pykčio nėra 🙂 Diskutuojam, miklinam savo smegeninę, ir tiek. Bent man ši diskusija yra dėl diskusijos… O citata – iš to paties mūsų mėgstamo poeto kūrybos. Deja… Tiesa, man šios eilės netrukdo žavėtis kita jo kūrybos dalimi!
sonata, 2009-07-22 22:40:35
Evaldui: nežinau, ar įmanoma nuneigti S. Nėries eilėraščių meninę vertę. (Atsiejus duoklę politikai, atsiejus asmenybę nuo kūrinių). Gal ir todėl mano sūnus geras žmogutis, kad prieš miegą girdėdavo: “Lenktyniauja raitos bangos ties krantu, /Trys žvejų mergaitės sukasi ratu…” Ne mergos, ne žiurkės, ne pelkės, o mergaitės:)
Evaldas, 2009-07-22 22:50:06
Sonatai: sutinku. Nėra dėl ko net ginčytis:) Ir visai nesvarbu, kuo buvo ar kokias eiles (atiduodami duoklę partijai, vyriausybei) praėjusio amžiaus VI-IX dešimtmečiais rašė Baltakis, Strielkūnas, Širvys (ar net į visus istorijos vadovėlius patenkantis išdavikas Kubilinskas). Mano mintis lieka ta pati: viskas, kas PRAEITYJE buvo gražu, vertinga, į vadovėlius, programas netilps. O programose, vadovėliuose tam tikra vieta, nori to ar nenori, privalo būti skirta DABARČIAI. Tik tiek!
sonata, 2009-07-22 23:05:42
Evaldui: spaudžiu dešinę:) nors dar noriu truputuką pasiginčyt:)
Burgis, 2009-07-22 23:07:46
Taip, Gerb. Evaldai, ir geri poetai prirašo niekalo: “Anelė – pragaro merga, / tačiau graži, bjaurybė…”. Tai gražiausia dalis iš blogo šio Poeto eilėraščio.
Tai ar sutinkate dėl santykio: 75 – klasika, 25 dabartis?
Evaldas, 2009-07-22 23:15:00
Gerb. Burgiui: sutinku. Sutikčiau ir su 80:20, ir net su 85:!5. Man kas, aš ne poetas, ir net ne literatūros mokytojas :)))) Čia man kita mintis kirba: o kas yra Baltakis – klasika ar dabartis?
Evaldas, 2009-07-22 23:16:30
Sonatai: dėl ko norite ginčytis? Aš laiko turiu – jau trečia diena bedarbis:))) Taigi, laisvo laiko diskusijoms – į valias!!!
sonata, 2009-07-22 23:34:10
Evaldui: oi, užjaučiu dėl dėl darbo… na – ko nors pabaiga yra ko nors pradžia… o aš maniau, kad bedarbystės problema kiek išpūsta- bandau antra savaitė susirast meistrus buto remontui – visi užimti… O noriu ginčytis štai dėl ko – gal geriau visgi persvarą atiduoti laiko patikrintiems dalykams… na jei ir nepaskaitys jaunuomenė Gavelio “Septynių saižudybės būdų”, bus menkesnis nuostolis, nei kad nepaskaitytų Vaižganto “Dėdžių ir dėdienių”.
Evaldas, 2009-07-22 23:50:16
Sonatai: na, dėl pirmo sutinku. Atrodo, kad “baigėsi vadyba – prasidės kūryba”. Gera proga dėti tašką vienam gyvenimo etapui.
Dėl antro… Teoriškai aš mintiju taip: knygos rašomos tam, kad jas skaitytų čia ir dabar. Tikiuosi, kad ne visas jaunimas galutinai paniręs į kompiuterį. Gal dar kažkoks procentas ir knygas paskaito? O ypač, jei dar draugai parekomenduoja. Juolab, dažnai tos knygos rašo apie tai, kas aktualu dabar, kas mažučiams pažįstama. Todėl reiktų tuo naudotis: juk kūryba svarbi ne tik dėl paties istorinio turinio, ne tik dėl meninių išraiškos formų aptarimo, bet ir dėl konteksto. Daug visokių naudingų dalykų galima išsidiskutuot, kalbėjimo įgūdžius pralavint ir Gavelį skaitant.
Dėl persvaros: iš viršuj esančių skaičiukų turėtų būti aišku, kuriai pusei persvara teiktina. Bet tik AKIVAIZDI PERSVARA, o ne VISKAS…
sonata, 2009-07-23 00:01:42
aga, lavint galima ir reikia, kai jau yra tvirta bazė- tada antstatas, jei ir nelabai vykęs, didelės žalos nepadarys. Na ir dar – iš savo tolimos jaunystės – turėjom labai protingą litertūros mokytoją – sugebėdavo suintriguot, kad tuos “neprograminius” dalykus susieškodavom per šešių kaimų bibliotekas. Programiniai buvo šventas reikalas, bet dikusijos sukdavosi apie tuo laiku kad ir tokį “nepatogų” Granausko “Gyvenimą po klevu” . Dabar žiūrint- meninės vertės mažai, bet idėja tada buvo oho… taip ir su šiandienine kūryba- atsisijos pamažu.
Evaldas, 2009-07-23 00:05:52
Be abejo,… ir užleis vietą naujiems.
Burgis, 2009-07-23 09:28:50
Evaldui: užjaučiu dėl darbo, bet, kita vertus, tai geras iššūkis gyvenime, jėgų patikrinimas… Vakar vienas buvęs gimnazistas, universitetą baigęs Didžiojoje Britanijoje, pasakojo, kaip jis ieško darbo “Google” kompanijoje. Lenkijoje interviu truko penkias valandas! Dabar važiuos dar į 2-3 šalis. Taigi.
O dėl literatūros užbaigsiu taip: nejaugi, po galais, nebėra kam pasakyti, kas yra literatūra, o kas – tik rašliava?! Kam studijuoti rašliavą!
Burgis, 2009-07-23 10:26:18
Atsiprašau Poeto ir skaitytojų – Algimantui Baltakiui 80 metų bus tik kitąmet.
Dar atsakysiu Gerb. Evaldui, kodėl pagyvenusį Poetą lengviau “nurašyti”. Beje, ne vien poetą. Todėl, kad žmogus jau nebeturi tiek galių ir energijos save reklamuoti; todėl, kad susiaurėja jo draugų, galbūt įtakingų, ratas; todėl, kad žmogus jau mažiau kam (pavyzdžiui, leidyklai) gali būti tiesiogiai naudingas; todėl, kad naujoji karta žymiai mažiau žino (kas čia skaitys šiais laikais – mes ne istorikai!) apie tikruosius to žmogaus nuopelnus, darbus.
Evaldas, 2009-07-23 13:30:48
Gerb. Burgiui: ačiū už paaiškinimą. Tačiau teoriškai (pabrėžiu, teoriškai) tokios “nurašymo” priežastys gali būti ginčijamos:
“žmogus jau nebeturi tiek galių ir energijos save reklamuoti”: nors reklama yra galingas instrumentas, tačiau ne viską ji lemia – “auksas ir pelenuose žiba”.
“susiaurėja jo draugų, galbūt įtakingų, ratas”: jei kūrėjas laikytųsi tik dėl įtakingų draugų paramos, tai tiek jo kūryba ir būtų verta…
“žmogus jau mažiau kam (pavyzdžiui, leidyklai) gali būti tiesiogiai naudingas”: leidyklos leidžia tai, kas yra populiaru (iš ko tikisi gauti pelno). Nenoras leisti yra tam tikras simptomiškas nepopuliarumo pripažinimas realybėje.
“naujoji karta žymiai mažiau žino (kas čia skaitys šiais laikais – mes ne istorikai!) apie tikruosius to žmogaus nuopelnus, darbus”: tiesą sakant, čia jau prasideda interpretacija, nes, jei kalbate apie kuriuos nors kitus Poeto darbus (ne apie kūrybą), tai jie neturėtų būti literatūrinės vertės vertinimo kriterijumi. Jei apie kūrybą – tai ir parodo, kad ji sunkiai išauga savo kartą, yra trumpaamžė.
Dar kartą pabrėšiu, kad šios mintys yra tik atsakas Jūsų argumentams (diskusija dėl diskusijos).
Man Algimantas Baltakis tikrai yra POETAS, kurio kūrybą aš pažinau per dainas ir tikrai labai vertinu. Ypač “Maža legenda” man, dar paaugliui buvo (ir yra) nuostabi. Pamenat:
Net pats nustebau:
Aš toks lengvas ir mažas,
Pakalnutės žiede sutilpau.
Tai kaip vertinam Baltakį – klasika ar dabartis?
Burgis, 2009-07-23 14:04:17
Evaldui: žinoma, A. Baltakis yra KLASIKA: tai, dėl ko jau neabejojama. Nebediskutuotina, ar tai poezija, ar tik “srovelė už krūmelių”…
Rimvydas, 2009-07-23 14:19:51
Dabartinė klasika :).
Kad A. Baltakis tikrai įnešė didžiulį indėlį į lietuvių literatūrą neverta net ginčytis. Na o dėl klasikos- geriausias ekspertas yra laikas.
sonata, 2009-07-23 14:28:50
parašykit dar ką nors… projektas “nesirašo”, tai protingų minčių noris paskaityt.
anupriute, 2009-07-25 22:04:40
Žmogus…
Jis gražus,
Kada mažas bėgioja
Ir užmiega mažytėj lovelėj…
Jis gražus,
kai pakreipęs galvutę,
Pirmą raidę vedžioja,
Jis gražus,
kai virpančiom lūpom
Pirmąkart ištaria žodį ,,myliu”.
A. Baltakis