Ar ne keista, kad diskutuoti apie politiką žmonės linkę net labiau nei apie sveikatą, turtą, seksą…?
Bet gal ir mes čia pabandykime šį fenomeną aptarti?
Atsakymai
Dainius, 2008-10-08 16:31:40
O, dekoju!:)
Iskart atleiskite, siuo metu neturiu galimybes rasyti su lietuviskom raidem.
Pratesiant skiltyje “Rinkimai, referendumas, istorija…” pradeda tema, noreciau uzduotis Jums siek tiek klausimu, kurie man liko neaiskus.
Kaip Jus suvokiate politika? Koks yra Jusu termino “politika” apibrezimas? Kuo skiriasi “vadyba” ir “politika” auksciausiu valstybes lygmeniu? Kaip isivaizduojate pasauli be politiku? Ar “vadybine” valstybe nebus imanoma tik tuomet, kuomet visu zmoniu pasauleziura ir vertybes bus vienodos?
Burgis, 2008-10-08 21:35:44
Dainiui: iš vikipedijos rinkčiausi šiuos tris politikos apibrėžimus:
# viešosios valdžios formavimas, viešosios valdžios formavimo technologija;
# menas valdyti valstybę (Aristotelis);
# autoritetinis, privalomas vertybių paskirstymas visuomenėje (David Easton).
Pastebėkime, kad nuo Aristotelio laikų valstybės valdymas buvo suprantamas kaip kažkoks kitoks valdymas, negu, tarkime, dabar – kokios nors bendrovės. Iš čia ir visa problema: kažkas taip sureikšmina tą procesą, kad pats jame galėtų susireikšminti iki karaliaus, caro, imperatoriaus, prezidento, Seimo nario ir pan.
Ogi geriau įsižiūrėjus paaiškėtų, kad valdant valstybę kaip bendrovę būtų tik geriau: būtų siekiama maksimalios naudos valstybei, būtų geri tarpvalstybiniai (suprask – tarpbendroviniai) ryšiai, būtų aišku, kas valdo, kodėl būtent tie valdo ir kt.
Įrodymas – kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo mažiau (bent šalies viduje) jaučiama politika, suprask – tos valstybės valdymas. Pavyzdžiui, turime ryšių su Švedija, o ką aš žinau apie Švedijos politiką? Kad ir nereikia žinoti…
Visų žmonių vienodinti nereikia, nereikia vienodinti ir valstybių: daugelis UAB labai skiriasi ir struktūra, ir valdymu.
Šiais dešimtmečiais svarbiausia – kuo mažiau sureikšminti politikus. Versti valdžios žmones atlikti vadybininkų pareigas už vadybininkų algą. Džiaugtis, jei tokių žmonių pasiūla (“pasisiūla”) ženkliai sumažės. Aš, pavyzdžiui, sutinku dirbti Švietimo ir mokslo ministru Kaune (kodėl turėčiau važiuoti į Vilnių? ką, el. paštas neveikia?) už KTU gimnazijos direktoriaus atlyginimą. Ministeriją įkurčiau beveik nenaudojamoje prezidentūroje. Gal norite sutaupyti?
Atsakymas, 2008-10-09 20:28:48
Pabandykite pažaisti šitą smagų žaidimėlį (nuorodą į jį radau VRK svetainėje): http://www.manobalsas.lt/index/index.php
Burgis, 2008-10-09 21:13:25
Pabandžiau: nuo leiboristų (64 proc. ) iki liberalų (57 proc.) – “aprėpiau” net 10 partijų. Ką tai galėtų reikšti? Tik tai, kad visos partijos deklaruoja panašius dalykus, bet tik deklaruoja…
Atsakymas, 2008-10-09 22:00:02
Manyčiau, kad partijos deklaruoja tai, ką žmonės nori girdėti – tai tampa tiesiausiu keliu į Seimą. O kai pasirodo, kad pažadai niekuo nesiskiria nuo kitų partijų, tada imama kurti tokias vaizdines priemones, kaip drakuliška Valinsko partijos reklama “Rinkėjų interesus ginsime dantimis”. Nieko naujo neparašysiu, jei teigsiu, kad Lietuvoje (bent kol kas) neegzistuoja pagal pasaulėžiūrinius principus susikūrusių partijų.
Nors pats manau, kad natūraliausia (prigimtinė) lietuvio pasaulėžiūra tokia: socialinės apsaugos ir švietimo srityse – socialistas; ekonomikos, savo minties, žodžio, tikėjimo ir elgesio laisvės srityje – liberalas; tradicijų ir kitų elgesio atžvilgiu – konservatorius; politinės santvarkos – “tvirtos rankos” ir bent jau smetoniško autoritarizmo šalininkas. Taip ir blaškosi vargšai lietuviai, kai tik išsikovoja nepriklausomybę…
Kartais galvoju, kad būtent apsisprendimo lietuviams ir trūksta. Gal todėl lietuviai ir išlaikė žemdirbišką pasaulėžiūros elementus, kurie jiems trukdo susidoroti su kintančia situacija? Juk žemdirbys – stabilumo vertintojas, žemė – jo saugumo garantas. Matyt, todėl tokią svarbią vietą lietuvių gyvenimo ciklo papročiuose užima mirtis ir su ja susiję ritualai? Vis traukia prie žemės (be ironijos). O čia – rinkiminis chaosas, griaunantis nusistovėjusį gyvenimo būdą. Kokia išeitis? Galime remtis a.a. Gintaru Beresnevičiumi: istoriškai kaimynams ir Europai lietuviai žinomi ne kaip žemdirbiai, o kaip kariai, taigi – kovokime!
Burgis, 2008-10-09 22:05:53
Atsakymui: bravo, labai tikslus komentaras!
marius, 2008-10-11 21:27:47
kad jau Beresnevičių paminėjot, tai, kaip manot, ką verčiausia jo paskaityt?
apie politiką kažkaip tingisi, ypač virtualiai, apskritai darausi tingus ir vis rečiau įsigilinu į bloge aptariamas problemas :<
Atsakymas, 2008-10-12 01:43:51
Mariui: bandykit skaityt Beresnevičiaus “Ant laiko ašmenų”. Jei traukia lengvesnė, įvairiuose interneto portaluose publikuota to paties autoriaus lektūra (rašyta dažniausiai tam, kad prisidurtų prie algos, bet dėl to nemažiau įdomi) – esė ir publicistikos rinkinys “Ne apie tai mano dūzgelė”. Dar yra jo esė rinkiniai “Vilkų saulutė” ir “Pabėgęs dvaras”. Jei sudomintų lietuvių mitologijos sąsajos su dabartinėmis (geo)politinėmis realijomis, rekomenduočiau vieną kontraversiškiausių Beresnevičiaus knygų – “Imperijos darymas”. Smagaus skaitymo! Lauksim įspūdžių.
Mantas, 2008-10-15 20:21:55
Galbūt sudomins šis filmas: http://video.google.com/videoplay?docid=1794063909501152303 Su tais, kurie nepagailės laiko peržiūrai, būtų labai įdomu padiskutuoti
marius, 2008-10-18 09:37:29
manau Imperijos darymas kaip tik man, dėkui :]
Vaida, 2008-10-19 00:35:48
Imperijos darymas – puiki knyga. Įkvepia. Skatina tokį gerietišką nacionalizmą. Įkvepia didžiuotis savo šalimi, kovoti už savo šalį, kurti savo šalį. Manau, kad šis kūrinys turėtų būti įtrauktas į mokyklų programas, ir net universitetų. Rimtai taip galvoju. O jau KTUG auklėtiniai turėtų būtinai būti su Imperijos darymu susipažinę :)) Manau, kad jei kiekvienas lietuvis perkaitytų ir nors dalelyte patikėtų tuo, kas ten rašoma, nebeturėtume tokių komentarų “bananų respublika”, “durnių šalis” ir t.t.
Ačiū už priminimą – einu susirasti. 🙂
Burgis, 2008-10-19 09:50:14
Imperijų mėgėjams: gaila, neskaitęs tos knygos, bet prisimenu paties G. Beresnevičiaus istoriją ir to gana: nei imperija, nei šalis, nei kraštas, nei (net!) tėviškė nepadeda žmogui tapti žmogumi, gyventi žmoniškai ir įveikti sunkius išbandymus, įskaitant mirtį, oriai. Siūlyčiau visą dėmesį sutelkti į žmogų, žmones, jų, poreikius, tarpusavio santykius. Imperijos tik sukuria iliuziją, nukreipia dėmesį, pavergia žmogaus gyvenimą…
matematikos mokytoja, 2008-10-19 11:38:26
Burgiui: Nevertėtų asmenybės poelgių ar netgi nukrypimų sutapatinti su jos darbais. Tada tektų daug jų išbraukti pvz.:S.Jeseniną ar F.Mercury…
Burgis, 2008-10-19 12:49:33
Matematikos mokytojai: visiškai pritariu! Žmonės turi teisę būti keisti, kitokie. Bet kodėl neįžiūriu ryšio su imperijomis, pasididžiavimu šalimi?
matematikos mokytoja, 2008-10-19 14:25:59
Man G.Beresnevičiaus kūrinys – “Imperijos darymas” buvo įdomus ir paliko įspūdį. Ypatingai tuo metu – labai viltingai atrodė. Gal ir Jums bus įdomu? http://www.dangus.net/nc51.htm
Burgis, 2008-10-19 15:04:53
Ačiū matematikos mokytojai – pagaliau ir aš pamačiau tą kūrinį. Nenustebino… Visada stebina kas kita: kodėl tie humanitarai taip daugiažodžiauja? Ir čia: į vieną sudėta istorija ir jos voliuntaristinė interpretacija, kelios dabarties vertinimo versijos, pritempiant prie autoriaus kuriamos schemos (barbarų ir pan.). Erudicija, žinios – neabejotini. Bet įrodymai, išvados? Manau, kad galiu sukurti tiek pat įtikinamą kitą versiją (pavyzdžiui, “veršių tauta”; pavyzdžiui, bėgliai, klajūnai…; ir kt.).
Žodžiai, žodžiai, žodžiai… Deja, jie nepadėjo ir G.Beresnevičiui. Reikia tvirtesnės atramos gyvenimo džiunglėse nei žodinės konstrukcijos, istorinės ar etnografinės paralelės. Reikia lakoniškų formulių (pavyzdžiui: aš tave myliu; esu pasaulio žmogus; gamta viskuo pasirūpino; ir pan.).
matematikos mokytoja, 2008-10-19 15:41:44
Istorija ir yra interpretacija. Kaip sename anekdote. Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Lietuvos (ikikarinės) mokyklos mokytojas aiškino, kad Vytautas su savo kairiais, Lenkijos – Jogaila su saviškiais, Vokietijos – kryžiuočiai patys pasidavė, nes taip strategiškai naudinga buvo, o sovietinėje mokykloje – trys Smolensko pulkai. Taip, kad yra vietos ir Jūsų interpretacijai.
Negalima iš humanitarų reikalauti, kad jie mastytų kaip matematikai, jie kitokie. Jiems mus irgi dažnai būna sunku suprasti.:) Pvz.: man su humanitarais daug įdomiau bendrauti negu su matematikais. 🙂
Mokytoja V., 2008-10-20 12:01:16
Dėl B.B. peikiamo humanitarų daugžodžiavimo ir matematikų konkretumo.
Galima trumpai “matematiškai” pasakyti: “atėjo pavasaris”. O galima kitaip: “Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės. Šalčio pramonė…” ir t.t.
Esmė ta pati, ar ne? – pavasaris atėjo! O kaip jums gražiau? Man – ne “matematiškai”…
Burgis, 2008-10-20 19:45:41
Mokytojai V.: XXI amžius verčia gyventi greitai, skaityti tik lakoniškus informacinius tekstus ir “saulelę atkopdamą…” – erudicijai, pramogai, jausmui. G.Beresnevičius nebuvo literatas…
V., 2008-10-21 22:56:12
Gerai pasakėt- būtent, labiausiai – jausmui…