Ruduo – darbo metas. Artėja rinkimai. Artėja biudžeto svarstymai. Atrodytų, kad politikoje gyvenimas turėtų virte virti. Gal taip ir yra? Štai Vilnius merą keičia… Na, ir kas?
*
Užteko man savaitę tik probėgom permesti akimis (o ne skaityti, klausyti, analizuoti…) žinias laikraščiuose, TV, žiniatinklyje, užteko nustoti DOMĖTIS politika – ir jos nėra! Visai nėra nei V.Landsbergio, nei A.Brazausko „pasekmių“, visai nejaudina beveik pusė milijardo litų valdovų (Valdovų!) rūmams, visai nerūpi, nei kaip A.Šedžius šoka, nei su kuo gyvena, nieko nebegirdžiu apie ryžtingus Prezidentės veiksmus… Kažkaip visa esybe pajutau, kodėl politikams taip norisi „būti“ – nieko kito jie neturi! Tuoj juos užkas (gal sudegins…) visus su jų sklypais, automobiliais, meilužėmis. Perkeltine prasme, žinoma, ne faraonų laikai… Bet politikai tai supranta, nors juos kai kas ir vadina bukais. Todėl jie nori „būti“ čia ir dabar. Bet jei jie žinotų (to jie tikrai nežino!), kaip niekingai menkai tas jų buvimas atrodo iš šono, tokio, pasitraukusio nuo politikos tik per žingsnį (kaip aš), akimis!
*
Reikia dirbti, o ne „būti“! Bet pirma reikia jiems išsiaiškinti, kas yra darbas. Tik menkas pavyzdys: „Viešųjų pirkimų įstatymas“ priimtas 1996 metais. Per 14 metų buvo tik DVEJI metai, kai tas įstatymas nebuvo keistas! Dabar jūs suprantate, ką daro valstybė, kai nenori priimti įstatymo? Ką daro valstybė, kai nori leisti kažkam dirbti „rašto aiškintojais“ – ir sočiai užsidirbti! Valstybė „daro“, nes tie, kuriems pavesta, nedirba…
*
Pabaigsiu liūdnesne gaida… Mat ją šunes, tą politiką. Bet tavęs nėra ir ten, kur tu ką tik buvai. Reikšmingas, svarbus, naudingas, matomas… Užtenka pasitraukti per žingsnį, per dieną, per postą – ir tavęs nėra! Priprask prie tos minties – prireiks…
Atsakymai
Rasa, 2010-10-10 00:49:33
“Bet tavęs nėra ir ten, kur tu ką tik buvai. Reikšmingas, svarbus, naudingas, matomas… Užtenka pasitraukti per žingsnį, per dieną, per postą – ir tavęs nėra! Priprask prie tos minties – prireiks…”
NETIESA 🙂 Nebent matai (čia ne Burgį tujinu, čia apskritai kalbu 🙂 save ne tikrąjį, o tik tą- reikšmingą, svarbų, naudingą, matomą…
Burgis, 2010-10-10 08:14:15
Gerb. Rasai: aš juk nesakau, kad tavęs išvis nebėra… Bet sakau, kad tavęs TEN nebėra.
Rasa, 2010-10-10 10:19:28
Bet tada tai ir neliūdna 😉 Vadinasi esi kitur, kitoks, bet dabar. Ir gal būt mažiau svarbus, bet daugiau puikus 🙂
sonata, 2010-10-10 13:15:12
O gal visuomeninė vertė tėra savivertės atspindys? Ar atvirkščiai? Ar antpečiai padaro generolu, ar generolas leidžia antpečiams jį puošti?
Simona, 2010-10-11 16:49:49
Ne visi politikai “būna”, yra ir tokiu, kurie dirba. Tik reikia suprasti ką jie dirba. Visuose sluoksniuose yra tokių kurie “būna” ir tokių, kurie “dirba”.
ir ne visada tų pačių politikų sprendimai “nuvaziuoja” į žemesnes grandis teisingai dėl visokiausių priežasčių.
Burgis, 2010-10-11 19:41:42
Simonai: aš tuo neabejoju! Be va kas nesuprantama: kodėl tie dirbantys pakenčia nedirbančius?! Šiandien gavau pylos už kito žmogaus nepadarytą darbą – bjauru! Negaliu to pakęsti! Todėl ir negalėčiau būti valdžioje…
Simona, 2010-10-12 09:39:22
Bet Jūs gi esat valdžioje. Valdžia visur vienoda. Čia ne valdžios problema, o konkretaus žmogaus.
giedrius_m, 2010-10-12 11:58:11
Politics is a process by which groups of people make collective decisions. The term is generally applied to behavior within civil governments, but politics has been observed in other group interactions, including corporate, academic, and religious institutions. It consists of “social relations involving authority or power” and refers to the regulation of a political unit, and to the methods and tactics used to formulate and apply policy. (Wikipedia)
Dalis politiko darbo – savo įtakos stiprinimas ir išnaudojimas. Įstatymų priemimas – tik viena reikalo pusė.
Jei tu nebūni matomas – tu nebetenki savo įtakos. Galbūt tendencinga, kad rinkimuose laimėjo daug vietų žvaigždės, nes popsas tikrai turi įtakos Lietuvoje.
Burgis, 2010-10-12 12:16:08
Simonai: na, kokia ten mano valdžia… Ypač tai pajutau vakar.
Valdžia yra ta, kuri pati save skiria ir atleidžia. Tai teisinga nuo Lenino laikų: jei užgrobei valdžią, kodėl turėtum su kuo nors ja dalytis?
Simona, 2010-10-12 22:58:26
Jei valdžia pati save skiria ir atleidžia, tai jau prievarta, o ne valdžia.
Tik kadangi žmogus negyvena vienas, tai arba jis kieno nors “klauso”, arba kas nors “klauso” jo. Tik klausimas ar prievarta ar jis pats to nori.
Ir kas gi yra demokratija? Kai mažuma privalo paklusti daugumos valiai? O gal tai tas pats kaip diktatūra?
Ir taip toliau…
Burgis, 2010-10-13 13:30:15
Simonai: o jūs nepastebėjote, kad kiekvienas valstybės perversmas prasideda nuo to, kad kažkas užgrobia valdžia ir sukuria tokias taisykles, kad grobikų iš valdžios neišstumsi? Reikia naujo perversmo… Bet ir vėl viskas bus taip pat!
Simona, 2010-10-13 16:36:21
Visiškai sutinku.
Ir manau, kad ką aš beparašyčiau, Jūs jau tą seniai esate išmąstęs 🙂
Burgis, 2010-10-13 18:24:10
O, tik dabar pastebėjau, kuri Simona čia su manimi kalbasi! Nuoširdžiai džiaugiuosi! Linkėjimai šeimos vyrams!
shalikas, 2010-10-15 13:28:18
Aš tai manau, kad mums reikia ne perversmo, o smarkiai taisyti skylėtą konstituciją. Jei gerai pamenu, dėl Antano Smetonos (kuris, bent jau kiek žinoma iš istorinės beletristikos, nebuvo prastas vadovas), tauta nusprendė, kad negerai yra tiek daug galios suteikti vienam asmeniui, tik va bėda, kad kai yra daug asmenų, tai niekas neprisiima atsakomybės ir tada darbas pavirsta gaidžių peštynėmis, to priežastį jau įvardino giedrius_m. Čia renkasi protingi žmonės, gal man kas nors paaiškins, kuom iš esmės skiriasi prezidento ir užsienio reikalų ministro pareigos? Neskaitant prezidento rašomų dekretų – kurie gali būti atmesti. Net prezidento veto negalioja parlamentui antrąkart priėmus tą patį įstatymą. Tai ką prezidentas gali daryti? Politinį spaudimą?