Posūkis Lietuvos švietime?

Daugiau kaip pusė mūsų abiturientų, laikiusių valstybinį anglų kalbos egzaminą, gavo aukščiausius įvertinimus!

(Patikslinsiu rytoj, namuose rezultatų nematau…)

*

Tai gal, sakau, ir mano balsas išgirstas? Ne kartą sakiau, rašiau, kad neteisinga skriausti geriausius, jei šioks toks nemokša tą egzaminą išlaiko. Tokį „socialinio teisingumo“ principą jau seniai taikau studentams. Panašu, kad jis pradėjo veikti ir brandos egzaminų sistemoje.

*

Viena kregždė – dar ne pavasaris. Pažiūrėsime, kokie bus kitų egzaminų rezultatai. Šiemet ypač svarbu paskatinti geriausius, nes užduotys, vertinimo kriterijai varo į neviltį…

*

Laukite tęsinio…

***

TREČIADIENIS.

Anglų kalbos egzaminą laikė 55 abiturientai. Po šimtą gavo 39 abiturientai. Mažiausias įvertis 84. Visų įverčių vidurkis 98,65.

Taip dar niekada nėra buvę per visus 24 mūsų gimnazijos gyvavimo metus.

Atsakymai

Burgis, 2013-06-25 21:07:28

Tai kaip?…

sonata, 2013-06-25 21:13:33

Dėl anglų kalbos valstybinio – jie šaunuoliai. Šiandien reikia tuo ir džiaugtis. O rytoj bus rytoj. Sveikinimai Laurynui, Martynui, Ernestui 😉

pt, 2013-06-25 22:03:54

Reikėtų daugiau konteksto nes dabar iš šono žiūrint atrodo, kad egzaminų sistema bus gera tik tada, kai ktug abiturientai gaus maksimalius balus, o kitose mokyklose bus neišlaikiusiųjų.

Burgis, 2013-06-25 22:12:48

pt: Paaiškinu. Normali egzaminų sistema būtų tokia, kad po kelerių metų, kai viskas stabilizuosis, maždaug 10-15 proc. abiturientų neišlaikytų pasirinktojo egzamino, o maždaug 20-30 proc. abiturientų gautų maksimalius įverčius. Tada būtų paskata dirbti, tada būtų pasitenkinimas rezultatais (išlaikiusiųjų), tada ir mokytojai galėtų normaliai dirbti.

*

Dabar valstybė to neišdrįs padaryti. Staigūs pokyčiai švietime sukelia chaosą. Be to, pagal dabartinį mokymosi lygį neišlaikiusių turėtų būti daugiau…

*

Koks kompromisas? Kol kas diferencijuoti taip: kadangi neišlaikiusių beveik nėra, tai tie, kurie toli pranoksta nemokšas, turi gauti maksimalius įverčius. Tegu tokių šiuo metu būna aiškiai per daug… Palaipsniui didinant neišlaikiusiųjų skaičių, galima mažinti maksimalių įverčių skaičių.

*

Ši teorija nėra nauja: ji veikė šimtmečius švietime, ja pagrįsta visa gamtos sąranka…

Regina A., 2013-06-25 23:19:39

Jūsų teiginys būtų teisingas, jei egzaminas būtų privalomas visiems abiturientams. O dabar net lietuvių k. egzaminas, kad ir privalomas, bet yra VBE ir MBE. Jų nepalyginsi.

O kiti egzaminai yra pasirenkamieji – imtis neaiški :_)

Regina A., 2013-06-25 23:23:15

Tarkim, IT pasirenka laikyti labai stiprūs jaunieji informatikai. Kodėl turėtų 10-15 proc. abiturientų neišlaikyti IT VBE? Juk dabar nebe norminis, o kriterinis vertinimas.

Random, 2013-06-25 23:29:52

Regina, IT egzaminas ne visai toks, ko reikia tikram programuotojui. Jei jūs tikrai manote, kad žodis vikis yra būtinas, tai prašyčiau parašyti apibrėžimą ir nurodyti kodėl yra labai svarbu tai žinoti. O tuo pačiu ir du dalykus, kuriais vikis yra apibūdinamas(to klausė). Apskritai, kur abiturientui rasti IT teorijos su visais naujausiais lituanistų vertimais ir panašiai, jei net mokytojai neturi tokios literatūros?

Regina A., 2013-06-26 00:00:01

Vikis (angl. wiki) – paslauga, kuri užtikrina galimybę patiems naudotojams bendraujant kurti vikio svetainės turinį. Vikio technologija geriausiai iliustruoja pirmosios ir antrosios kartų saityno technologijų skirtumus (I-osios kartos saityne buvo galimybė tik naudotis sukurtomis e. enciklopedijomis. II-osios karto saityne galime kiekvienas papildyti, taisyti, kurti straipsnius e. enciklopedijoje (pvz., laisvojoje enciklopedijoje „Vikipedijoje“). Naudotojai gali matyti turinio taisymus, komentuoti juos,grąžinti ankstesnes dokumento versijas. Informacijos pakeitimai matomi iš karto po taisymo.

Nepamirškime, kad vikio šaltinio informacija nėra patikima, joje randama klaidų, nepaisoma autorių teisių.

🙂

Regina A., 2013-06-26 00:05:56

Citavau (trumpinau) iš

IT vadovėlio

A. Lozdienė, I. Mackevič. Pasaulis kompiuteryje. 11-12 kl. II d. Vilnius, TEV, 2012.

140 psl. ir 169 psl.

Visų dalykų VBE susideda iš B ir A kurso užduočių/ klausimų. Šis klausimas iš IT B kurso.

Random, 2013-06-26 02:45:15

Vis dar nematau kuo vikiai apibūdinami, kai to klausė egzamine. Ilgiu, pločiu, apimtimi, o gal skanūs, neskanūs? 🙂

Burgis, 2013-06-26 08:16:06

Reginai A.: sutinku, IT egzaminui mano procentai netaikytini, bet kitiems – taikytini, nors abiturientai lyg ir patys pasirenka… Bet kaip pasirenka? Tuos dalykus, kuriuos geriausia moka? Tuos, kurių egzaminas pagal struktūrą ir turinį lengvesnis? Tuos, kuriuos tenka rinktis, nes nėra iš ko rinktis? Tuos, kurių reikia būsimoms studijoms (kurių pageidauja tėvai)?

Visas sąlygas sudėjus, 10-15 proc. neišlaikiusiųjų yra teisinga baigtis. Kaip yra gamtoje: niekas nenori mirti jaunas, bet yra mirštančių, žūvančių…

petras, 2013-06-26 09:28:15

Tai kaip pasiekti tuos 10-15 proc. ? tiesiog kas met sunkinti užduotis, kol galiausiai po n metų jau bus pasiekti tie procentai ? bet tada ReginaA teisi, juk pasirenkat egzaminus neaišku, kiek žmonių dalyvaus. o jei ir užduotys sunkės, gali vis mažiau norinčių atsirast (arba eis tik labai gerai besimokantys laikyt) ir tada vėl tie procentai gali labai neprognozuojamai keistis. nebent viena išeitis, vėl daryt daugiau privalomų egzaminų 🙂 tiesiog jei pvz. kelių neišlaiko vistiek suteikt baigimo atestatą (išskyrus pvz. lietuvių kalbą + arba matematiką, istoriją ir pan., kurias būtų privalu išlaikyt norint gaut atestatą).

M11, 2013-06-26 09:52:20

Vakar bandžiau gilintis į balų skaičiavimo sistemą. Tikėjausi, kad ji bus kiek paprastesnė 🙂 Man kliūva keletas dalykų:

  1. Surinkusieji 93%-100% taškų gauna maksimalų įvertinimą. Mano manymu, nėra visiškai teisinga 100% taškų sulyginti su 93% taškų.

  2. Kodėl balai skaičiuojami netolygiai? Žiūrint grafiškai, vienuose taškų intervaluose, jis kyla vienu kampu, kituose – kitu. Kaip nustatomi tie intervalai, kokios logikos laikantis? Kodėl negalima tiesiog parengti tokio egzamino, kad maksimalus taškų skaičius būtų 100, o surinktų taškų skaičius atitiktų gaunamą balą..

Man atrodo, kuo “protingiau” skaičiuojama, tuo mažiau tame reikale realybės 🙂

M11, 2013-06-26 10:05:54

Įdomus pastebėjimas iš NEC kontaktų puslapio:

“Pastaba: Nacionalinis egzaminų centras neatsako į anoniminius, užgaulaus turinio ir pobūdžio laiškus.”

🙂

Burgis, 2013-06-26 10:07:32

M11: Jūs absoliučiai teisus! Kaip gaila, kad tiek nedaug žmonių gilinasi į tą vertinimo sistemą… O ji parengta taip, kad, kaip sako rusai, išlaikytume gerą veidą, esant blogam žaidimui…

skaitovas, 2013-06-26 10:32:18

M11: Logika jau senokai nėra Lietuvos egzaminų sistemos kūrėjų, tiksliau – reformatorių, draugė, kolegė ar šiaip bičiulė…

Klausiate, kodėl negalima tiesiog parengti tokio egzamino, kad maksimalus taškų skaičius būtų 100…? Manyčiau, kad taip yra dėl NEC realių ar tariamų abejonių, kad rengėjai gali “persistengti” ir šimtuku bus įvertinti vienas ar du, gal dešimt ar vienuolika visų laikiusiųjų. Negražiai tada atrodys bendras pasiekimų lygis, oi kaip negražiai.

Piktinatės dėl 93 proc. sulyginimu su 100 proc.? Pridedu, o kaip nesipiktinti dėl to atotrūkio, kuris atsiranda surinkus vos 92 proc. taškų…

Apskritai, ieškoti logikos šioje nei norminėje, nei kriterinėje sistemoje, gali tik neturintis logikos. Kaip Burgis rašė kažkur čia – “politika švietime”.

petras, 2013-06-26 10:42:44

bet kokiu atveju, kritikuot lengviau nei kažką pasiūlyti. juk jeigu egzaminų tvarką bei užduotis siūlytume kiekvienas individualiai, vis tiek iš savo varpinės žiūrėtume, pagal savo patirtį ir pan., objektyviam išlikt ir visiems įtikt labai sunku 🙂

gal tiesiog reiktų universitetams vėl stojamuosius egzaminus propaguot 🙂 (aišku tiek norinčių stot daug, kad nežinau kaip jie fiziškai susitvarkytų).

skaitovas, 2013-06-26 11:02:04

petras: o ką galima siūlyti, kai, vyraujant “politikai švietime”, visi atsiduria jau prieš įvykusį faktą? Kam reikalingos dar kokios nors nuomonės?

Šiaip, mano galva, visos nęsamonės sustiprėjo tada, kai buvo sunaikinta mokyklinių ir valstybinių egzaminų takoskyra. Užuot juos jungus, reikėjo:

a) sustiprinti kriterinio vertinimo sistema konstruojamus mokyklinius egzaminus – pakelti jų svorį, bent apimtį, gal daryti privalomus tuo atveju, jei nelaikomi valstybiniai. Tada gal jie ir būtų rodę realią BRANDĄ;

b) sustiprinti norminio vertinimo sistema konstruojamus valstybinius egzaminus, kad jie iš tikro būtų normalūs atrankos, o ne “ai, gal išlaikysiu”, egzaminai.

skaitovas, 2013-06-26 11:03:26

atsiprašau už “nesąmonės” 🙁

Lina, 2013-06-26 12:20:42

Sveiki. Ar matete naujaji matematikos brandos egzaminu projekta? Jis (jei bus priimtas) turetu isigalioti busimiems 11okams.

http://portalas.emokykla.lt/naujienos/Puslapiai/Naujiena9542.aspx

Keleta istrauku cituoju:

  1. Preliminarią mokyklinio brandos egzamino išlaikymo taškų ribą sudaro 30 proc. egzamino užduoties taškų sumos. Mokiniai, surinkę

mokyklinio brandos egzamino ne mažiau

kaip 60 proc. užduoties taškų sumos,

gali laikyti valstybinį brandos egzaminą.

  1. Galutinis matematikos valstybinio brandos egzamino įvertinimas – mokyklinio brandos egzamino ir valstybinio brandos egzamino

įvertinimų suma

Ir t.t.

T.y. mokiniams reiks laikyti nebe viena, o du matematikos egzaminus ir mokyklini, ir kas nori valstybini.

Ka galvojat apie toki projekta?

Burgis, 2013-06-26 14:47:15

Linai: ačiū! Pastudijuosiu, bet ne dabar – juo 34 puslapiai! Peržvelgiau – kaip visada: žodžiai, žodžiai, žodžiai… Kad ir Jūsų cituojamas 20-tas punktas: 30 proc. gavęs valstybinio laikyti negalės, bet mokyklai tinkamas? Visuomenei tinkamas?

petras, 2013-06-26 15:09:59

Visuomenei tinka visi, net ir visiškai neišmanantys matematikos. tik reikia žinoti kur ir kaip juos panaudoti 🙂 juk ne visur matematika reikalinga.

Burgis, 2013-06-26 15:32:30

Ne, Petrai, netinka! Visiškai neišmanantis matematikos gali būti tik žmogus, kuriam tinka vienas iš trijų apibūdinimų: 1) visiškas tinginys; 2) savanaudis sukčius; 3) turintis psichikos negalią.

*

Mano patirtis rodo, kad mažiausiai yra trečiosios rūšies žmonių. Apie juos nekalbėsiu, jais turi užsiimti medikai, specialieji edukologai.

*

Pirmuosius ir antruosius išugdo tėvai. Tinginys yra geriau už sukčių: jei pagaliau tinginys supranta, kad tingint ir nesukčiaujant gyventi bus sunku, jis imasi darbo ir lengvai įveikia mokyklinę matematiką.

*

Pavojingiausi visuomenei yra savanaudžiai sukčiai. Jie visiškai neišmano ne tik matematikos, jie neišmano daugybės dalykų, bet nė nesirengia išmanyti – o kam? Jie yra sukti, landūs, įžūlūs, grobuoniški ir viską gyvenime stengiasi ne paimti, o pagrobti, ne uždirbti, o pavogti, ne nupirkti, o papirkti…

***

O tokie žmonės kaip Petras labai padeda veistis savanaudžiams sukčiams…

A., 2013-06-26 15:41:38

… arba vienas kitas darbštus ir sąžiningas literatas, menininkas, sportininkas… 🙂

petras, 2013-06-26 15:47:47

Aš nesu už tokius žmones. tik sakau, kad ne visi žmonės iš prigimties yra vienodai gabūs tam tikriems dalykams. o juos į gyvenimą vis tiek reikia vest kažkokiu keliu, kad netaptų savanaudžiais sukčiais ar tinginiais. todėl galima gal rasti jiems alternatyvų, kur galėtų save realizuoti ir nemokėdami matematikos.

Jūs sakot, kad įmanoma išmokinti vaikus matematikos taip, kad nebūtų nei vieno ar net šimto surinkusio mažiau nei 30 proc. tariamo mokyklinio egzamino užduoties taškų (tarkime jei sąlygos mokymo (švietimo) būtų idealios) ?

Burgis, 2013-06-26 16:29:16

A.: Ne, nesutinku! jei jis darbštus ir sąžiningas, tai jis gali ir privalo atlikti tai, ką jam duoda mokykloje. Viską bet vidutiniškai! Įskaitant matematiką.

*

Kitaip jis turi prisipažinti, kad arba nėra darbštus, arba nėra sąžiningas, arba yra pacientas.

Burgis, 2013-06-26 16:32:09

Petrui: tai aš juos ir vedu keliu, kurio keleiviams pasakyta: pirmiausia bent vidutiniškai atlik tai, ko iš tavęs reikalaujama, o jau tada realizuok save taip, kaip tau gamtos duota…

*

Aš galiu prisiekti, kad bet kurį vaiką (išskyrus pacientus…) galiu išmokyti mokyklinės matematikos bent 50 proc.! Žinoma, jei jis nėra beviltiškas tinginys ar savanaudis sukčius.

Rokas, 2013-06-26 16:38:51

Laukiam visų egzaminų rezultatų! 🙂

M11, 2013-06-26 16:48:45

Pritariu nuomonei, jog sąžiningai ir nuosekliai dirbantis moksleivis turi mokėti bent 50 proc. mokyklos kurso matematikos. Ir ne tik matematikos, bet ir visų kitų dalykų. Tebūnie jis negabus ir nesurenka 100 proc., bet atsakingai dirbdamas gali pasiekti bent 50 proc.

Deja, nedaug moksleivių supranta, ką iš tiesų reiškia mokytis.. 🙁

Darius, 2013-06-26 17:15:35

Nėra negabių žmonių matematikai, ar kitiems dėstomiems dalykams. Jei vaikas nuo pirmų klasių pritingi, tai jam prilipdoma negabaus tam tikriems dalykams etiketė. Jei tokį mokinį tėvai prispaustų (anksčiau nei 12 klasė), tai jis tikrai egzaminus išlaikytų geriau nei 50 proc.

Prisimenu kaip aš mokiausi Kauno J.Jablonskio mokykloje ir matematikos mokė Gerb. Nėniškis. Tai pas jį matematiką ir geometriją mokėjo visi – trimestruose dvejetukininkų nebuvo (penketus gauti buvo labai sunku), teoremas visi sugebėdavo lentoje įrodyti, uždavinius išspręsdavo ir privalomą egzaminą visi išlaikė.

Per daug suteikiama laisvės dar nesubrendusiam asmeniui ką man reikia mokytis ir ko man gyvenime nereikės ir priveda prie tokio atsipalaidavimo. Padaryti 5-6 privalomus egzaminus (o gal ir daugiau), jokių profiliavimų po 10 klasės ir sistema apsitvarkys.

Random, 2013-06-26 22:21:57

Dariau, pamirštate principą – niekada nebūk ten, kur jautiesi prastai. Per 10 metų vaikas tai jau gali suprasti ir jei tą vaiką net pykina istorijos ar biologijos pamokos, tai kodėl gi neatsisakius? Reikia nepamiršti, kad tas laikas yra užpildomas kitais sustiprintais dalykais, pavyzdžiui, matematika.

Be to, žiūriu čia visi pamiršta, kad būna ir labai tinginčių, nieko nedirbančių, bet šimtą ar bent arti šimto gaunančių. Tai man kyla klausimas, kodėl tie negabūs, bet dirbantys negali surinkti tiek balų? Ar tie pirmieji yra genijai, o gal tiesiog švietimo sistema yra tokia žlugusi ir žmonių dauguma yra tokia degradavusi, kad net negali aplenkti visiškų tinginių?

Darius, 2013-06-27 09:59:58

Random: mokykloje (gimnazijoje) visi vaikai privalo gauti vienodą VIDURINĮ išsilavinimą. Daugelis tik galvoja, kad jiems nereikia nei istorijos, nei biologijos nei lietuvių kalbos pamokų. Patikėk mano 40-mečio patirtimi – prireiks tau ir biologijos ir istorijos žinių gyvenime. Jei tu nori baigti gimnaziją (kiek žinau jau baigei) kaip susiformavusi asmenybė, tai tau reikia visų tų žinių, o universitete jau renkiesi tai kas reikalinga tavo tolesniam profesiniam gyvenimui.

v, 2013-06-27 10:09:56

Gerai dalyka suprantantis moksleivis visada gaus auksta bala, ir nesvarbu, ar ten bus 100 ar 93. Stojant i universiteta juk skaiciuojami svertiniai vidurkiai, ten gali pritrukti 0,1 balo pagal bet kokia tvarka ir nieko neatsitiks. VBE nera magistro ar daktaro diplomas, suteikiantis teise destyti, dirbti valstybes tarnyboje ir pan., nera cia ko is karto 10-15 proc. isbrokuoti.